“Mane tarsi persekiojo vienoje iÅ¡ istorinių knygų nuotraukoje matytas Å¡ių rÅ«mų vaizdas, - prisipažino ponia Virginija. - Vien todÄ—l atkreipiau dÄ—mesį ir į iliustruotÄ… skelbimÄ… - kažkas matyta. Ir net surinkau telefono numerį, kad pakalbÄ—Äiau su jo pardavÄ—ju...â€
Iki tol šio bažnytkaimio nežinojo
Tas paÅ¡nekesys įvyko daugiau kaip prieÅ¡ dvejus metus. DabartinÄ— AntaÅ¡avos dvaro savininkÄ— prisiminÄ—, kad jau norÄ—jo atsipraÅ¡yti į telefono skambutį atsiliepusios moters už sutrukdymÄ…, nes apie konkreÄias derybas tikrai dar nemÄ…sÄiusi. TaÄiau Å¡i panevėžietÄ— taip nuoÅ¡irdžiai Ä—musi įkalbinÄ—ti jÄ…, nors ir neketinanÄiÄ… įsigyti pastatų AntaÅ¡avoje, vis tiek atvažiuoti jų bent pažiÅ«rÄ—ti.
Taip ir padarÄ— nepažįstamoji iÅ¡ Å iaulių rajono. Net pabrėžė, kad iÅ¡ pirmo karto siÅ«lomas pirkinys jos itin nepakerÄ—jo, taÄiau neskubÄ—jo pasakyti ir galutinio “neâ€. Ä®sigyti šį turtÄ… tuo metu konkurentų nebuvo, Å«kininkÄ— iÅ¡ Žemaitijos turÄ—jo laiko pasvarstymams, ir kuo toliau, tuo labiau susigyveno su mintimi, kad Å¡itoji valda turÄ—tų bÅ«ti jos.
Å eÅ¡tÄ… deÅ¡imtį metų įpusÄ—jusi ir visai jokių sÄ…sajų su AntaÅ¡ava ir apskritai su KupiÅ¡kio kraÅ¡tu neturinti moteris tvirtino labai gerai supratusi, jog įsigydama statinius - architektÅ«ros paminklus ir aplink jų esanÄiÄ… teritorijÄ… - gamtos paminklÄ…, turÄ—sianti daugybÄ™ nelengvai iÅ¡sprendžiamų uždavinių. Bet pirmiausia labai rÅ«pÄ—jo apie šį mÅ«sų kraÅ¡to kultÅ«ros paminklÄ… kuo daugiau sužinoti.
Hiacintas statė ir todėl labiausiai žinomas
Dabar jau ir ponia Virginija gali papasakoti, kad senovinis Å¡ios vietovÄ—s pavadinimas - Papyvesiai (nuo upÄ—s Pyvesa). AntaÅ¡ava - nuo XVIII-XIX Å¡imtmeÄiais Äia dvarininkavusių AntoÅ¡evskių (AntaÅ¡auskų) pavardÄ—s.
AntaÅ¡avos dvaro iÅ¡garsÄ—jimas labiausiai susijÄ™s su Hiacinto AntoÅ¡evskio vardu. Tai jo rÅ«pesÄiu iÅ¡kilo iki Å¡iol iÅ¡likÄ™ dvaro centro rÅ«mai, unikalus sandÄ—lio pastatas. Å io dvarininko globÄ—jo vardas vietos bažnyÄiai suteiktas irgi ne dovanai - didikas pastatÄ— parapijai mÅ«rinÄ™ klebonijÄ…. Joje sovietmeÄiu veikÄ— biblioteka.
Visi trys Å¡ie pastatai - architektÅ«ros paminklai. Jie - klasicizmo stiliaus, suprojektuoti Mykolo Å ulco, kuriam buvo lemta Vilniaus universitete darbuotis kartu su iÅ¡ Migonių kilusiu įžymiuoju architektu Laurynu Stuoka-GuceviÄiumi, bÅ«ti jo adjunktu - padÄ—jÄ—ju.
Architektas tų rūmų nematė
Istoriniuose Å¡altiniuose nurodoma AntaÅ¡avos dvaro centro statyba metais kitais skiriasi, taÄiau tai esmÄ—s nekeiÄia. Visų objektų statyba vyko 1811-1820 metais. Taigi ponui H. AntaÅ¡auskui dar teko rÅ«muose gyventi ir žavÄ—tis sandÄ—lio sienų, apdailintų lauko akmenimis, apvedžiotų balto tinko karnizu, grožiu. TaÄiau pats architektas M. Å ulcas savo kÅ«rinių realybÄ—je nebepamatÄ—, nes pasitraukÄ— iÅ¡ gyvenimo 1812 metais, bÅ«damas tik 43-jų. Priežastis, pasak jo amžininkų, buvusi didelÄ— profesinÄ— nesÄ—kmÄ—, nes vos baigtas statyti sugriuvo jo projektuotas paviljonas Vilniaus Vingio parke.
Stiliaus esmÄ— - paprastumas
M. Å ulco suprojektuoti AntaÅ¡avoje esantys pastatai - klasicizmo stiliaus. Specialistai jam apibÅ«dinti turi daugybÄ™ architektÅ«ros terminų, o bÅ«dami tokiame pastate rodo mums plafonus - lubų ar sienų lipdytines puoÅ¡menas, pieÅ¡inius augalijos ir gyvÅ«nijos motyvais. Pabrėžia spalvų santÅ«rumÄ…. O AntaÅ¡avos dvaro rÅ«muose jÅ«sų dÄ—mesys dar bus atkreiptas ir į dvi vadinamÄ…sias jonÄ—ninio orderio kolonas, kurių viena iÅ¡ architektÅ«rinių subtilybių - aukÅ¡tyn pamažu siaurÄ—janÄios. ÄŒia jos panaudotos miegamajame - lovų zonai atskirti nuo visos patalpos ploto ir erdvÄ—s.
Klasicizmo stilių galima apibūdinti ir visiems suprantamais žodžiais - labai išieškota, saikinga, praktiška.
ArchitektÄ—s restauratorÄ—s G. JukneviÄienÄ—s ir konstruktorÄ—s J. ParasonienÄ—s paruoÅ¡tame AntaÅ¡avos dvaro statinių aiÅ¡kinamajame raÅ¡te konstatuojama, jog AntaÅ¡avos rÅ«mai yra nuosaikios lietuviÅ¡ko klasicizmo architektÅ«ros pastatas. Jis neturi tipingų klasicizmui portikų (kolonų palaikona stoginÄ—), kuriais buvo siekiama reprezentacijos, didingumo. Tai esanti originali lietuviÅ¡ko klasicizmo architektÅ«ros atmaina, kurios kÅ«rÄ—jas Lietuvoje ir buvo profesorius Mykolas Å ulcas (1769-1812). Net esama prielaidų, kad jie pastatyti ant senųjų Papyvesių dvaro rÅ«mų pamatų.
Buvo ir Brazdžiūnų dvaras
Dabartiniai rūmai po Antoševskių (Antašauskų) šeimininkavimo šiame krašte (jis baigėsi iki 1890 metų) vėliau turėjo jau visai kitus šeimininkus. 1913 metais juos įsigijo karališkasis valstietis Povilas Brazdžiūnas iš Žižmariškio. Per šio dvaro porceliavimą 1926 metais didžiausias jo plotas paliko jau minėtam P. Brazdžiūnui (1846-1927), o kita dalis - jo sūnui savanoriui Povilui Brazdžiūnui (1897-1986). Tai praėjusiame amžiuje vienas žymiausių Lietuvos fizikų, akademikas, profesorius, filosofijos daktaras. Tarp Brazdžiūnų giminės buvo Antašavos žemių sklypų pardavimų ir supirkimo, keitėsi ir dvaro rūmų gyventojai.
Pasak 86 metų amžiaus vietinÄ—s gyventojos AdelÄ—s TamulionytÄ—s, ji labai gerai prisimenanti, kai dvare gyveno Ignas BrazdžiÅ«nas, vienas iÅ¡ pirmojo dvaro pirkÄ—jo sÅ«nų. BrazdžiÅ«nai, kuriems pagal dokumentus priklausÄ— dvaro centras, iÅ¡laikÄ— jį savo rankose ir Antrojo pasaulinio karo metais, taÄiau vÄ—liau jis sovietinÄ—s valdžios buvo nacionalizuotas ir naudojamas jau jos nuožiÅ«ra.
1949-1997 metais BrazdžiÅ«nų rÅ«me veikÄ— mokykla ir patalpos buvo tvarkomos kaip tokiai įstaigai reikÄ—jo - pertvÄ—rinÄ—jamos, kalkÄ—mis ar aliejiniais dažais užtepamos architektÅ«rinÄ—s puoÅ¡menos. Ä®renginÄ—jant centralinį Å¡ildymÄ… buvo iÅ¡griaunamos krosnys. Ir kokia laimÄ—, pasak pastato ekspertų ir savininkÄ—s, kad viena vis dÄ—lto iÅ¡liko. O dar didesnis stebuklas, kad Å¡is rÅ«mas iÅ¡silaikÄ— iki Lietuvos nepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo 1990 metų kovo 11-Ä…jÄ…, ir buvo priimtas aktas grąžinti Lietuvos pilieÄiams anksÄiau turÄ—tÄ… nekilnojamÄ…jį turtÄ…. Tarp jį atgavusių buvo ir BrazdžiÅ«nų.
Nepaliko be priežiūros
Dvaro valdos savininkai tuoj pat pasirÅ«pino atgautojo turto priežiÅ«ra. Jie kreipÄ—si į valdos kaimynystÄ—je gyvenusius ŽydrÅ«nÄ™ ir Egidijų JuozÄ—nus. Ž. JuozÄ—nienÄ— sakÄ—, kad jai teko didelÄ— atsakomybÄ—, nes tuÅ¡ti pastatai traukÄ— ne tik paauglius, bet ir kai kuriuos suaugusius, mÄ—gstanÄius pasižvalgyti, gal ten yra ir jiems kas tinkamo. Pasak statybininkÄ—s profesijÄ… turinÄios paÅ¡nekovÄ—s, vis dÄ—lto pavyko jai iÅ¡saugoti tokį turtÄ…, kokį jai buvo patikÄ—jusi rÅ«mų paveldÄ—toja. DÄ—l to paties kreipÄ—si į jÄ… ir naujoji dvarelio savininkÄ— ponia Virginija. “Dabar rÅ«mai jau atgyjaâ€, - pasakojo Ž. JuozÄ—nienÄ— ir, turÄ—dama savininkÄ—s leidimÄ… priiminÄ—ti net ekskursantų bÅ«relius, aprodÄ— visus rÅ«mus ir “KupiÅ¡kÄ—nų minÄių†korespondentÄ—ms. PrižiÅ«rÄ—toja patenkina, kad jau gali parodyti atkurtų autentiÅ¡kų architektÅ«rinių puoÅ¡menų, palydÄ—jo ji ir į skliautuotÄ… rÅ«sį, kuriame architektÅ«ros ekspertų atidengtos kelios plytos liudija, jog yra daug senesnÄ—s, negu tokia statybinÄ— medžiaga buvo gaminama rÅ«mų statybos laikmeÄiu. Ž. JuozÄ—nienÄ— sakÄ—, kad visus suintriguoja užuomina, jog iÅ¡ Å¡ių rÅ«mų buvÄ™ keli iÅ¡Ä—jimo tuneliai, taÄiau ir ekspertams jie tebÄ—ra mįslÄ—.
Žiemą patalpos šildomos
IÅ¡ Astravų kilusi ir AntaÅ¡avoje su Å¡eima jau deÅ¡imt metų gyvenanti moteris sakÄ—, jog yra kÄ… veikti ir kelių hektarų parke. Eskursantai, kurių bÅ«reliai ir iÅ¡ toliau, vasarÄ… Äia užsuka, labai nustebtų radÄ™ neprižiÅ«rimÄ… teritorijÄ…. “Jos mums visiems vis labiau reikia, -pabrėžė paÅ¡nekovÄ—.- ŽiÅ«rÄ—k, ir ateina bÅ«relis moksleivių iÅ¡ netoliese esanÄios mokyklos. Arba Å¡iaip antaÅ¡avieÄių Å¡eima praeina parko takeliu. Per liepų žydÄ—jimÄ… - tarsi maudytumeisi medujeâ€, - dalijosi įspÅ«džiais teritorijos prižiÅ«rÄ—toja. VasarÄ… parke tenka daugiau padirbÄ—ti, taÄiau neberÅ«pi kÅ«renimas, Å¡iaip per žiemÄ… rÅ«mų patalpa Å¡ildoma, kad niekais nunueitų restauratorių atkurtas patalpų grožis. Toje srityje dar tik pirmieji, taÄiau visom prasmÄ—m labai brangÅ«s pokyÄiai.
Užkampių Lietuvoje nėra
Antašavos dvaro rūmų savininkė tvirtino nemananti, kad ji investuojanti lėšas į pastatus šalies užkampyje. Lietuvos dvarų ir pilių savininkų asociacijos entuziastės Linos Blažytės-Leliukienės nuomone, tokių vietų Lietuvoje apskritai nėra. Svarbu tik patiems išeiti iš savųjų mąstymo užkampių. Pasak šiaulietės Virginijos, kiekvienam suprantama, kad architektūrinio paminklo pritaikyti praktinėms funkcijoms vien savo lėšomis tikrai neįmanoma. Todėl ir ji yra šios asociacijos narė, jai priklausydama žinos, kokios galimybės gauti finansinės paramos iš struktūrinių fondų, kuriuose dabartiniame, 2007-2012 metų, etape numatyta daugiau paramos architektūros, gamtos paminklams atkurti ir susieti jų funkcijas su kaimo turizmu.
Reikalavimai - griežti
Tapus saugomo architektÅ«rinio paminklo savininku, susiduriama su griežtais to statinio restauravimo, eksploatavimo reikalavimais. Sumanymai prasideda techninio projekto užsakymu, specialistų, turinÄių licencijÄ… restauravimo darbams, paslaugų pirkimu. Iki konkretaus darbo pradžios, kokia jau matyti AntaÅ¡avos dvaro rÅ«muose, prireikÄ— dvejų metų. Ir nieko Äia, pasak ponios Virginijos, nepaskubinsi. Pagaliau ne vienas toks esi. PaÅ¡nekovių žiniomis, pastarajai asociacijai priklauso Å¡imtas narių. Jų gretos didÄ—s, nes pastatų, kurie yra saugotini, gal Å¡eÅ¡i Å¡imtai. Visa bÄ—da, kad valstybÄ—, prisiÄ—musi atsakomybÄ™ juos iÅ¡saugoti, beveik neskiria tokiam tikslui lėšų. PraÄ—jusiais metais gal tik 80 tÅ«kst. litų ir tai Vilniaus senamiesÄio pastatui.
Gal tai bus nakvynÄ—s namai
Vis dÄ—lto ne tik antaÅ¡avieÄiams, bet ir kitiems rajono gyventojams smalsu, kam ateityje tarnaus atkuriamų rÅ«mų erdvÄ—s. Pasak vienos iÅ¡ architektÅ«rinio paveldo specialisÄių, tai galÄ—tų bÅ«ti nakvynÄ—s namai. Tokio objekto jau dabar pasigenda KupiÅ¡kio rajono sveÄiai, o juk žadama ateityje labai iÅ¡plÄ—toti turizmÄ…. TaÄiau tai tik jos prielaida. IÅ¡ tikrųjų visi sumanymai - ponios Virginijos paslapÄių skrynelÄ—je. Ji korespondentei sakÄ—, kad turinti verslo kÅ«rimo patirties. Tai pelningai veikianti nemaža pieno ferma. Dabar jau turi kam jÄ… perleisti, o pati imsis visai naujos veiklos AntaÅ¡avoje įsigytoje valdoje. Ji pabrėžė, jos Å¡eimos žmonÄ—s mÄ—gsta turÄ—ti konkreÄiÄ… veiklos sritį. Vyras ir du sÅ«nÅ«s - miÅ¡kininkai. Yra kam imtis ir pieno Å«kio. Moteris tvirtino nestokojanti žemaitiÅ¡ko užsispyrimo, kurio dabar labiausiai reikia sumanymams AntaÅ¡avoje įgyvendinti.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.