Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

VASARIO 16-OSIOS AKCENTAS - ILGIAUSIA RAJONO ISTORIJOJE TRISPALVË

Banguolë ALEKNIENË

2011−02−19 6

Valstybës atkûrimo dienos renginiai Kupiðkyje tradiciðkai prasidëjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybiniø vëliavø pakëlimo ceremonija Lauryno Stuokos-Gucevièiaus aikðtëje. Patriotines kalbas sakë valdþios atstovai, politikai. Buvo iðskleista Kupiðkio istorijoje bene ilgiausia trispalvë.

Jaunimo centro atstovai po vëliavø pakëlimo ceremonijos pakvietë visus prisijungti prie akcijos "Lietuva - mano Europa" ir nuneðti 30 m ilgio, 4,5 m ploèio Lietuvos vëliavà (medþiaga ir pasiuvimu pasirûpino kultûros centras, ðios idëjos sumanytojas) prie Kupiðkio baþnyèios. Èia ji buvo iðkelta ant vienos jos bokðto sienos. Vëliavà paðventino Kupiðkio dekanas Rimantas Gudelis.
Po to baþnyèioje buvo aukojamos ðv. Miðios uþ Lietuvà ir jos þmones. Po pamaldø ðventiniø renginiø dalyviai rinkosi á Kupiðkio kultûros centro vitraþø salæ.

Tauta iðlieka

Pagrindinæ kalbà Vasario 16-osios proga sakæs Seimo narys, nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas, doc. dr. Arvydas Anuðauskas kvietë pamàstyti apie savo protëviø politinæ kultûrà parenkant tautos kelià. Jis apþvelgë, kokia Lietuva buvo prieð 100 m. 1911 m. jà valdë svetimi. Lietuvoje gyveno apie 1,5 mln. þmoniø, o ið jos apie 1 mln. tautieèiø buvo emigravæ. Emigrantai turëjo savo mokyklas, laikraðèius. Daug jø uþsienyje gavo aukðtàjá iðsilavinimà. Lietuvoje tuo metu inteligentijos buvo nedaug, taèiau tai buvo þmonës, kurie ruoðësi atkurti savo valstybæ. Po septyneriø metø tam atsirado prielaidø. 1918 m. praûþæs pirmasis pasaulinis karas pakeitë Europà - kûrësi respublikos, demokratinës vyriausybës stojo prie jø vairo. Ir Lietuva atsidûrë tø ávykiø sûkuryje.
A. Anuðauskas sakë, kad galima palyginti 1918 m. ir 1990 m. Istorija apsuko ratà ir sugráþo á panaðø bûvá, tik aukðtesnio lygmens. Kalbëdamas apie dabartá sveèias irgi pasitelkë skaièiø kalbà. Ðiuo metu ið Lietuvos irgi emigravæ per 0,5 mln. þmoniø, bet likusiøjø dvigubai daugiau nei pieð ðimtmetá. "Vadinasi, lietuviø tauta iðlieka, randa kelià á savo valstybæ", - teigë kalbëtojas.

A. Anuðauskas pabrëþë, jog didþiausius kataklizmus Lietuva patyrë XX a. antrojoje pusëje. Jei ne karas, tremtys ir kitos didþiosios netektys, tauta bûtø kitokia. "Nuo mûsø poþiûrio á valstybæ, kaip jà vertiname, priklauso mûsø ateitis. Istorija - iðlieka mus visus jungiantis dalykas. Kokia bebûtø, ji yra mûsø. Mes patys, lietuviai, jà kûrëm, savo vaikams perdavëm tà patirtá ir vertybiø sampratà. Kaip save sukûrëm, tokie ir esame", - sakë sveèias.



Plaèiau skaitykite "Kupiðkënø mintyse"