TarptautinÄ™ teatro dienÄ…, kuri yra minima kovo 27-Ä…jÄ…, kupiÅ¡kÄ—nai teatralai tradiciÅ¡kai pamini rengdami teatrų Å¡ventÄ™ „Kaimo scena“. Å iÄ… Å¡ventÄ™, vyksianÄiÄ… kovo 25, sekmadienį, KupiÅ¡kio kultÅ«ros centre, Å¡iemet kuruoja Å¡io centro mÄ—gÄ—jų teatras „Provincija“. Programoje numatytas Å imonių ir NoriÅ«nų laisvalaiko centrų, SubaÄiaus kultÅ«ros namų, KupiÅ¡kio lopÅ¡elio-darželio „Saulutė“ ir Povilo Matulionio vidurinÄ—s mokyklos bei KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro teatrinių kolektyvų pasirodymai. TurÄ—tų bÅ«ti smagus renginys, nes visų pastatymų žanras – komedija. Å ventÄ™ ves „Provincijos“ vaidintojai Rimvydas Latvys ir ArtÅ«ras Totoris. Jiems talkins ir Violeta MiÄiulienÄ— bei Vidmantas Paliulis iÅ¡ SubaÄiaus.
Teatro dienos proga mintimis apie savo darbą pasidalijo „Provincijos“ teatro vadovė režisierė Nijolė Ratkienė.
Pasak N. RatkienÄ—s, Å¡ių metų vasario 5 d. „Provincijai“ sukako aÅ¡tuoneri metai. Per šį laikotarpį suvaidintos 8 premjeros. Teatras turi nuolatinius teatrinių projektų partnerius iÅ¡ Pasvalio, RokiÅ¡kio, TauragÄ—s, su kuriais kasmet vyksta į tarptautinį festivalį Neringoje. Lietuvoje yra per 50 mÄ—gÄ—jų teatrų, veikianÄių didesniuose miestuose ir rajonų centruose (kaimo mÄ—gÄ—jų teatrai – tai atskira grupÄ—).
RežisierÄ— pabrėžė, kad tų teatrų lygis yra nevienodas. Kai kurie teatrai vykdo bendrus projektus su profesionaliais aktoriais. Kituose kolektyvuose, pavyzdžiui, RokiÅ¡kio, Å¡alia mÄ—gÄ—jų vaidina ir pats režisierius bei kiti kultÅ«ros darbuotojai. DÄ—l Å¡ių priežasÄių teatrams, kuriuose vaidina tik mÄ—gÄ—jai, bÅ«na labai sunku varžytis respublikinÄ—je teatrų Å¡ventÄ—je „Atspindžiai“. MÄ—gÄ—jams sunkiau, nes jie paprastai neturi teatrinio suvokimo pagrindų. „Kol iÅ¡ugdai jų supratimÄ… apie teatrÄ…, judesio, kalbos raiÅ¡kÄ…, žiÅ«rÄ—k, kažkas pakinta vieno ar kito žmogaus gyvenime. Vieni dÄ—l Å¡eimyninių, kiti dÄ—l darbo ar kitų aplinkybių keiÄia gyvenamÄ…jÄ… vietÄ…, iÅ¡važiuoja. Ir vÄ—l iÅ¡ naujo reikia dirbti su naujais kolektyvo nariais“, - pasakojo apie darbo subtilybes N. RatkienÄ—. Anot jos, vieni žmonÄ—s atÄ—jÄ™ į pirmÄ…sias repeticijas galvoja, kad užtenka iÅ¡mokti tekstÄ… ir viskas bus gerai. Tik vÄ—liau ateina supratimas apie sceninio judesio svarbÄ…, iÅ¡mokstama nugalÄ—ti scenos baimÄ™. Kai kuriems vaidintojams teatras – gyvenimo bÅ«das. Jie atsakingai daro tai, kas pavesta. Kai kam teatras – tai laisvalaikio praleidimo forma, tarsi koks teatro mÄ—gÄ—jų klubas. Jie nekelia sau ypatingai aukÅ¡tų profesionalumo kriterijų. Tad mÄ—gÄ—jų teatro vadovo tikslas ir yra siekti maksimalių rezultatų, suvienijus visų kolektyvo narių siekius ir požiÅ«rius. RepertuarÄ… renkasi tokį, kokį pasiÅ«lo patys vaidintojai. Žinoma, N. RatkienÄ— prisipažįsta, kad visuomet trokÅ¡ta, jog jos artistai scenoje pasirodytų kuo profesionaliau ir sÄ—kmingai konkuruotų su kitų miestų kolektyvais. RežisierÄ— apgailestauja, kad yra žmonių, kuriuos labai veikia ne visada objektyvi ir profesionali paÅ¡alinių nuomonÄ—. BÅ«na, kad vaidintojas ima ir suabejoja: „Kam eisiu į scenÄ…, jei sako, kad kvailai atrodau“. „Provincijos“ vadovÄ—s nuomone, norintį save iÅ¡reikÅ¡ti žmogų reikÄ—tų moraliÅ¡kai palaikyti, paskatinti, o ne žlugdyti.
Režisierė džiaugėsi savo kolektyvo iniciatyvumu. Jo nariai pirmieji pagalbininkai per įvairius teatrinius renginius, šventes. Jų paramos N. Ratkienė tikisi ir šiemet birželio 23-24 d. Palėvenėje rengiant sakralinio meno šventę „Sielos ilgesys“, kurią remia Kultūros ministerija ir apskritis.
„Provincija“ priklauso Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungai, kartu su ja vykdo bendrus projektus. Vienas iš tokių renginių – kas dveji metai Kupiškyje vykstanti respublikinė mėgėjų teatrų apžiūra „Atspindžiai“. Glaudūs ryšiai juos sieja ir su Klaipėdos universitetu. Juos mielai teatrinių pastatymų klausimais konsultuoja šio universiteto dėstytojas, režisierius Petras Bielskis.
Tarpininkaujant Europos kultūros programų centrui vykdomi kultūrinių mainų projektai Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Šį sezoną planuojama užmegzti kontaktus ir su Kaliningrado bei Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenėmis.
„Provincija“ yra gavusi dvi Kultūros ministerijos padėkas už Kupiškio krašto teatrinės veiklos puoselėjimą ir už kultūrinių vertybių puoselėjimą Lietuvoje bei Europoje.
N. Ratkienė įsitikinusi, kad mėgėjų teatras Kupiškyje turi perspektyvą. Žmonės noriai lanko teatrinius renginius. Tam, matyt, ir režisieriaus Povilo Zulono buvo padėtas tvirtas pamatas. Kol kas su didžiųjų miestų kolektyvais, kuriuose vaidina nemažai profesionalų, jiems sunku konkuruoti ir grumtis dėl „Aukso paukštės“ apdovanojimo, bet džiugina tai, jog kupiškėnai teatralai nenori nusileisti ir nepraleidžia progos save parodyti ir kitus pamatyti įvairiuose respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose.
Vaidintojai apie teatrÄ…
Teatro dienos proga pašnekinome ištikimiausius „Provincijos“ narius, kurie vaidina nuo pat šio kolektyvo gyvavimo pradžios.
Zigmas Armonas sakÄ—, kad mÄ—gÄ—jiÅ¡kuose spektakliuose vaidina jau nuo režisieriaus P. Zulono „Senovinių kupiÅ¡kÄ—nų vestuvių“ laikų. Å iame legendiniame spektaklyje jam dalyvauti teko trejus metus. Pagrindinis vaidmuo buvo muzikantas, bet teko bÅ«ti ir kraiÄvežiu, ir įvairių masinių scenų dalyviu.
„Sunku bÅ«tų be teatro. Ä®kalbinau ir žmonÄ… kartu vaidinti. Jau dveji metai abu skubam į repeticijas. Dukros užaugo. LiÅ«dna bÅ«tų tik namuose sÄ—dÄ—ti. Be to, esu silpnaregis. Po traumos darbe nuo 1980-ųjų metų tematau žmonių Å¡eÅ¡Ä—lius. Tad su žmona daug smagiau vakarais ir iÅ¡ repeticijų namo parkeliauti“, - pasakojo paÅ¡nekovas. Z. Armonas taip pat yra grojÄ™s Aklųjų ir silpnaregių sÄ…jungos kapeloje ir dainavÄ™s Å¡ios sÄ…jungos ansamblyje. Tad scenos baimÄ—s nejauÄiÄ…s. SavÄ…jÄ… gerai pažįsta, o per gastroles papraÅ¡o, kad prieÅ¡ spektaklį jam leistų naujÄ… erdvÄ™ patyrinÄ—ti, joje apsiprasti. Tekstus greitai iÅ¡moksta, klausydamas diktofono įraÅ¡o. Imasi visų jam pasiÅ«lytų vaidmenų.
ArtÅ«ras Totoris irgi „Provincijos“ senbuvis. VyriÅ¡kis sakÄ—, kad vaidina nuo mokyklos suolo. Scenoje pasirodyti teko dar tais laikais, kai rajono dainų Å¡ventÄ—s vykdavo KiÅ¡kio miÅ¡ke. Nuo senų laikų kaip artistas garsÄ—jo ir jo tÄ—vas. Tad aistra teatrui ir vaidybai bus ir dÄ—l pastarojo įtakos. ArÄiau Å¡irdies jam komedijos žanras, bet teko vaidinti ir rimtus personažus. Labiausiai patikÄ™s vaidmuo – Sidabro iÅ¡ „ŽaldokynÄ—s“. Šį sekmadienį jo laukia dar vienas iÅ¡Å¡Å«kis – pirmÄ… kartÄ… reikÄ—s vesti renginį („Kaimo scena – 2007“).
A. Totoris mano, kad su užduotimi susidoros, juolab kad padės kolegos, bus galimybė šiek tiek improvizuoti. Tai daryti jis išties mėgsta. Režisūra jį visuomet šiek tiek kausto.
Aštuoneri metai su „Provincija“ savo laisvalaikį sieja ir Jolanta Remeikienė. „Teatras – man sielos atgaiva“, - sako moteris. Labiausiai jai pavykęs buvo kvailos tarnaitės Uliūtės vaidmuo spektaklyje „Pavargę nuo poilsio“ pagal A. Griciaus „Palangą“. Iš pradžių bijojusi imtis to vaidmens, maniusi, jog nesugebės suvaidinti.
Į kiekvieną repeticiją J. Remeikienė einanti noriai. Jei būna kokia ilgesnė pertraukėlė, nekantraudama laukia, kada vėl galės repetuoti. Po spektaklių namo visuomet grįžtanti puikios nuotaikos, savotiškai pailsėjusi. Teatras jai – tarsi gyvenimo būdas. Jų kolektyvas draugiškas. Tiesa, yra šiokia tokia kaita, bet naujokai greitai įsilieja į bendrą jų šurmulį. Nesunku ir tekstus įsiminti, ir teatrine apranga pasirūpinti. Kuo turi vilkėti personažai, tariamasi su režisiere ir tarpusavyje. Jei ko nors stinga iš rekvizito, vieni kitus sušelpia.
J. Remeikienė sakė, jog kaskart grožisi dailininko Antano Kalvelio sukurta scenografija. Ji padeda vaidinti, įsijausti į tam tikrą nuotaiką.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.