Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vėrinys

TEISėS EDUKOLOGIJA GINS MOKINIų, PEDAGOGų IR TėVų INTERESUS

Ovidijus PETKEVIÄŒIUS

2007−04−14 2

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai auga Mykolo Romerio universitete rengiamų teisės edukologų paklausa, nors praėjusiais metais dar buvo surinktas tik pirmas šios specialybės magistrantūros kursas. Didmiesčiuose jiems jau siūlomi darbai savivaldybių Švietimo skyriuose, įkurti ir pirmieji konsultaciniai teisės edukologų kabinetai. Panašu, kad iškylantys teisiniai nesklandumai tarp mokinių ir pedagogų bei tėvų, padedant teisės edukologams, bus pradėti spręsti pažangiau ir civilizuočiau. Galime pasipuikuoti, kad mes taip pat neatsiliekame nuo svarbių šalies miestų. Teisės edukologijos magistrantūros studijas pasirinko ir kupiškietė Rūta Žilinskienė. Tiesa, kol kas privačiu kabinetu ar jos sritį atitinkančia darbo vieta moteris pasigirti dar negali. Nepaisant to, trumpai šnektelime apie šią, mūsuose dar negirdėtą specialybę ir jos tikslus.

Visų pirma, kas yra teisės edukologas, nes specialybės pavadinime slypi du pakankamai savarankiški ir skirtingi žodžiai – “teisė” “edukologija”?

Pagrindinė teisės edukologo, o ši specialybė itin populiari Vakarų Europoje, misija ne tik apsiriboti teisės pagrindų dėstymu mokykloje, bet, ir tai svarbiausia, vykdyti visuomenės ir įvairių socialinių grupių teisinį švietimą. Teisės edukologo darbų baras pakankamai platus, tai ir darbas vaikų, jaunimo, suaugusiųjų ugdymo įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose. Teisės edukologui taip pat patikima vykdyti bei įgyvendinti švietimo ir socialinę politiką valstybiniu, regioniniu, vietos bendruomenės ar institucijos lygmeniu, dirbti ir ugdomąjį, metodinį, organizacinį darbą, rengti ir įgyvendinti socialinius integracinius projektus.

Dirbate Å epetos Almos AdamkienÄ—s pagrindinÄ—je mokykloje. Kokios aplinkybÄ—s paskatino pasukti teisininko keliu?

Aš ir negalėčiau tvirtinti, kad pasukau teisininko keliu, pedagogikos aš jokiu būdu nenoriu išduoti. Mes gyvename teisinėje valstybėje, tačiau labai dažnai, o mokytojo darbe vos ne kasdien, susiduriame su moksleivių smurtu prieš savo bendraklasius, netgi mokytojus, su dažnai pasitaikančiu smurtavimu šeimose, su pačių pedagogų bejėgiškumu sprendžiant pačias įvairiausias problemas, kurios aklavietėje atsiduria vien dėl teisinio neišprusimo. Šios aplinkybės ir paskatino pasirinkti studijas, kurios yra dar visiškai naujos ir, mano manymu, labai perspektyvios.

Kieno teisėms atstovaus bei jas gins teisės edukologas – moksleivių ar mokytojų bei tėvų?

Teisės edukologas yra tarpininkas tiek tarp moksleivių, apskritai vaikų, ir, žinoma, tėvų, pedagogų. Jo veikla visoje aplinkoje, kur vyksta žmonių bendravimas ir kur iškyla ar gali iškilti teisinių problemų. O jų – begalė - nuo netyčia ar sąmoningai iškulto lango iki žiauraus moksleivių smurto, kurio mobiliais telefonais nufilmuotos scenos šiuo metu plačiai platinamos internete. Ir tai, be abejo, tik maža dalis darbo. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad teisės edukologas vykdo baudžiamąją funkciją. Jis tiesiog privalo konsultuoti, ieškoti optimalių sprendimų iš dažnai, regis, beviltiškų situacijų.

Bet ar teisÄ—s edukologo veikla nesidubliuoja su socialinio pedagogo darbu?

Jokiu būdu. Socialinis pedagogas atstovauja vaiko interesams. Mūsų veiklos sfera – būti tarpininku – konsultantu tarp vaikų, tėvų ir pedagogų. Svarbu nesistengti teisti nei vienų, nei kitų, o stengtis surasti optimalią išeitį iš nemalonios situacijos, su kiek įmanoma mažiau skaudžiomis pasekmėmis.

Kokia teisės edukologijos padėtis Kupiškyje, apskritai ar kas nors apie šią specialybę ką nors žino?

Deja, situacija yra tokia, kokia ir tegali būti provincijoje. Kol kas, iškilus teisinei problemai visi težino vieną sprendimo būdą – kreiptis į advokatą. Bet ne visi išgali tai padaryti, ne visiems žmonėms advokato paslaugos yra prieinamos. Negalime pamiršti to, kad teisinių problemų dažniausiai iškyla asocialiose šeimose, o taip pat ir tose, kurių pragyvenimui gaunamos lėšos yra labai minimalios. Teisės edukologas kaip tik ir galėtų ir turėtų padėti tokiems žmonėms.

Mokiniai dabar, regis, labai puikiai žino savo teises, pedagogų teisės dažniausiai pamirštamos ar net ignoruojamos (tai, be abejo, skatina ir žiniasklaidos formuojama nuomonė), kokios pozicijos šiuo klausimu laikysitės, kaip teisės edukologė, ar ji bus objektyvi?

Teisėje subjektyvumas nėra toleruojamas. Mano, kaip teisės edukologės, tikslas pasiekti ir plėtoti neformalų dialogą tarp visų konfrontuojančių pusių, nepaminant nė vienos iš jų teisių. Visi puikiai žino, kad mokiniai turi teisę į saugią aplinką, teisę į mokslą, į nešališką žinių vertinimą, pagaliau, teisę į savivaldą ir informaciją. Bet neretai yra pamirštamos ar net ignoruojamos mokytojų teisės, o juk jie lygiai taip pat turi teisę į saugią ir tinkamą darbo aplinką, teisę tobulintis, kaip ir moksleiviai, teisę į savivaldą ir, be abejo, iniciatyvos teisę…Teisės edukologas privalo nepamiršti ir tėvų ar globėjų teisių: teisės gauti informaciją, pasirinikimo teisės, kaip ir teisės dalyvauti mokyklos savivaldoje. Tik suvienijus visus bendram dialogui teisė duos pozityvią naudą ir humanišką bendravimą bei bendradarbiavimą. To mūsų rajone dar išties stinga. Taip šią nišą bando užpildyti socialiniai pedagogai, psichologai, bet, kaip sakoma, kiekvienas mūsų turime dirbti tai, ką įgalioja mūsų išsilavinimas ir mūsų įgytos žinios.

Ar matote realias perspektyvas, kad teisės edukologas bus reikalingas ir kada tai gali būti mūsų rajone?

Kaip sakoma, reikia belstis ir durys bus atvertos. Esu iniciatyvus žmogus, manau, kad ir pati sugebėsiu įrodyti teisės edukologo naudą ir būtinybę, nors ir nepriklausome tų miestų, kurie jau įvertino teisės edukologų reikalingumą ar net būtinumą, grupei. Teisės edukologija išties perspektyvi ir kol kas dar labai nauja sritis, manau, kad, kaip vienintelė šios profesijos atstovė, sulauksiu daug klausimų ir prašymų padėti, konsultuoti, surasti teisiškai pagrįstą sprendimą iš susidariusios nepalankios situacijos.