|
|
|
Vėrinys
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2007−03−24 |
 Å iandien, gerbiami skaitytojai, jums norime pristatyti buvusiÄ… kupiÅ¡kÄ—nÄ™, knygos "Paryžiaus žemÄ—lapio paslaptis" vienÄ… iÅ¡ autorių, Å¡iuo metu gyvenanÄiÄ… ir dirbanÄiÄ… Paryžiuje, InÄ… ValintelytÄ™. Ji mielai sutiko papasakoti apie save, savo Å¡eimÄ…, kaip gimÄ— idÄ—ja paraÅ¡yti tokiÄ… knygÄ…, kas yra Å¡ios knygos bendraautorÄ—, kokių turi naujų kÅ«rybinių sumanymų. Su I. Valintelyte bendravome elektroniniu paÅ¡tu.
"Aplankyti Lietuvą man yra gyvybiškai svarbu"
Ina VALINTELYTÄ–
Paryžius, 2007 metai
Gimiau Biržų rajono Papilio miestelyje. VidurinÄ™ mokyklÄ… baigiau KupiÅ¡kyje. Vilniaus pedagoginiame universitete studijavau rusų, vÄ—liau prancÅ«zų kalbas. StažuotÄ—s PrancÅ«zijoje metu susipažinau su bÅ«simuoju vyru Alenu. Po metų draugystÄ—s nutarÄ—me susituokti. IÅ¡važiavau į PrancÅ«zijÄ…. Dirbau Lietuvos ambasadoje Paryžiuje. Å i patirtis tikrai man brangi, nes atsidÅ«riau kÄ… tik atgimusios Lietuvos nesibaigianÄių darbų sÅ«kury. Daug teko lydÄ—ti delegacijų iÅ¡ Lietuvos, organizuoti vizitus, vertÄ—jauti. Teko susitikti ir su besilankanÄia Paryžiuje KupiÅ¡kio delegacija, vadovaujama mero p. ApÅ¡egos.
Dažnai ieÅ¡kant atsakymų į sveÄių užduotus klausimus ir prasidÄ—jo gilesnÄ— pažintis su Paryžiumi. Pamenu, turÄ—jau paruoÅ¡ti pasakojimÄ… iÅ¡ Eifelio bokÅ¡to apie Paryžių iÅ¡ Lietuvos atvykusių Seimo narių delegacijai. Ponui V. Landsbergiui užklausus, kur gi yra Liudviko XIII muÅ¡kietininkų kareivinÄ—s, ar poniai K. Prunskienei panorus sužinoti, iÅ¡ kur gi kilo Eliziejaus laukų pavadinimas, supratau, kad svarbu gana smulkiai žinoti miesto, kuriame gyveni, istorijÄ…, svarbu, nes atvykÄ™ žmonÄ—s tuo domisi... KitÄ… kartÄ…, važiuodamas per Normandijos tiltÄ…, tuometinis prezidentas p. Algirdas Brazauskas inžinerinio smalsumo vedamas, norÄ—jo sužinoti visas statybų smulkmenas. Ne taip jau paprasta buvo versti prezidento klausimus ir atsakymus į juos, turÄ—jau gilinti savo žinias ir inžinerijos srityje. VertÄ—jaujant reikalingos įvairios žinios, bÅ«tina nuolat tobulinti kalbÄ…, sekti aktualijas. Sunkiausi vertimai, žinoma, yra aukÅ¡Äiausio lygio valstybių vadovų susitikimuose - įtampa didžiulÄ—, kiekvienas žodis turi bÅ«ti tikslus. Å iltÄ… įspÅ«dį paliko vertÄ—javimas PrancÅ«zijos prezidentui Žakui Å irakui (Jaсques Chirac) dviÅ¡alio susitikimo metu. Prezidentas pasiteiravo, kaip ir kada atvykau į PrancÅ«zijÄ…, ar nÄ—ra sunki adaptacija, netgi spÄ—jo paklausti sÅ«naus vardo. Man, tada dar pradedanÄiai vertÄ—jai, toks dÄ—mesingas padrÄ…sinimas buvo labai svarbus.
Nors dar ir dabar kartais tenka vertÄ—jauti atvažiuojanÄioms delegacijoms - man malonesnis dabartinis ramus darbas KultÅ«ros ministerijos žinioje, Luvro administracijoje. Luvras - vienas didžiausių pasaulio meno lobynų, Äia stengiasi pabÅ«ti kiekvienas, kas lankosi Paryžiuje. Å ioje meno kÅ«rinių Å¡ventovÄ—je nuobodžiauti netenka. Visada malonu dalyvauti įvairiose paskaitose, konferencijose apie konkretų meno kÅ«rinį, meno srovÄ™ ar atskirÄ… kÅ«rÄ—jÄ…. Vyras taip pat dirba kultÅ«ros srityje, Å¡iuolaikinio meno Pompidu centro muziejaus administracijoje.
SÅ«nui Karoliui - dvylika metų. Džiaugiuosi, kad jis puikiai kalba lietuviÅ¡kai, kad Lietuva jam miela ir artima. Žinoma, visÄ… laikÄ… gyvenant PrancÅ«zijoje, kalbant atsiranda sunkumų, tad kasmetinÄ— stažuotÄ— pas MoÄiutÄ™ yra labai svarbi. Gyvename Paryžiaus miesto centre, kur kelius ir Å¡aligatvius dengia betonas. Pamenu, kai Karolis pradÄ—jo vaikÅ¡Äioti, jam pasakiau, kad pas MoÄiutÄ™ ant pievelÄ—s galima vaikÅ¡Äioti be batukų - vaikas to nesuprato, verkÄ— ir praÅ¡Ä— kuo greiÄiau apauti. O koks dabar jam malonumas, atbÄ—gus į daržą paÄiam iÅ¡sirauti morkÄ…, nusiskinti žirnį ar svogÅ«nÄ…! IÅ¡nagrinÄ—jami visi MoÄiutÄ—s daržo gyventojai - vabalai, musÄ—s, drugeliai. Jau skrisdamas lÄ—ktuvu Karolis visada stiuardesÄ—s praÅ¡o paduoti MoÄiutÄ—s (suprask-juodos) duonutÄ—s.
Grįžimas į LietuvÄ… ir man gyvybiÅ¡kai svarbus. Nors labai pamilau Paryžių ir PrancÅ«zijÄ…, kurioje, rodos, tikrai nieko netrÅ«ksta : nepaprasto grožio peizažai atsiveria keliaujant pilių nusÄ—tais keliais nuo LamanÅ¡o sÄ…siaurio iki Viduržemio jÅ«ros, po kalnus, lygumas ir kalveles, papuoÅ¡tas vynuogynais ir lavandomis, gilÅ«s įspÅ«džiai lieka, aplankius autentiÅ¡ko grožio gotikines ir romaniÅ¡ko stiliaus bažnyÄias, tik... Tikrais namais vadinu lietuviÅ¡kuosius, tÄ—vų namus. Ä® juos grįžtu pasisemt jÄ—gų visiems metams. Teko nemažai keliauti ne tik po PrancÅ«zijÄ…, bet pasaulyje neradau tokių beržų, kaip gimtinÄ—j, nÄ—ra tokių ežerÄ—lių, nÄ—ra tokio žalumo žolÄ—s…Dažnai savÄ™s klausdavau, kodÄ—l sveÄioj Å¡aly mažiau energijos randu savy, mažiau gyvybinių syvų. Viena draugÄ— rado atsakymÄ…, ji pasakÄ—, kad protÄ—vių dvasios svetur tavÄ™s nepalaiko... Nežinau, ar tai tiesa, bet tÄ—vų, Å¡eimos palaikymas man padÄ—jo visur ir visada. Daug įvairių gyvenimo iÅ¡bandymų nebÅ«Äiau atlaikiusi, jei nebÅ«Äiau jautusi Å¡alia saviÅ¡kių.
Mintis paraÅ¡yti knygÄ… brendo ilgai. Pamenu, universitete užsienio literatÅ«ros dÄ—stytoja Irena VeisaitÄ—, perskaiÄiusi mano raÅ¡inį apie DantÄ—s ir BeatriÄÄ—s meilÄ™, paraÅ¡Ä— pastabÄ…, jog raÅ¡inys originalus, tik žodžiai dar nÄ—ra iÅ¡deginti gyvenimo patirtimi. Å iandien jau drÄ…siai galiu sakyti, kad žodžiai įgijo prasmÄ™. Tik pradžia visada yra sunki, reikia nemažai darbo ir kantrybÄ—s iÅ¡laukti ateinant reikiamo žodžio...
Daug laiko praeina, kol svetur užsimezga tikri draugystės ryšiai. Su knygos „Paryžiaus žemėlapio paslaptis“ bendraautore Ina Redecki-Clouet susitikome dar Lietuvoje, Prancūzijos ambasadoje, kai abi ruošėmės kelionei į Prancūziją. Antrą kartą susitikome Paryžiuje, lietuvių bendruomenės vakarėlyje, – tuomet abi jau laukėmės pirmagimių. Susidraugavome, praleisdavome daug laiko kalbėdamos apie vaikų auklėjimą. Abi norėjome juos auginti lietuviška dvasia, abi ieškojome originalesnių metodų jų lavinimui, abi siejo ir noras kurti. Tokių pokalbių metu ir kilo mintis kartu parašyti knygelę apie Paryžių, stengiantis žaismingai perduoti Prancūzijos istoriją. Jautėme, kokią didelę reikšmę kultūros paveldas turi šioje šalyje. Norėjosi tą svarbą perteikti ir Lietuvos skaitytojui. Tuo labiau kad vis dažniau gatvėje išgirsdavome kalbant lietuviškai, vis daugiau turistų lankėsi šioje sostinėje.
Inai iÅ¡važiavus į OlandijÄ…, vÄ—liau į VokietijÄ…, bendravome faksu, telefonu, elektroniniu paÅ¡tu. MÅ«sų knygos herojus Mikalojus, įėjÄ™s pro istorijos vartus, keliavo vis tolyn, nuo vieno pastato prie kito, lydimas Senos bei personifikuotų Paryžiaus pastatų. Ä®vairiais bÅ«dais stengÄ—mÄ—s įkvÄ—pti jiems gyvybÄ—s. Kad pasakojimas atrodytų tikroviÅ¡kesnis, knygelÄ—je pasakojame ir apie prancÅ«ziÅ¡kas tradicijas, perduodame mÅ«sų paÄių įspÅ«džius. KnygelÄ— skirta tiek suaugusiam, tiek vaikui, atvažiuojanÄiam į Paryžių ar norinÄiam pakeliauti mintimis. Knyga „Paryžiaus žemÄ—lapio paslaptis“ knygynuose pasirodÄ— jau gruodžio mÄ—nesį, jÄ… iÅ¡leido leidykla "Baltos lankos". Ta proga PrancÅ«zijos kultÅ«ros centras suruoÅ¡Ä— knygelÄ—s pristatymÄ… bei dailininko p. Raimondo Greguaro (Raymond Gregoire) iliustracijų parodÄ…. Vasario mÄ—nesį kartu su dailininku buvome pakviestos į tarptautinÄ™ knygų mugÄ™ Vilniuje. ÄŒia vyko iliustracijų paroda bei knygos pristatymas. Å iuo metu dailininko iliustracijos eksponuojamos Prienuose, Inos Redecki-Clouet gimtinÄ—je, o vÄ—liau iÅ¡keliaus į BirÅ¡toną…
Po tokio šilto mūsų ir mūsų knygelės sutikimo Lietuvoje, turime ir naujų planų. Norėtųsi, kad Mikalojus šį kartą kalbintų Lietuvą. Ieškome bendrų Lietuvos-Prancūzijos istorinių saitų, nes šiandien mums jau be galo brangus abiejų šalių kultūros paveldas: mus išauginusios gimtinės Lietuvos - mūsų tėvų žemės - ir mus sutikusios ir priėmusios Prancūzijos - mūsų vaikų gimtinės.
Mielas skaitytojau, pabandyk ir Tu nupūsti laiko dulkes, teprabyla ir Tau kiekviena data, kiekvienas pastatas, kiekvienas paminklas, kiekvienas daiktas - ir Paryžiuje, ir Vilniuje, ir gimtajame Kupiškyje. Tebūna gyva Tave supanti tikrovė!
Skaityti komentarus (3)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
