Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

VELYKų GYVASTINGUMAS - MUMYSE

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−04−07

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Su Kunigiškių kaimo sodybos ant Lėvens tvenkinio kranto sodybos šeimininke Valerija Plerpiene apie už kelių dienų būsiančias Velykas kalbėjomės neskaičiuodamos nei sodyboje laikomų vištų, nei kiek kiaušinių jau surinkta šiai šventei. “Mūsų paukščiai laikomi tvarte, paisome veterinarijos specialistų reikalavimų, vis tebėra paukščių gripo grėsmė”, - dalijosi kaimiečių rūpesčiais per keturiasdešimt metų čia gyvenanti rajone sumanumu garsėjusi žemės ūkio specialistė.

Tą pusvalandį labiausiai džiaugėmiė pro beržų kamienus blyksinčia didžiule vandens paklote. O ji sakė, kad Velykos - vis dėlto labiausiai vaikystės atsiminimus šildanti šventė. Dabar net įdomu būtų sužinoti, kodėl tas jų kaimas Troškūnų seniūnijoje turi Kiaušagalių pavadinimą. Pasak ponios Valerijos, išskirtinesnės kiaušinių marginimo tradicijos pokario metais ir nebuvo. Tada buvo įprasta apsukti kiaušinius svogūnų lukštais ir virti dažuose. Išeidavo labai įvairaus margumo, akiai patrauklūs gamtos atgimimo šventės simboliai. Jiems, vaikams, daugiausia padėdavęs tėvelis. Jis visada paruošdavo lovelį margučiams ridenti. Jis, berods, būdavo iš liepos tošės. Tarnaudavo kelerius metus. Smagiausia per Velykas būdavo, kai ateidavo margučių ridenti bendraamžiai giminaičiai ir kaimynai. Jai ir broliams įsiminė, kai prieš vienas Velykas tėvelis iš turgaus parvežė jiems lauktuvių po didelį medinį margutį.

Gausybe valgių, pasak pašnekovės Valerijos, tuo laikmečiu kaimiečiai nesigirdavo, tačiau kepiniais troba labai kvepėdavo. Be aguonų vyniotinio, varškės plokštainio, būdavo iškepamos ir kelios bandos paskaninto pyrago. Jos mama Velykoms būtinai kepdavo tokio gardėsio, o vėliau vis primindavo, kad ir Valerija savo šeimai tokio pyrago šventėms visada iškeptų.

Mamos būdavo stengiamasi, kad, grįžus iš bažnyčios, ant velykinio stalo būtų kiaulienos, veršienos ar paukštienos kepsnys.

V. Plerpienė sakė, jog gražią tradiciją į šiuos namus atnešė marti Rasa. Tokių margučių, kokių priruošianti ji, vis dėlto jau ne ant kiekvieno stalo būna.

O mūsų šnekinama Rasa Plerpienė samprotavo, jog Velykų šventė jai labiausiai ir susijusi su kiaušinių marginimu. Prie ištirpinto gryniausio vaško šlakelio, dubenėlio jau virtų kiaušinių, rankoje su pagaliuku, kurio gale įsmeigta maža vinis, ji ir praleidžia kelias valandas, dažniausia tai daroma Didįjį šeštadienį. Jauna moteris patenkinta, kad tuo savuoju vaikystės pomėgiu pavyko sudominti ir abi dukras - Viktoriją ir Liuciją. Merginos ne tik segeba tai daryti, bet joms ir patinka šis smulkusis buities menas. Ponia Rasa pabrėžė, kad tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti sukinėjant rankose velykinį margutį. Jai piešinys gimsta čia pat, į jokį pavyzdį nežiūrint, o ne vietoje padėto vaško taškelio jau nebepanaikinsi. Būna ir kitokių nesėkmių, pavyzdžiui, dažai kiaušinio neima arba vaškas per šiltam vandeny nutirpsta.

Pasak šios sodybos moterų, tiek meniškų kiaušinių nepriruošiama, kad užtektų jų ir valgyti. Ant šventinio stalo būna ir paprasčiau dažytų kiaušinių, o tie tikrieji margučiai skirti stalui papuošti, svečiams padovanoti.

R. Plerpienė pasakojo, kad jos pomėgis būtent tokiu būdu marginti kiaušinius Velykoms - iš gimtųjų namų. O jie - Marijampolės rajono Padovinio kaime. Visas tris savo dukteris jų mamytė Giedrė Ašmenienė prie tokios technikos, gal turinčios ištakų ir iš Lenkijos Suvalkų krašto, vaikystėje pripratinusi. Rasos, mūsų rajone gyvenančios jau aštuoniolika metų, tvirtinimu, vis dėlto nė viena iš jų savo mamos tuo menu ir nepralenkusios. Ji sakė, kad visa jų šeima: ir vyras Rimtautas, ir abi dukterys ketina per šias Velykas Padovinyje pasisvečiuoti, žinoma, nuvežti parodyti artimiesiems, kokių margučių jai su dukterimis pavyko šiemet sukurti.

Apsilankę nuo seno kupiškėnų krašte žinomų ūkininkų Plerpų sodyboje, sužinojome, jog dabartinės jos šeimininkės - viena anykštėnė, o kita - sūduvietė, gal ir su kiek kitokesniais Velykų šventimais, tačiau joms būdinga tas pats - gamtos pabudimo, žmonių tarpusavio bendravimo, atidumo mažam, trapiam meno kūrinėliui džiaugsmas. Rasa Plerpienė sakė, jog ir paties jai gražiausio margučio ilgiau nelaiko, negu trunka Velykos.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 302

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]