DrÅ«lÄ—nų ir KreiveniÅ¡kių kaimų sandÅ«roje naujumu dvelkia Lauryno ir DanguolÄ—s Rastauskų vienkiemis. Tai ne Å¡iaip Å«kininkų sodyba. Jos kieme straksi palaidi triuÅ¡iai, neįprastai klykauja egzotiÅ¡kieji fazanai, Äia pat iÅ¡keltas gandralizdis laukia savo gyventojų. O kas gi ten tolÄ—liau Å¡mėžuoja pamiÅ¡kÄ—s aptvarÄ—lyje?
Važiuodami pro Å¡alį neiÅ¡kenÄiame nesustojÄ™ ir neužkalbinÄ™ Å¡ios sodybos Å¡eimininkų.
Stirniuko buveinÄ—
Pirmiausia L. Rastauskas mus nusiveda prie to aptvarÄ—lio. O ten karaliauja – tikrų tikriausias stirninas, Å¡aukiamas Stirniaus vardu. ŽvÄ—relis visiÅ¡kai nebaikÅ¡tus ir mielai pozuoja prieÅ¡ fotoaparatÄ…. Anot Å¡eimininko, kasdien ryte ir vakare jis jam bÅ«tinai pakaso tarpuragÄ™. Abiem tai jau tapo ritualu. Be paÅ¡aro, stirniukas mielai laižo druskÄ…. Jų sodyboje žvÄ—relis atsirado praÄ—jusių metų birželį. ŽmonÄ—s pjovÄ— pievÄ… ir netyÄia sužalojo du kÄ… tik atsivestus stirniukus. Vienas, kuriam buvo labai stipriai sužeista galvytÄ—, neiÅ¡gyveno, o Stirnius, jų prižiÅ«rimas, užaugo. Rudenį jo į laisvÄ™ dar nepaleido, nes žvÄ—relis nebijo žmonių ir galÄ—jo tapti lengvu grobiu. IÅ¡leistas žiemÄ… vÄ—l sugrįžo į aptvarÄ…. L. Rastausko žiniomis, Å¡iame miÅ¡kelyje gyvena Å¡eÅ¡ios stirnos ir stirninas. Tad naujokÄ… pastarasis greitai iÅ¡varytų iÅ¡ savo teritorijos.
Stirnius aptvare vienas nenuobodžiauja. ÄŒia atklysta kiÅ¡kiai paragauti Å¡eimininko numesto paÅ¡aro. Jam draugijÄ… palaiko ir aplink striksintys triuÅ¡iai. Jų Å¡ioje sodyboje yra per penkiasdeÅ¡imt ir sparÄiai mažėja. Mat juos iÅ¡gaudo lapÄ—s, kiaunÄ—s, vanagai.
L. Rastauskas sakÄ—, kad dÄ—l Å¡ios priežasties negali palaidų laikyti ir fazanų. Å ių paukÅ¡Äių jis turįs apie trisdeÅ¡imt, dviejų rÅ«Å¡ių. Greta Å¡ios sodybos ateityje, ko gero, atsiras ir daugiau laukinių žvÄ—rių. TaÄiau kol kas L. Rastauskas savo planų nenorÄ—jo garsinti: „Kai bus, tuomet“.
Ilgai ieškojo
L.Rastauskas papasakojo, kad yra gimÄ™s Kikonių kaime. VÄ—liau tÄ—vai persikraustÄ— gyventi į Panevėžį. Tad į pirmÄ…jÄ… klasÄ™ eiti pradÄ—jÄ™s jau Å¡iame mieste. TaÄiau jo gyvenimas kaskart vis sukosi apie KupiÅ¡kio kraÅ¡tÄ…. ÄŒia, ĄžuolytÄ—s kaime, yra žmonos tÄ—viÅ¡kÄ—. Tuometiniame „Ateities“ kolÅ«kyje yra dirbta profsÄ…jungos pirmininku, užsiimta verslu. Vadovauta ir Panevėžio rajono komunalininkams. Mintis kurti KupiÅ¡kio kraÅ¡te savo Å«kį buvo kilusi jau prieÅ¡ septynerius metus. TaÄiau suÅ¡lubavo sveikata ir teko viskÄ… iÅ¡parduoti ir likti Panevėžyje.
VÄ—l sveikatai pagerÄ—jus, Ä—mÄ—si įgyvendinti senÄ… svajonÄ™ – įsikurti mÅ«sų rajone. Ilgai ieÅ¡kojo sodybos. Jei sodyba pasirodydavo tinkama, tai prie jos stigo žemÄ—s. Jei žemÄ—s buvo apsÄiai, tai trÅ«ko sodybos. Po ilgų ieÅ¡kojimų juos sudomino 18 ha sklypas, kurio didesnÄ— dalis yra miÅ¡kelis. PamiÅ¡kÄ—je pasistatÄ— gyvenamÄ…jį namÄ…, pirtelÄ™, Å«kinių pastatÄ—lių. ÄŒia kuriasi savo ir draugų malonumui. Apie kaimo turizmo paslaugas sakÄ— negalvojÄ™s. Laiko biÄių. Jau yra parengtas 0,5 ha tvenkinio projektas. Tad bus ir žuvies. Ä®veistas nemažas sodas, spanguolynas.
Į medžioklę - ne tik laimikio
L.Rastauskas yra įgijęs techniko elektriko specialybę, bet jį nuo pat jaunystės traukia gamta. Šį pomėgį realizuoja ne tik kurdamas netradicinį ūkį, bet ir medžiodamas. Medžioklė jam visų pirma galimybė pabūti gamtoje, pabendrauti, pamatyti, kad mūsų giriose dar yra žvėrių. Jis manąs, kad medžioklė ir gyvūnų globa yra puikiai suderinami dalykai. Juk medžiotojai ne tik šaudo žvėris, bet ir rūpinasi jų globa, šeria.
L. Rastauskas medžioja jau dvideÅ¡imt metų. (Å iuo metu yra AntaÅ¡avos medžiotojų bÅ«relio narys.) Per tÄ… laikotarpį sukaupÄ— nemažą medžioklÄ—s trofÄ—jų kolekcijÄ…. ÄŒia ir įvairiausių dydžių ragai, ir žvÄ—relių bei paukÅ¡Äių iÅ¡kamÅ¡os, medžioklÄ—s atributika.
Žinoma, jis neatsisako paragauti ir žvėrienos kepsnio, bet šis patiekalas jam nėra išskirtinis bei itin mėgstamas.
Šiuolaikiškai
Patogus ir jaukus - taip galima trumpai apibūdinti Rastauskų būstą. Vieno aukšto, be rūsio ir mansardos, namas kartu su garažu tėra 130 kv. m. Gyvenamasis plotas - apie 70 kv. m. Pasak D. Rastauskienės, kai lieki dviese, užtenka ir tokios erdvės. Dukra ir sūnus gyvena atskirai ir į jų buitį nesikiša. Be to, tokius namus prižiūrėti ir tvarkyti – vienas juokas. Panevėžyje teko gyventi ir suktis daug didesniame būste.
Namas apšildomas malkomis. Kambariuose nematyti įprastų radiatorių, nes šildymas išvedžiotas po grindimis. Svetainėje ypatinga vieta tenka židiniui. Paveikslų ir įvairių skulptūrėlių gausa išduoda, kad šių namų šeimininkai prielankūs menui. L. Rastauskas prasitaria, kad lauke bus ir daugiau skulptūrų, o prie namo durų atsiras dviejų angelų sargų atvaizdai.
„Be veiklos negalim. Kaime gyvenÄ™. Nebijom to darbo“, - iÅ¡lydÄ—dami netikÄ—tus sveÄius sakÄ— L. ir D. Rastauskai.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.