|
|
|
Vėrinys GYVENIMAS LIETUVOJE VIENOS Å¡EIMOS žMONIų AKIMIS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−03−10 |
PasikalbÄ—kim su Milda
Ji - SubaÄiaus gimnazijos 10 b klasÄ—s moksleivÄ—.
Beje, kodÄ—l pirmiausia su Milda?
Toks buvo sumanymas - susitikti su jau laisvoje Lietuvoje gimusiu žmogumi.
Å iai subatÄ—nei birželio pradžioje sukaks septyniolika. Taigi ir klausiau: ar ji patenkinta savuoju laikmeÄiu, su kokiomis svajonÄ—mis nukeliauja ir ateitį.
Smagu jausti, kad mano pašnekovei būnant mokykloje nereikia krepšyje slėpti savo pamėgtų papuošalų. Vien todėl, kad jai galėtų būti sakoma, jog šventos ramybės vardan... Nes ji gimnazijos direktorės pavaduotojos dukra.
Netrunku suprasti, jog jos šeimos žmonėms neįprasta vienam kitą apsunkinti smulkmenomis, nebūdingas apsidraudėliškumas. Tu pats turi teisę pasakyti, kaip supranti laikmetį ir savo svarbumą jame.
Mergina, šį pavasarį laikysianti savo gyvenime pirmÄ… įgytų žinių patikrÄ…, sakÄ—, jog ir deÅ¡imtoje klasÄ—je įstengianti mokytis deÅ¡imtukais. Mananti ateityje pasirinkti specialybÄ™, susijusiÄ… su tiksliaisiais mokslais. “Į mamytÄ™â€, - ne naujiena Mildai iÅ¡girsti. Galima sakyti, kad gabumai matematikai, fizikai - ir pagal tÄ—tį. Jis -durpių pramonÄ—s maÅ¡inų ir kompleksų inžinierius mechanikas.
Klausiau merginos, ar ruoÅ¡dama matematikos, fizikos namų užduotis, dažnai naudojasi tuo, kad paaiÅ¡kinimus gali gauti tuoj pat - iÅ¡ tÄ—tÄ—s, mamos ar abituriento brolio Justo. Tai dažniau pasitaikydavo žemesnÄ—se klasÄ—se, dabar jau savarankiÅ¡ka ir stengiasi namiÅ¡kių su savo namų darbais netrukdyti. “Jeigu jauÄiu kokiÄ… spragÄ… žiniose esant - juk turiu dalykų mokytojusâ€.
Milda treti metai du kartus per savaitę važiuoja į Panevėžį papildomai mokytis anglų kalbos. Tėvai nė nemanė aštuntokę dukrą įkalbinėti gilinti užsienio kalbos žinias. Mergaitė pati internete susirado šią mokyklą ir džiaugiasi tokiu apsisprendimu. Pasak jos, kas žino, kur jai teks mokytis, nori būti kalbos barjero nevaržoma europietė.
“Tai vien moksliukÄ— esiâ€, - noriu įtikti už save keturis kartus jaunesnei panelei, bet nespÄ—ju užsiraÅ¡inÄ—ti jos vardijamų popamokinių užsiÄ—mimų.
Milda Å eÅ¡kutÄ— yra baigusi KupiÅ¡kio muzikos mokyklos SuÄiaus skyriaus fortepijono klasÄ™, lanko mokytojos Irenos BalÄiÅ«nienÄ—s vadovaujamÄ… chorÄ…, užsiiminÄ—ja mokytojo Zenono Å pokausko krepÅ¡inio bÅ«relyje. Pasak merginos, labai smagu pažaisti, kartais drauge eina ir mama, nes irgi didelÄ— sporto aistruolÄ—. Ji ir brolis su tÄ—veliais kartu praleidžia daug laisvalaikio. Nuo mažens abu buvo mokomi įvairiausų darbų. “TodÄ—l savo tÄ—velius nuo sodybos tvarkymo, daržų ravÄ—jimo jau atleidžiameâ€, - sakÄ— Milda.
Mergina pasidžiaugė, kad jų mokykla jau pripažinta gimnazija, jog ir ankstesnieji, ir dabartiniai jos auklėtiniai prie to prisidėjo - savo mokymosi rezultatais, geru elgesiu.
Šeštadieniais važiuoja į Šiaulius
Justas pirmiausia dalijosi mintimis bÅ«tent apie tai, kad jų, septyniolikos abiturientų pulkelis, bus pirmieji gavusieji SubaÄiaus gimnazijos baigimo atestatus. Nepriklausomos Lietuvos septynioliktaisiais metais.
Smagiausia, kad Å¡ios bendrojo ugdymo įstaigos jaunimas suvokia, jog jų paÄių labai prisidÄ—ta prie to siekio. Mokymosi, dalyvavimo olimpiadose rezultatais. Justas sakÄ—, kad olimpiadose prizininku netapÄ™s, taÄiau kiekvienas dalyvavimas matematikos, fizikos, chemijos dalykų olimpiadose jam tikrai buvo didelÄ— paskata giliau domÄ—tis Å¡iais dalykais.
Po pasikalbÄ—jimų su Vida ir Gintautu Å eÅ¡kais, jų dukra ir sÅ«numi, atseku jų Å¡eimos gyvenime dominuojanÄiÄ… savarankiÅ¡kumo apsisprÄ™sti gijÄ…. TÄ—vai nespyrÄ— vaikino laikyti visus galimus penkis valstybinius mokyklos baigimo egzaminus. Pats Justas tam ryžosi, esÄ… turÄ—s daugiau galimybių rinktis bÅ«simÄ… specialybÄ™. Jis iÅ¡vardija ,be privalomo lietuvių kalbos, kitus jos pasirinktų dalykų egzaminus - matematikos, fizikos, anglų kalbos, istorijos.
Vaikinas sakÄ—, kad labiausiai norÄ—tų studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kelinti metai jis, taip pat bendraklasÄ—s EglÄ—, Ingrida, Ineta, mokosi ir Å iauliuose veikianÄioje matematikų -informatikų mokykloje. ŽemesnÄ—se klasÄ—se bÅ«dami į užsiÄ—mimus Å¡eÅ¡tadieniais važinÄ—jo traukiniu, autobusais. Dabar, kai ne vienas iÅ¡ jų turi vairuotojo pažymÄ—jimÄ…, tÄ—vai leidžia naudotis ir automobiliais. Pasitiki savo vaikais, sudaro sÄ…lygas, kad jiems bÅ«tų greiÄiau, patogiau. Pagaliau - Å¡iuolaikiÅ¡ka.
Justas tvirtino, kad jo ir sesers išprusimu labai rūpinasi abu tėveliai. Pastaraisiais metais jų šeima per atostogas vis kurs nors automobiliu keliavo -į Lenkiją, Estiją, Latviją, Kroatiją. Visi kartu džiaugėsi slidinėjimo nuo kalnų, plaukimo baidarėmis įspūdžiais. Tėvai parodė, kad yra galimybės gyventi įdomiau, prasmingiau.
AtrodÄ—, kad buvo pats tinkamiausias momentas Å¡io jauno žmogaus paklausti apie jo požiÅ«rį į tokiÄ… stipriÄ… tautieÄių traukÄ… darbuotis užsienyje. Justas tvirtino, kad jo ir daugelio bendraamžių nuomone, pinigÄ—lių gyvenimo pradžiai užsidirbti ten galima greiÄiau, tad kodÄ—l ne. Taip pat puiku kitoje valstybÄ—je studijuoti, jeigu susiklosto tokios aplinkybÄ—s. TaÄiau gyventi, dirbti labiausiai norÄ—tų Lietuvoje, savo TÄ—vynÄ—je. Juk joje taip pat daug pokyÄių į gera. Be to, ir pilietinÄ— pareiga - kurti jaukesnÄ™, turtingesnÄ™ LietuvÄ….
Justas Šeškus sakė, jog, klausydamasis tėvų pasakojimų apie tai, kokios būdavusios žmonių eilės maisto produktų parduotuvėse, kad ir pramoninės prekės buvo tik pagal talonus, jog išvykti ekskursijon į kurią nors Vakarų šalį buvo didžiulis įvykis, - sunkiai įsivaizduoja, kaip ten viskas atrodė.
Pirmoji darbovietÄ—
Vida Å eÅ¡kuvienÄ— sakÄ—, kad jai SubaÄiaus vidurinÄ— mokykla - kol kas vienintelÄ— darbovietÄ—. DvideÅ¡imt penkeri metai. ReikÄ—jo Äia fizikos mokytojo, tai ji, baigusi Vilniaus pedagoginį institutÄ… ir gavusi paskyrimÄ… į gimtÄ…jį rajonÄ…, visai buvo patenkinta tokiu pasiÅ«lymu. TeisybÄ—, vien fizikos pamokų iki pilno darbo krÅ«vio vis trÅ«kdavo, taÄiau tekdavo pavaduoti kurį nors iÅ¡ matematikų ar turÄ—ti ir fizinio lavinimo pamokų. “Man ir Å¡ie dalykai buvo Å¡irdžiai artimiâ€, - dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovÄ—.
V. Å eÅ¡kuvienÄ— atviravo, kad vis nesusikaupianti ruoÅ¡tis aukÅ¡tesnÄ—s kvalifikacijos pripažinimui. TaÄiau fizikos vyresnioji mokytoja pasidžiaugia, kad savo mokinių iÅ¡laikytais Å¡io dalyko valstybinių egzaminų rezultatais tikrai gali pasidžiaugti ir norÄ—tų, kad sÄ—kmÄ— lydÄ—tų ir Å¡iemet Å¡io dalyko egzaminÄ… pasirinkusius abiturientus. PedagogÄ— pasidžiaugÄ— - kaip gerai, kad įdiegta visai nuo dalyko mokytojo atskirta abitÅ«ros egzaminų vertinimo sistema - be jokio įtarinÄ—jimo, kad galÄ—jo kas nors padÄ—ti, nuolaidžiauti.
PedagogÄ— V. Å eÅ¡kuvienÄ— jau ne kartÄ… buvo pakviesta dirbti komisijoje, vertinanÄioje Å¡alies abiturientų valstybinio fizikos egzamino darbų. Belieka pabrėžti, jog tai pripažinimas, kad ji yra puiki savo dalyko žinovÄ—.
“Smagu, kai pasieki kokio nors užsibrėžto tiksloâ€, - dalijosi mintimis paÅ¡nekovÄ—. Jos paskyrimas dirbti mokyklos direktorÄ—s pavaduotoja ugdymui buvo jai visai netikÄ—tas ir sutapo su Å¡ios mokyklos vadovÄ—s ir visos bendruomenÄ—s pasiryžimu siekti gimnazijos statuso. Jai teko pagal naujus reikalavimus organizuoti ugdymo procesÄ…, taip pat ir paÄiai mokytis vadybos kursuose. O kai Å¡is statusas bendruomenÄ—s jau pasiektas, galima ir pasidžiaugti. Tokiai Å¡ventei, pažymÄ—sianÄiai gimnazijos vardo atkÅ«rimÄ… ir mokyklos veiklos 60-Äio sukaktį, jau ruoÅ¡iamasi.
Ji pasakojo apie mokykloje įgyvendinamo projekto “Drąsinkime ateitį†patrauklumą visų klasių moksleiviams. Juo siekiama įžymių žmonių, buvusių mokyklos auklėtinių, pavyzdžiu mokyti gyvenimo prasmės, kilnių siekių.
V. Å eÅ¡kuvienÄ—s nuomone, tÄ… prasmÄ™ galima surasti ten, kur tau lemta gyventi ir dirbti. Ji - iÅ¡ Puponių, GasiÅ«naitÄ—. TÄ—vas dirbo veterinarijos gydytoju. Å eimoje užaugo trise, sesuo ir brolis gyvena Panevėžyje. Vidos Å¡eima arÄiausiai gimtinÄ—s, kurioje visada laukia mama, ir vis mezga vilnones kojines visų trijų vaikų Å¡eimoms.
V. Å eÅ¡kuvienÄ— pasakojo, jog, pradÄ—jusi dirbti SubaÄiaus mokykloje, dainavo ir kultÅ«ros namų ansamblyje. Jame dalyvavo seserys Veronika ir StasÄ— Å eÅ¡kutÄ—s. Tai jos ir pasistengÄ— jÄ… supažindinti su savo broliu Gintautu. Jis tuo metu irgi jau buvo baigÄ™s studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute ir dirbo Å epetos durpių įmonÄ—je, o gyveno pas tÄ—vus SubaÄiuje.
PokyÄiai: kaip diena nuo nakties
Å iomis dienomis UAB “Durpeta†gamybos direktoriui Gintautui Å eÅ¡kui sukako 47-eri. Labai smalsu, kÄ… jis nuveikÄ— savo gyvenime ir kaip vertina buvusius pokyÄius jam iki Å¡iol vienintelÄ—je darbovietÄ—je. “Pareigos keitÄ—si, - pabrėžė jis, - pradÄ—jau Äia dirbti gamybos meistru. DabartinÄ—s pareigos - atsakingos. Gamybaâ€.
Jis pasidžiaugÄ—, kad per visus pokyÄius, durpynų centralizavimus ir privatizavimus gamyba nesustojo, su jos technologijomis neatsilikta. Kasmet naujovÄ—ms įdiegti skiriama apie milijonÄ… litų. Bendrovei priklausanÄiuose durpynuose iÅ¡ viso dirba apie 300 žmonių. Darbininkų atlyginimas siekia vidutinį respublikoje. TaÄiau jau susiduriama su bendra Å¡alies bÄ—da - pradÄ—s stigti darbingiausio amžiaus vyrų. Ne vienas jau šį pavasarį ketina iÅ¡važiuoti į užsienį ir esÄ… sunku prognozuoti, kaip pavyks sprÄ™sti Å¡iÄ… problemÄ….
Pasak G. Šeškaus, jų įmonė žinoma ne vienos užsienio šalies įrenginių durpių pramonei gamybos, produkcijos naujausių technologijų specialistams. O dar daugiau - produkcijos pirkėjams. Gabenama ji į visas Vakarų Europos šalis, jau ir į Tunisą. Durpių presavimo ceche veikia kanadietiškas presas. Ryšium su šio įrenginio pirkimu teko ir jam lankytis toje valstybėje. Substratai gaminami itališku įrenginiu.
Ir darbo “Durpetoje†pradžioje, daugiau kaip prieÅ¡ 22 metus, G. Å eÅ¡kui gamybos reikalais teko lankytis Vokietijoje, Austrijoje, taÄiau tik su Maskvos palaiminimu. Lietuvos nepriklausomybÄ—s metais naujų technologijų klausimais jo bÅ«ta Italijoje, Å vedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, o kiek kartų Vokietijoje -jau ir nebe skaiÄiuoja.
IÅ¡vykos su Å¡eima į užsienį - savo ruožtu. Tolimiausia savo automobiliu kelionÄ— buvo į KroatijÄ…. Visiems labai patiko. “Labai vertingi bendravimo potyriai kitoje Å¡alyje. Norime, kad mÅ«sų vaikai tai bÅ«tų iÅ¡gyvenÄ™â€, - akcentavo Å¡eimos tÄ—vas.
Jis sakÄ—, kad jų Å¡eima labai brangina ne tik giminystÄ™, bet ir draugystÄ™. Po dvideÅ¡imties bendaro gyvenimo metų jau nebÄ—ra “tavo draugaiâ€, “mano draugaiâ€. Tos kelios Å¡eimos -abiejų draugai. Jau ir jų vaikams reikalingi tokie vienų pas kitus apsilankymai, nes susidaro jų bÅ«reliai.
G. Å eÅ¡kus sakÄ—, kad jie gyvena neprastai, taÄiau lengva ranka neÅ¡vaisto savo pajamų. Juk ir iÅ¡laidų užtektinai. Nuo ateinanÄio rudens gal jau turÄ—s studentÄ…. SodybÄ… ir reikia prižiÅ«rÄ—ti. Pakalbam ir apie jÄ….
Å eima ne vienerius metus gyveno daugiabutyje. Apie atskirÄ… sodybÄ… pirmiausia praÅ¡neko jis. Žmona Vida, pamena, net nusiminÄ—: Äia turi visus patogumus, o ten patiems reikÄ—s rÅ«pinti Å¡iluma. Vaikai irgi nebuvo patenkinti: dabar gyvena SubaÄiaus centre, o tada - bus iÅ¡ kaimo.
Bet pagaliau sutarÄ— įsigyti sodybÄ…. “Atrodo, kad dabar visi esam savais namais patenkintiâ€, - samprotavo Å¡eimos galva.
O apie pokyÄius Lietuvoje? “Mano akimis, - sakÄ— jis, - daug kas skiriasi kaip diena nuo nakties, taÄiau vis nedrįstame to atvirai pripažinti ir kažin ar kada nors vienoda nuomonÄ— ir bus. MÅ«sų Å¡eimoje - irgi jau dvi kartos, tÄ—vų ir vaikų. TodÄ—l negalÄ—Äiau sakyti, kad visais klausimais nuomonÄ—s sutampa. Bet reikia suprasti, kad kiekvieno deÅ¡imtmeÄio žmonÄ—s Å¡iek tiek savo požiÅ«riais skiriasi ir turi savo tiesÄ….
Pasak mano pašnekovų, jų šeimoje be jokių diskusijų sutariama dėl vieno: kai per televiziją rodomos krepšinio varžybos, atidedami bet kokie darbai, išjungiami telefonai. Visi sporto aistruoliai, ponas Gintautas moksleiviškais metais buvo šuolininkas, bėgikas, vienerius metus mokėsi Panevėžio sporto mokykloje.
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
