|
|
|
Vėrinys LAIKO PÄ—DSAKAI ARBA - KAIP IÅ¡LIKTI FATALIÅ¡KA MOTERIMI
Ovidijus PETKEVIÄŒIUS |
2007−04−21 |
Kiekvienas žmogus skirtingai priima gyvenimÄ…. Vieni pasiduoda jo rutinai, kiti tvirtina, jog pradÄ—s gyventi po metų, ketverių ar deÅ¡imties… Tada kai bus užauginti vaikai. Daugelis nesusimÄ…sto, kad to “po metų†gali ir nebebÅ«ti. Kad tikrai reali ir apÄiuopiama tik Å¡i diena.
Ko gero, Å¡ios pažinties leitmotyvu galima laikyti laikÄ…. O jis KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—s archyve tikrai turi daug prasmių ir ženklų. Šį kartÄ… “VÄ—rinio†vieÅ¡nia – archyvarÄ— Gražina MackeviÄienÄ—. Eidami į archyvÄ…, daugelis įsivaizduoja, kad Äia sutiks žmogų, prislÄ—gtÄ… bylų Å¡Å«snies, panirusį į laiko dulkes. TaÄiau tik pravÄ—rÄ™s archyvo duris pamatai žaviÄ…, besiÅ¡ypsanÄiÄ… moterį, kuri iÅ¡syk iÅ¡sklaido bet kokį stereotipinį įsivaizdavimÄ… to kafkiÅ¡kojo archyvo ir jo darbuotojų.
VÄ—liau įsikalbÄ—jus paaiÅ¡kÄ—ja, kad gana spontaniÅ¡ka ir impulsyvi ponia Gražina, darbo vietoje yra tikra krapÅ¡tukÄ—. Pasak moters, nuo to, kÄ… sugebi rasti archyve, priklauso tolimesnÄ— žmonių gerovÄ— ir ramybÄ—s jausmas. BÅ«tent Äia neretai ieÅ¡koma “siÅ«lo galoâ€, norint užsitikrinti normaliÄ… senatvÄ—s pensijÄ…. Å iame darbe reikalingas ne tik kruopÅ¡tumas, bet ir psichologo savybÄ—s. Dažnai žmonÄ—s ateina iÅ¡sigandÄ™, vengdami bet kokių klausimų apie praeitį. Kartu su atÄ—jusiu žmogumi tenka “nueiti†net į mokyklos suolÄ…, prisiminti vaikystÄ™.
- Mes kaip savotiška muitinė, - juokauja ponia Gražina, - ištardom žmogelį. Tik tardom, žinoma, jo paties labui. Kartais per dieną apsilanko net po trisdešimt žmonių. Daugelis dabar labai suinteresuoti surinkti informaciją apie save ar giminę, labai daug kas ieško savo darbo stažo pėdsakų. Štai viena moteris, norėdama gauti našlės pensiją, ieškojo duomenų net apie 1895 metais gimusį sutuoktinį.
O kartÄ…, - sako archyvarÄ—, - įžengÄ— energingas, lyg gauti pirmÄ…jÄ… pensijÄ… pasirengÄ™s vyras, o, pasirodo, gimÄ™s net 1916 –aisiais… AiÅ¡ku, ne taip paprasta iÅ¡ 400 archyve esanÄių fondų surasti vienÄ…, konkretų žmogų dominanÄiÄ… informacijÄ…. O archyve sukauptų tomų, pasak ponios Gražinos, užtektų nutiesti takui nuo KupiÅ¡kio iki PalÄ—venÄ—lÄ—s.
PienÄ—mis žydinÄios kalvos
KalbÄ—damas suprantu, kad moteris detaliai žino KupiÅ¡kio ir Äia gyvenanÄių žmonių, jų Å¡eimų istorijas. Jos saugomuose archyvuose, lyg ligonio kortelÄ—je užfiksuota visų kupiÅ¡kÄ—nų vaikystÄ—, jaunystÄ—, brandos metai…
Atrodytų, kad tokį darbÄ… gali dirbti tik iÅ¡ Äia kilÄ™s tikras kupiÅ¡kÄ—nas. TodÄ—l nustembu, kai ponia Gražina pasisako esanti žemaitÄ— ir kilusi iÅ¡ nuostabiai gražaus Rambyno.
Moteris su didžiule nostalgija prisimena senÄ…, vokiÅ¡kos statybos sodybÄ…, su nuostabiu raudonų plytų namu, su labai aukÅ¡tu Äerpių stogu ir raudonų plytų grindimis koridoriuje.
- Buvo fantastiškas namas ir fantastiška erdvė, - atsidūsta pašnekovė. - Nuo Rambyno kalno atsiverdavo nežmoniško grožio vaizdas, ypatingai Rambynas pasipuošdavo sužydus pienėms. Mes gyvenome iš visų pusių apsupti kalvų, artimiausia sodyba buvo už vieno kilometro, - pasakoja Gražina.
- Per masinÄ™ melioracijÄ… tÄ… sodybÄ… sunaikino, bet nesugebÄ—jo iÅ¡ žemÄ—s iÅ¡rauti rÅ«sio ir į jį vedanÄių laiptų, taip stipriai mÅ«sų sodyba buvo įaugusi į Rambyno žemÄ™, - toliau prisimena moteris.
Laikas Kupiškio trauką padarė stipresnę
Pasiklausius nuostabiai vaizdingų prisiminimų apie Rambyną, nevalingai iškyla klausimas, ar gera pašnekovei Kupiškyje, ar senosios vokiškos sodybos nostalgija nešaukia grįžti atgal į gimtąją Žemaitiją?
- Seniau Rambyno trauka buvo labai didelÄ—, dabar iÅ¡ ten grįžtu pravažiuodama daugelį Lietuvos miestų ir miestelių ir nieko mieliau už KupiÅ¡kį nerandu, - sako ponia Gražina. - NoriÅ«nų grožis, ypaÄ ankstesnis, pamatytas prieÅ¡ 22 metus, kada atvažiavau į šį kraÅ¡tÄ… neapleidžia iki Å¡iol. O kokia graži PalÄ—venÄ—s bažnyÄia, pavasarį obelų žieduose skÄ™stantis vienuolyno Å¡laitas, rudenį pasidabinantis auksiniais klevais… ÄŒia KupiÅ¡kyje gimÄ— du mano jaunÄ—liai, dvynukai – Simonas ir Povilas. ÄŒia užaugo mano vyresnysis sÅ«nus Olegas ir dukra Ingrida. ÄŒia mano mylimiausioji anÅ«kÄ— Gabija, kaip galiu nemylÄ—ti ir nepasiilgti KupiÅ¡kio, - stebisi moteris…
Neįsileisti į gyvenimą rutinos
Nuo 2000-ųjų Gražina pradÄ—jo Å¡okti Irinos Bubnovos vadovaujamame Å¡okių kolektyve, ji, kolegų manymu, stilinga, impozantiÅ¡ka moteris. Tad įdomu, kaip žmogaus nepraryja provincijos kasdienybÄ—, daugelį užvaldanti rutina? Paklausta apie tai, Å¡arminga archyvarÄ— sako, kad kai staiga dukra pasako: “Mama, aÅ¡ iÅ¡tekuâ€, - akimirksniu dingsta noras vis atidÄ—lioti: “Kad dar suspÄ—siu, kad rytoj ar poryt nukeliausiu, pamatysiu…†Tada staiga supranti, kad viskas, reikia pasakyti “stop†ir pradÄ—ti gyventi kitaip. Džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, o vaikams duoti tai, kÄ… galvojai dar spÄ—sianti padaryti! Susisodinti visus į automobilį ir pasileisti į smagiÄ… kelionę…
- Taip nusiteikusi pradėjau lankyti šokių kolektyvą. Tai savotiška terapija. Rytais dažnai pabėgioju, mėgstu paplaukioti Pyragių ežere, vasarą labai mėgstu ir darže kapstytis. Noriūnuose gyvena mama, ten ir šiltnamis ir gėlynai – ištisa erdvė maloniam poilsiui, - gyvenimo receptą, kaip priešnuodį nuo monotonijos pateikia Gražina.
Priminus apie stilingumą, ponia Gražina šypteli.
- Baigiu iÅ¡nykti iÅ¡ stilistų tarpo. Bet jei man tai patiko, nesvarbu, kad buvo nemadinga, aÅ¡ dÄ—vÄ—jau tÄ… drabužį ir jauÄiausi puikiai. Nors gyvenimas ir nebuvo lengvas, esu optimistÄ—.
Siuvinėjimas nežavėjo
O kita, pokalbio pabaigai skirta tema, – automobiliai.
- Mėgstu automobilį, - patvirtina Gražina. - Mėgstu greitą ir saugų važiavimą. Jau nuo ketverių metukų gaudavau vairą palaikyti ir motociklo rankenų nusitvėrusi pasėdėti. Man tai patiko nuo mažų dienų. Niekad nemėgau siuvinėti. Tikrai nesu nei audėja, nei siuvėja ar siuvinėtoja!
- Bet gi jÅ«s atrodote tokia moteriÅ¡ka, tuo paÄiu kiek fataliÅ¡ka, - paprieÅ¡tarauju.
- Man patinka technika. Jei kas nors suorganizuotų automobilių varžybas ir mane pakviestų tikrai neatsisakyÄiau. Gal net iÅ¡ lopÅ¡io atsineÅ¡tas tas pomÄ—gis. Nemanau, kad moteris, kuri mÄ—gsta “vyriÅ¡kus†dalykus turi atrodyti vyriÅ¡kai,. Tai nepriklauso nuo laikmeÄio, kuriame gyveni, - Å¡ypsosi rajono SavivaldybÄ—s kanceliarijos archyvarÄ— Gražina MackeviÄienÄ—.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
