|
|
|
Vėrinys GREIÄIAU Už AUTOMOBILį
Sakoma, kad žmogaus gyvenimÄ… iÅ¡ties prasmingu galima laikyti tada, kai jo pasirinktu keliu pasuka ir vaikai, vaikaiÄiai ar provaikaiÄiai. NeabejotinÄ… Eleonoros VaiÄeliÅ«nienÄ—s asmenybÄ—s charizmatiÅ¡kumÄ… atspindi ir anÅ«kas Paulius SkuÄas, mums žinomas kaip televizijos laidų ir konkursų â€Dainų dainelÄ—â€, â€Mažųjų žvaigždžių valandaâ€, â€Tangoramaâ€, â€Keliai, maÅ¡inos, žmonÄ—sâ€, â€Lietuvos ryto" televizija" vedÄ—jas ir korespondentas. Å iuo metu Paulius dirba radijo stotyje â€Radiocentrasâ€, kur jo balsÄ… kasdien galime girdÄ—ti tiesioginÄ—je radijo laidoje.
NuostabiÄ… pavasario dienÄ…, tik Å¡alia ne Kupai, o Vilnelei plukdant savo vandenis, su Pauliumi kalbame apie jo moÄiutÄ™ EleonorÄ…, vadinasi, tuo paÄiu ir apie patį KupiÅ¡kį, ir tai kÄ… savyje talpina žodžiai â€MeilÄ—â€, â€Å½monių pagarbaâ€...
Kokie Å¡ilÄiausi prisiminimai iÅ¡ vieÅ¡nagÄ—s KupiÅ¡kyje pas moÄiutÄ™ EleonorÄ… iki Å¡iol gyvena tavo prisiminimuose?
IÅ¡skirti vienÄ… Å¡ilÄiausiÄ… apsilankymÄ… KupiÅ¡kyje bÅ«tų labai sudÄ—tinga, nes kiekviena vieÅ¡nagÄ— į savo gimtinÄ™ yra Å¡ilÄiausia ir nepakartojama. Niekad nepamirÅ¡iu, kaip vaikystÄ—je su moÄiute kalÄ—me inkilÄ…, kurį vÄ—liau su senelio pagalba įkÄ—lÄ—me į sodo obelį. MoÄiutÄ—s originalumas, iÅ¡radingumas, mokÄ—jimas įvertinti situacijÄ…, gebÄ—jimas įsigilinti į žmogų, savo straipsnio herojų - visad žavÄ—jo ir tebežavi. KelionÄ—s dviraÄiu iki sodo su moÄiute – ne mažiau įspÅ«dingos ir nepamirÅ¡tamos. Ne kiekvienas automobilis dar sugebÄ—tų tokiu greiÄiu važiuoti, kaip vikrioji moÄiutÄ—, kuri pedalus mina, tarsi sviestÄ… teptų ant duonos. Niekados nepamirÅ¡ta gamtos, kuriÄ… stengiasi papildyti, puoselÄ—ti. Ne veltui žmonių akys krypsta į stulbinanÄio grožio gÄ—lynus, naujai atsiradusį baseinÄ—lį, blizgantį namelį sodo platybÄ—se. MoÄiutÄ—s užsispyrimas ir nuolatinis užsibrėžto tikslo siekimas kaskart užkreÄia vieÅ¡intį anÅ«kÄ… - mane. TodÄ—l visa tai yra Å¡ilÄiausia, tikra ir tikrai neiÅ¡skiriama.
Žinau, kad KupiÅ¡kyje smagiai leisdavai laikÄ…, visgi koks įvykis ar nuotykis labiausiai įstrigo į tavo atmintį? Kuo stebino, o gal ir iki Å¡iol tebestebina vieÅ¡nagÄ—s pas moÄiutÄ™?
Pamenu savo 15-ojo gimtadienio Å¡ventimÄ… KupiÅ¡kyje, kurio metu savo seneliams (amžinÄ… atilsį seneliui) užkroviau nemažai triÅ«so ir galvojimo. Dalyvavome visi trys rudens Å¡ventÄ—je, kurioje laimÄ—jau veršį. Pats tuo negalÄ—jau patikÄ—ti, taÄiau realybÄ— buvo tokia, kad verÅ¡eliu turÄ—jo rÅ«pintis, aiÅ¡ku, seneliai. Tai gimtadienio Å¡ventimas įvyko gamtoje su kÄ… tik laimÄ—tu verÅ¡eliu.
MoÄiutÄ— nuolat padÄ—davo pasiruoÅ¡ti kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kai žvejybai (taip mes vadindavome su seneliu šį hobį). Ji ir sliekų patardavo kur ieÅ¡koti, ir alkano nepalikdavo, o kÄ… jau kalbÄ—ti apie kiekvieno vizito metu nesulaikomÄ… aiktelÄ—jimÄ…, kaskart žengiant per slenkstį, kai pamatai ir vÄ—l atsinaujinusį ir kitomis spalvomis nuÅ¡vitusį Eleonoros butÄ…. Pastarasis naujovÄ—mis tikrai neatsilieka nuo įmantraus miestietiÅ¡ko bÅ«sto.
Teko matyti jÅ«sų nuotraukas Eleonoros sode, ar Äia buvai tik uogų valgytojas ar tekdavo ir papluÅ¡Ä—ti?
Sode dažniausiai atlieku laistytojo darbÄ…. Koks Äia darbas?! IÅ¡ tikrųjų - vienas malonumas. Tenka obuolius raÅ¡kyti, medelius padÄ—ti apriÅ¡ti, stogÄ… paremontuoti, žolÄ™ nupjauti. Beje, kiek žolÄ—s esu priÅ¡ienavÄ™s, kuomet moÄiutÄ— ir senelis laikÄ— begalÄ™ triuÅ¡ių ir viÅ¡tų, o kur dar kalakutai! Ten ne Å¡iaip sodas, bet kartais tampa tikru zoologijos sodu. ÄŒia moÄiutÄ— yra dizainerÄ—. SugebÄ—jo tvenkinukÄ… mažą iÅ¡sikasti, laužavietÄ™ sumÅ«ryti, tvoreles aplinkui įrengti. MoÄiutÄ— gali ir kiekvienÄ… gÄ—lÄ™ prakalbinti, viskam jai užtenka laiko, energijos ir gebÄ—jimo.
Ar moÄiutÄ— tave lepino? Kokį valgį (patiekalÄ…) labiausiai mÄ—gdavai vieÅ¡Ä—damas KupiÅ¡kyje?
Mane moÄiutÄ— tikrai lepino, juk buvau pirmasis anÅ«kas - kupiÅ¡kÄ—nas. Tas, kuris žadindavo visÄ… namÄ…. Dar ir Å¡iandien, pamaÄius moÄiutÄ—s kaimynus, iÅ¡girsti, jog žadintuvas atvažiavo... Kol tÄ—vai studijavo Vilniuje - aÅ¡ gyvenau KupiÅ¡kyje. Taip, moÄiutÄ—s dÄ—mesio visuomet pasiilgstu. AÅ¡ jÄ… tikrai labai myliu ir savo darbuose visur pabrėžiu, jog ne veltui Å¡iandien mano veikla susijusi su žurnalistika. MoÄiutÄ— turi dar vienÄ… gabumÄ…. Ji moka taip greitai ir taip gardžiai pagaminti pietus, kad net nesuvoki žmogus, kaip tai įmanoma. Jos ypatingasis patiekalas yra balandÄ—liai arba cepelinai, kurie net netelpa į vienÄ… puodÄ…!
Kokie moÄiutÄ—s Eleonoros bruožai, charakterio savybÄ—s tave labiausiai imponavo ir tebeimponuoja?
Nuoširdumas, patirtis, švelnumas, noras sužinoti, gebėjimas įžvelgti, suprasti, begalinis potraukis nesustoti ir nenurimti, įveikti gyvenimo iššūkius ir užduotis, kurios ne visuomet būna paprastos. Pagaliau, jos žvilgsnis ir noras fotografuoti – visa tai yra fantastiški dalykai!
Ar dabar dažnai aplankai moÄiutÄ™ EleonorÄ…?Ar paskambini?
Stengiuosi bÅ«ti tokiu anÅ«ku, kuris bÅ«tų visuomet Å¡alia, atlÄ—ktų pirmas, ir tas, į kurį dabar jau moÄiutÄ— galÄ—tų remtis gyvenimiÅ¡kose situacijose. Skambinu dažnai ir visiÅ¡kai nesvarbu, ar tai Lietuva, ar tai užsienis. Net ir sÄ—dÄ—damas "Radiocentro" studijoje nepamirÅ¡tu "KupiÅ¡kÄ—nų minÄių" redakcijos , kurioje kadaise moÄiutÄ— leido kompiuteriu surinkti eilÄ—raÅ¡Äio tekstÄ…:) Stengiuosi atlÄ—kti kai tik yra galimybÄ—. Tai yra svajonių miestas, į kurį aÅ¡ atvažiuoju kaip į Å¡ventÄ™.
Galima bÅ«tų tvirtinti, kad dabartinÄ— tavo veikla – projektai televizijoje ir darbas „Radiocentre“ – tÄ…sa to, kÄ… patyrei iÅ¡ savo moÄiutÄ—s – žurnalistÄ—s Eleonoros VaiÄeliÅ«nienÄ—s. Kiek jos pavyzdys lÄ—mÄ— tavo pasirinkimÄ…?
Mano moÄiutÄ— yra man pavyzdys, kuris užkrÄ—tÄ—, užkreÄia ir užkrÄ—s. Jos žurnalistinį darbÄ… aÅ¡ maÄiau visÄ… savo vaikystÄ™, taip pat galÄ—jau prie to prisiliesti, pajausti ir įsimylÄ—ti, stebÄ—ti ilgus vakarus, kuomet kambaryje neužgesdavo Å¡viesa, reiÅ¡kusi dar vieno įdomaus straipsnio gimimÄ…. ÄŒia kaip ir su mylimu žmogum: jei jau pamilsti - tai visam gyvenimui. Pamenu, kada senelio žaliuoju žiguliuku riedÄ—davome į atokiausius kaimus, kur moÄiutÄ— kalbindavo žmones. Visi Å¡ie atsiminimai iki Å¡iol - ypatingai gražūs ir ryÅ¡kÅ«s. Man visad smagu kalbÄ—tis su moÄiute apie viskÄ…, nes bÅ«tent jos žodis tikrai skverbiasi į protÄ… ir Å¡irdį.
Nors laikraÅ¡tis – ne tiesioginÄ— radijo laida, visgi kÄ… norÄ—tum dabar pasakyti ar palinkÄ—ti savo moÄiutei Eleonorai?
Keista, kad metai bÄ—ga taip greitai. Rodos, taip neseniai buvau moÄiutei iki juosmens ir laukdavau lauktuvių iÅ¡ darbo. Bet Å¡iandien skirtumas tik tas, kad esu aukÅ¡tesnis, taÄiau vis dar ilgesingai laukiu skambuÄio, laiÅ¡ko, akių žvilgsnio, gardaus patiekalo ant stalo, iÅ¡vykos į sodÄ…, galimybÄ—s apkabinti ir pasakyti gražiausius žodžius.
MoÄiute, man esi svajonių miesto simbolis, kuris įprasmina tuos 200 km nuo Vilniaus iki KupiÅ¡kio.
Aš didžiuojuosi suteikta galimybe būti kaskart drauge. Taip pat džiaugiuosi aplinkinių žmonių rodoma pagarba tau, kuri yra užtarnauta ir šviesi. Juk tiek metų atiduota rašikliui ir popieriaus lapui, kuriame gimė žodžiai, padovanoję tiesą, gėrį, meilę, šilumą visiems skaitytojams ir mums.
KalbÄ—josi Ovidijus PETKEVIÄŒIUS
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
