|
|
|
Vėrinys DOSNIOS SIELOS MOKYTOJA
Dalia DilytÄ—-StaÅ¡keviÄienÄ— |
2007−03−24 |
Tarp didžiai nusipelniusių KupiÅ¡kio kraÅ¡tui žmonių vardų spindi ir buvusios SubaÄiaus vidurinÄ—s mokyklos mokytojos MARIJOS BRATÄ–NIENÄ–S vardas. Nesu įsitikinusi, ar jis įraÅ¡ytas į kokius nors kupiÅ¡kÄ—nų metraÅ¡Äius, bet tikrai žinau, kad daugelio buvusių ir esamų subatÄ—nų lÅ«pos jį taria labai pagarbiai ir meiliai. Kadangi vis dar žvali, nepaprastai Å¡viesaus proto dabar Å ilutÄ—je gyvenanti mokytoja BratÄ—nienÄ— paskutinÄ™ kovo mÄ—nesio dienÄ… Å¡venÄia devyniasdeÅ¡imt penkerių metų jubiliejų, labai norÄ—tųsi vieÅ¡ai priminti jos darbus ir kai kuriuos gyvenimo momentus.
BÅ«simoji mokytoja 1912 m. kovo 31 d. gimÄ— KupiÅ¡kio rajono ÄŒiovydžių kaimo valstieÄių Onos ir Broniaus JonuÅ¡ių Å¡eimoje. Baigusi KupiÅ¡kio progimnazijÄ… įstojo į Panevėžio mokytojų seminarijÄ…. Smetonos laikais ir per karÄ… ji mokytojavo Rytų Lietuvoje. Likimas buvo mokytojai palankus: jai, jaunalietuvių ir jaunųjų Å«kininkų bÅ«relio vadovei, Lietuvos kariuomenÄ—s karininko žmonai, pavyko pasislÄ—pti ir iÅ¡vengti tremties 1941 m. birželį. Jos neiÅ¡vežė pokario metais vyrui kalint Mordovijos lageryje, o dviem broliams pasitraukus į JAV. Ji grįžo į savo kraÅ¡tÄ… ir apie dvideÅ¡imt metų dirbo SubaÄiuje. Ten naudojosi jau įgyta mokytojos ir Å¡venÄių bei vaidinimų rengÄ—jos patirtimi.
Å ių eiluÄių autorÄ— ir jos klasÄ—s draugai prisimena, kaip aiÅ¡kiai ir suprantamai mokytoja septintokams dÄ—stÄ— algebrÄ…, kaip per auklÄ—tojos valandÄ—les mergaitÄ—ms kalbÄ—jo apie asmens higienos dalykus, apie savigarbos kupinÄ… elgesį su berniukais, kaip per darbų pamokas mokÄ— konservuoti, siÅ«ti, austi juostas. AbejojanÄias savo jÄ—gomis drÄ…sindavo: „Seniau piemenaitÄ—s karves ganydamos vienÄ… siÅ«lų galÄ… prie juosmens, o kitÄ… prie kojos nykÅ¡Äio prisiriÅ¡usios juostÄ… nusiausdavo, o jÅ«s patogiai sÄ—dÄ—damos tikrai gražiai padarysite". Ji dÄ—stÄ— etiketo, gražaus elgesio taisykles, mokÄ— grakÅ¡Äiai Å¡okti, nesusikÅ«prinus sÄ—dÄ—ti ir vaikÅ¡Äioti. Anuomet palaidais plaukais neplevÄ—suodavome, pindavome juos į kasas. KlasÄ—je kažkaip prigijo vienos kasos mada. Pasikvietusi kelias mergaites mokytoja pasakÄ—, kad lietuvaitÄ—ms nedera pinti plaukų į vienÄ… kasÄ…. Taip neÅ¡iojanÄios rusaitÄ—s, bet mÅ«sų merginos pagal tradicijÄ… pinanÄios dvi kasas. KlaidÄ… tuÄtuojau iÅ¡taisÄ—me, o pastaba įstrigo visam gyvenimui. Mat Marija BratÄ—nienÄ— mÅ«sų sÄ…monÄ—je buvo ne tik algebros, bet ir iÅ¡mintinga gyvenimo Mokytoja. DaugybÄ— jos patarimų ir pamokymų iki Å¡iol rusena dÄ—kingų mokinių Å¡irdyse.
Be to, mokytoja garsÄ—jo SubaÄiuje kaip puiki saviveiklos vaidinimų, koncertų ir kitokių programų režisierÄ—. Teatro dalykų specialiai niekur nebuvo mokiusis. Tiesa, K. Stanislavskį sakosi skaitinÄ—jusi įdÄ—miai. TaÄiau, matyt, viskÄ… nulÄ—mÄ—, paveldÄ—jimas: motina gražiai audÄ—, tÄ—vas kurdavo eiles. Amerikoje gyvenantis brolis užsiÄ—mÄ— vaizduojamuoju menu, o mokytojÄ… BratÄ—nienÄ™ traukÄ— galimybÄ— padÄ—ti vaidintojams lavinti vaizduotÄ™, pajusti kÅ«rybos džiaugsmÄ…, iÅ¡mokti scenoje gyventi kitų gyvenimÄ….
Pirmasis vaidinimas SubaÄiuje vos nesužlugo. Su pirmosios laidos abiturientais mokytoja statÄ— A. Ostrovskio „Be kaltÄ—s kalti“. Pirmiausia kai kurie mokytojai Ä—mÄ— tvirtinti, kad pasirinktas netikÄ™s veikalas: esÄ… nedera tarybinÄ—s mokyklos scenoje rodyti merginÄ… su vaiku. Direktorius sutriko, nesiryžo nei uždrausti, nei leisti, o režisierei buvo labai gaila tiek daug pastangų padÄ—jusių jaunųjų artistų: mokykla dirbo dviem pamainomis, repetuodami po pamokų jie grįždavo namo vÄ—lai. Ji pasakÄ—, kad imasi atsakomybÄ—s ir veikalÄ… parodys. Tada atbÄ—go vienintelÄ— mokyklos komjaunuolÄ— ir Ä—mÄ— priekaiÅ¡tauti: „Tai kas, kad pjesÄ— rusų autoriaus, bet ten vien Dievas ir angelas, Dievas ir angelas". Ä® generalinÄ™ repeticijÄ… ji pasikvietÄ— kažkokiÄ… atsakingÄ… darbuotojÄ… ir kai toji vaidinimÄ… leido, paskui pati sveikino mokytojÄ… ir dÄ—kojo. Po to viskas plaukÄ— lengviau, nors nesusipratimų ir absurdiÅ¡kų kaltinimų dar pasitaikydavo. Statant „Auksinį raktelį“ režisierÄ— aiÅ¡kino Å¡viesas reguliuojanÄiam savo kolegai, kad tas pirma įjungtų žaliÄ…, paskui raudonÄ…, o dar vÄ—liau geltonÄ… Å¡viesÄ…. Tai iÅ¡girdÄ™s vienas pedagogas, labai norÄ—jÄ™s pademonstruoti iÅ¡tikimybÄ™ komunistų partijos linijai, pradÄ—jo kaltinti, kad ji propaguoja buržuazinÄ—s Lietuvos vÄ—liavÄ…. Mokytoja paaiÅ¡kino, kad, pirma, jis apsiriko, jo nekenÄiamos valstybÄ—s vÄ—liavos spalvos iÅ¡dÄ—stytos kita tvarka, o antra, žalia reikalinga pavaizduoti nakÄiai, raudona – rytui, o geltona – dienai.
Negaudama jokio papildomo atlyginimo mokytoja BratÄ—nienÄ— aukojo SubaÄiaus vaidinimams be galo daug laiko. Deja, jos režisuotų spektaklių niekas neskaiÄiavo ir dabar sunku pasakyti, kiek jų bÅ«ta. Mat mokytoja dirbo ne tik su vaikais, bet ir su jų tÄ—vais, apylinkÄ—s jaunimu. Be minÄ—tosios A. Ostrovskio dramos „Be kaltÄ—s kalti“ ir A. Tolstojaus pjesÄ—s „Auksinis raktelis“, SubaÄiaus scenos Å¡viesÄ… iÅ¡vydo Å . Pero (CH. Perrault) „Pelenė“ arba „KriÅ¡tolinÄ— kurpaitė“, B. BuivydaitÄ—s „Stebuklingoji radasta“, K. Binkio „Atžalynas“, Lazdynų PelÄ—dos „MotulÄ— paviliojo“, N. Gogolio „Pamokos dukterims“, J. Skliutausko „Vaikinas su velnio plauku“, A. ÄŒechovo „MeÅ¡ka“, S. ÄŒiurlionienÄ—s-KymantaitÄ—s „Dvylika brolių, juodvarniais lakstanÄių“, R. Blaumanio pjesÄ—s „SiuvÄ—jų dienos SilmaÄiuose“ ir „Indranai“, ŽemaitÄ—s „Petras Kurmelis“ ir dar keli kÅ«riniai. Å iame sÄ…raÅ¡e nerasime nÄ— vieno lÄ—kÅ¡to, nÄ— vieno socializmo pasiekimus deklaruojanÄio veikalo. Visos pjesÄ—s kalba apie rimtus dorovÄ—s dalykus, teigia bÅ«tinybÄ™ siekti gÄ—rio ir grožio.
Kiekvienas spektaklis SubaÄiuje virsdavo dideliu kultÅ«ros įvykiu: jis sutraukdavo daug žmonių ir dažniausiai buvo rodomas du kartus (vienÄ… – mokiniams, kitÄ… – visuomenei), o kartais dar buvo vaidinamas aplinkinių miestelių scenose. Stebina ir žavi ne tik tai, kad su vaikais ir suaugusiaisiais mokytojai pavykdavo įveikti tokias sudÄ—tingas pjeses, bet ir jos gebÄ—jimas suvaldyti, sutvarkyti, įkvÄ—pti tokias dideles neprofesionalių artistų grupes: juk, pavyzdžiui, „SiuvÄ—jų dienose“ dalyvavo apie 20 suaugusiųjų, „KriÅ¡tolinÄ—je kurpaitÄ—je“ ir „Dvylikoje brolių, juodvarniais lakstanÄių“ – po 30 mokinių. Paklausta, kaip parinkdavo vaidintojus, mokytoja atsako jokių konkursų ar peržiÅ«rų nerengdavusi, pažiÅ«rÄ—davusi į žmogų ir matydavusi, kokiam vaidmeniui jis tinka. Dirbdama iÅ¡ryÅ¡kindavusi pamatytuosius duomenis.
Be abejo, viena mokytoja nebÅ«tų galÄ—jusi visko padaryti. Nors ir paÄiai teko siÅ«ti sukneles mažiesiems artistams iÅ¡ lovatiesių, paklodžių, užuolaidų, dažytos marlÄ—s, o frakus – iÅ¡ lietpalÄių, daug padÄ—jo kiti pedagogai, kai kurie tÄ—vai. Ji geru žodžiu mini mokytojus V. PetrauskÄ…, pieÅ¡usį dekoracijas, grimavusį vaidintojus, dariusį kaukes pasakų personažams ir lÄ—les lÄ—lių teatrui (mokytoja BratÄ—nienÄ— ir tokį buvo įkÅ«rusi), B. ŽalnieriÅ«nÄ…, gaminusį ir pieÅ¡usį dekoracijas, mokyklos Å«kvedį A. GrybauskÄ…. Ji dÄ—kinga A. Laumelienei, M. Žebrienei, S. PakÅ¡tui, E. Grybauskienei, E. ir B. Strigockiams, A. Strigockiui, O. UÅ¡tupaitei, A. Stravinskienei ir kitiems vaidintojams bei padÄ—jÄ—jams.
Garsiausias mokytojos atvestas į scenÄ… vaidintojas, profesionaliu aktoriumi tapÄ™s Algimantas Masiulis viename atviruke mokytojai paraÅ¡Ä—: „Gerbiamoji ponia, pernai jau atÅ¡venÄiau savo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imtmetį. Suprantama, dabar vis dažniau prisimenu praeities dienas, kur iÅ¡kyla ir Tamstos miela (gal net lemtinga, man, artistui!) asmenybÄ—. Labai aÄiÅ« už jaunystÄ—je JÅ«sų dÄ—ka patirtas laimÄ—s minutes saviveiklinÄ—je scenoje!“ TurbÅ«t visi dar gyvi mokiniai ir buvusių spektaklių dalyviai norÄ—tų iÅ¡tarti panaÅ¡ius žodžius, senoviniu paproÄiu buÄiuodami mokytojai Marijai BratÄ—nienei rankÄ… ir jubiliejaus proga linkÄ—dami daugelio Å¡viesių dienų.
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
