Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

GYVENIMAS LIETUVOJE VIENOS šEIMOS žMONIų AKIMIS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−03−10

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

PasikalbÄ—kim su Milda
Ji - Subačiaus gimnazijos 10 b klasės moksleivė.
Beje, kodÄ—l pirmiausia su Milda?
Toks buvo sumanymas - susitikti su jau laisvoje Lietuvoje gimusiu žmogumi.
Šiai subatėnei birželio pradžioje sukaks septyniolika. Taigi ir klausiau: ar ji patenkinta savuoju laikmečiu, su kokiomis svajonėmis nukeliauja ir ateitį.
Smagu jausti, kad mano pašnekovei būnant mokykloje nereikia krepšyje slėpti savo pamėgtų papuošalų. Vien todėl, kad jai galėtų būti sakoma, jog šventos ramybės vardan... Nes ji gimnazijos direktorės pavaduotojos dukra.
Netrunku suprasti, jog jos šeimos žmonėms neįprasta vienam kitą apsunkinti smulkmenomis, nebūdingas apsidraudėliškumas. Tu pats turi teisę pasakyti, kaip supranti laikmetį ir savo svarbumą jame.
Mergina, šį pavasarį laikysianti savo gyvenime pirmą įgytų žinių patikrą, sakė, jog ir dešimtoje klasėje įstengianti mokytis dešimtukais. Mananti ateityje pasirinkti specialybę, susijusią su tiksliaisiais mokslais. “Į mamytę”, - ne naujiena Mildai išgirsti. Galima sakyti, kad gabumai matematikai, fizikai - ir pagal tėtį. Jis -durpių pramonės mašinų ir kompleksų inžinierius mechanikas.
Klausiau merginos, ar ruošdama matematikos, fizikos namų užduotis, dažnai naudojasi tuo, kad paaiškinimus gali gauti tuoj pat - iš tėtės, mamos ar abituriento brolio Justo. Tai dažniau pasitaikydavo žemesnėse klasėse, dabar jau savarankiška ir stengiasi namiškių su savo namų darbais netrukdyti. “Jeigu jaučiu kokią spragą žiniose esant - juk turiu dalykų mokytojus”.
Milda treti metai du kartus per savaitę važiuoja į Panevėžį papildomai mokytis anglų kalbos. Tėvai nė nemanė aštuntokę dukrą įkalbinėti gilinti užsienio kalbos žinias. Mergaitė pati internete susirado šią mokyklą ir džiaugiasi tokiu apsisprendimu. Pasak jos, kas žino, kur jai teks mokytis, nori būti kalbos barjero nevaržoma europietė.
“Tai vien moksliukė esi”, - noriu įtikti už save keturis kartus jaunesnei panelei, bet nespėju užsirašinėti jos vardijamų popamokinių užsiėmimų.
Milda Šeškutė yra baigusi Kupiškio muzikos mokyklos Sučiaus skyriaus fortepijono klasę, lanko mokytojos Irenos Balčiūnienės vadovaujamą chorą, užsiiminėja mokytojo Zenono Špokausko krepšinio būrelyje. Pasak merginos, labai smagu pažaisti, kartais drauge eina ir mama, nes irgi didelė sporto aistruolė. Ji ir brolis su tėveliais kartu praleidžia daug laisvalaikio. Nuo mažens abu buvo mokomi įvairiausų darbų. “Todėl savo tėvelius nuo sodybos tvarkymo, daržų ravėjimo jau atleidžiame”, - sakė Milda.
Mergina pasidžiaugė, kad jų mokykla jau pripažinta gimnazija, jog ir ankstesnieji, ir dabartiniai jos auklėtiniai prie to prisidėjo - savo mokymosi rezultatais, geru elgesiu.
Šeštadieniais važiuoja į Šiaulius
Justas pirmiausia dalijosi mintimis būtent apie tai, kad jų, septyniolikos abiturientų pulkelis, bus pirmieji gavusieji Subačiaus gimnazijos baigimo atestatus. Nepriklausomos Lietuvos septynioliktaisiais metais.
Smagiausia, kad šios bendrojo ugdymo įstaigos jaunimas suvokia, jog jų pačių labai prisidėta prie to siekio. Mokymosi, dalyvavimo olimpiadose rezultatais. Justas sakė, kad olimpiadose prizininku netapęs, tačiau kiekvienas dalyvavimas matematikos, fizikos, chemijos dalykų olimpiadose jam tikrai buvo didelė paskata giliau domėtis šiais dalykais.
Po pasikalbėjimų su Vida ir Gintautu Šeškais, jų dukra ir sūnumi, atseku jų šeimos gyvenime dominuojančią savarankiškumo apsispręsti giją. Tėvai nespyrė vaikino laikyti visus galimus penkis valstybinius mokyklos baigimo egzaminus. Pats Justas tam ryžosi, esą turės daugiau galimybių rinktis būsimą specialybę. Jis išvardija ,be privalomo lietuvių kalbos, kitus jos pasirinktų dalykų egzaminus - matematikos, fizikos, anglų kalbos, istorijos.
Vaikinas sakė, kad labiausiai norėtų studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kelinti metai jis, taip pat bendraklasės Eglė, Ingrida, Ineta, mokosi ir Šiauliuose veikiančioje matematikų -informatikų mokykloje. Žemesnėse klasėse būdami į užsiėmimus šeštadieniais važinėjo traukiniu, autobusais. Dabar, kai ne vienas iš jų turi vairuotojo pažymėjimą, tėvai leidžia naudotis ir automobiliais. Pasitiki savo vaikais, sudaro sąlygas, kad jiems būtų greičiau, patogiau. Pagaliau - šiuolaikiška.
Justas tvirtino, kad jo ir sesers išprusimu labai rūpinasi abu tėveliai. Pastaraisiais metais jų šeima per atostogas vis kurs nors automobiliu keliavo -į Lenkiją, Estiją, Latviją, Kroatiją. Visi kartu džiaugėsi slidinėjimo nuo kalnų, plaukimo baidarėmis įspūdžiais. Tėvai parodė, kad yra galimybės gyventi įdomiau, prasmingiau.
Atrodė, kad buvo pats tinkamiausias momentas šio jauno žmogaus paklausti apie jo požiūrį į tokią stiprią tautiečių trauką darbuotis užsienyje. Justas tvirtino, kad jo ir daugelio bendraamžių nuomone, pinigėlių gyvenimo pradžiai užsidirbti ten galima greičiau, tad kodėl ne. Taip pat puiku kitoje valstybėje studijuoti, jeigu susiklosto tokios aplinkybės. Tačiau gyventi, dirbti labiausiai norėtų Lietuvoje, savo Tėvynėje. Juk joje taip pat daug pokyčių į gera. Be to, ir pilietinė pareiga - kurti jaukesnę, turtingesnę Lietuvą.
Justas Šeškus sakė, jog, klausydamasis tėvų pasakojimų apie tai, kokios būdavusios žmonių eilės maisto produktų parduotuvėse, kad ir pramoninės prekės buvo tik pagal talonus, jog išvykti ekskursijon į kurią nors Vakarų šalį buvo didžiulis įvykis, - sunkiai įsivaizduoja, kaip ten viskas atrodė.
Pirmoji darbovietÄ—
Vida Šeškuvienė sakė, kad jai Subačiaus vidurinė mokykla - kol kas vienintelė darbovietė. Dvidešimt penkeri metai. Reikėjo čia fizikos mokytojo, tai ji, baigusi Vilniaus pedagoginį institutą ir gavusi paskyrimą į gimtąjį rajoną, visai buvo patenkinta tokiu pasiūlymu. Teisybė, vien fizikos pamokų iki pilno darbo krūvio vis trūkdavo, tačiau tekdavo pavaduoti kurį nors iš matematikų ar turėti ir fizinio lavinimo pamokų. “Man ir šie dalykai buvo širdžiai artimi”, - dalijosi prisiminimais pašnekovė.
V. Šeškuvienė atviravo, kad vis nesusikaupianti ruoštis aukštesnės kvalifikacijos pripažinimui. Tačiau fizikos vyresnioji mokytoja pasidžiaugia, kad savo mokinių išlaikytais šio dalyko valstybinių egzaminų rezultatais tikrai gali pasidžiaugti ir norėtų, kad sėkmė lydėtų ir šiemet šio dalyko egzaminą pasirinkusius abiturientus. Pedagogė pasidžiaugė - kaip gerai, kad įdiegta visai nuo dalyko mokytojo atskirta abitūros egzaminų vertinimo sistema - be jokio įtarinėjimo, kad galėjo kas nors padėti, nuolaidžiauti.
Pedagogė V. Šeškuvienė jau ne kartą buvo pakviesta dirbti komisijoje, vertinančioje šalies abiturientų valstybinio fizikos egzamino darbų. Belieka pabrėžti, jog tai pripažinimas, kad ji yra puiki savo dalyko žinovė.
“Smagu, kai pasieki kokio nors užsibrėžto tikslo”, - dalijosi mintimis pašnekovė. Jos paskyrimas dirbti mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui buvo jai visai netikėtas ir sutapo su šios mokyklos vadovės ir visos bendruomenės pasiryžimu siekti gimnazijos statuso. Jai teko pagal naujus reikalavimus organizuoti ugdymo procesą, taip pat ir pačiai mokytis vadybos kursuose. O kai šis statusas bendruomenės jau pasiektas, galima ir pasidžiaugti. Tokiai šventei, pažymėsiančiai gimnazijos vardo atkūrimą ir mokyklos veiklos 60-čio sukaktį, jau ruošiamasi.
Ji pasakojo apie mokykloje įgyvendinamo projekto “Drąsinkime ateitį” patrauklumą visų klasių moksleiviams. Juo siekiama įžymių žmonių, buvusių mokyklos auklėtinių, pavyzdžiu mokyti gyvenimo prasmės, kilnių siekių.
V. Šeškuvienės nuomone, tą prasmę galima surasti ten, kur tau lemta gyventi ir dirbti. Ji - iš Puponių, Gasiūnaitė. Tėvas dirbo veterinarijos gydytoju. Šeimoje užaugo trise, sesuo ir brolis gyvena Panevėžyje. Vidos šeima arčiausiai gimtinės, kurioje visada laukia mama, ir vis mezga vilnones kojines visų trijų vaikų šeimoms.
V. Šeškuvienė pasakojo, jog, pradėjusi dirbti Subačiaus mokykloje, dainavo ir kultūros namų ansamblyje. Jame dalyvavo seserys Veronika ir Stasė Šeškutės. Tai jos ir pasistengė ją supažindinti su savo broliu Gintautu. Jis tuo metu irgi jau buvo baigęs studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute ir dirbo Šepetos durpių įmonėje, o gyveno pas tėvus Subačiuje.
Pokyčiai: kaip diena nuo nakties
Šiomis dienomis UAB “Durpeta” gamybos direktoriui Gintautui Šeškui sukako 47-eri. Labai smalsu, ką jis nuveikė savo gyvenime ir kaip vertina buvusius pokyčius jam iki šiol vienintelėje darbovietėje. “Pareigos keitėsi, - pabrėžė jis, - pradėjau čia dirbti gamybos meistru. Dabartinės pareigos - atsakingos. Gamyba”.
Jis pasidžiaugė, kad per visus pokyčius, durpynų centralizavimus ir privatizavimus gamyba nesustojo, su jos technologijomis neatsilikta. Kasmet naujovėms įdiegti skiriama apie milijoną litų. Bendrovei priklausančiuose durpynuose iš viso dirba apie 300 žmonių. Darbininkų atlyginimas siekia vidutinį respublikoje. Tačiau jau susiduriama su bendra šalies bėda - pradės stigti darbingiausio amžiaus vyrų. Ne vienas jau šį pavasarį ketina išvažiuoti į užsienį ir esą sunku prognozuoti, kaip pavyks spręsti šią problemą.
Pasak G. Šeškaus, jų įmonė žinoma ne vienos užsienio šalies įrenginių durpių pramonei gamybos, produkcijos naujausių technologijų specialistams. O dar daugiau - produkcijos pirkėjams. Gabenama ji į visas Vakarų Europos šalis, jau ir į Tunisą. Durpių presavimo ceche veikia kanadietiškas presas. Ryšium su šio įrenginio pirkimu teko ir jam lankytis toje valstybėje. Substratai gaminami itališku įrenginiu.
Ir darbo “Durpetoje” pradžioje, daugiau kaip prieš 22 metus, G. Šeškui gamybos reikalais teko lankytis Vokietijoje, Austrijoje, tačiau tik su Maskvos palaiminimu. Lietuvos nepriklausomybės metais naujų technologijų klausimais jo būta Italijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, o kiek kartų Vokietijoje -jau ir nebe skaičiuoja.
Išvykos su šeima į užsienį - savo ruožtu. Tolimiausia savo automobiliu kelionė buvo į Kroatiją. Visiems labai patiko. “Labai vertingi bendravimo potyriai kitoje šalyje. Norime, kad mūsų vaikai tai būtų išgyvenę”, - akcentavo šeimos tėvas.
Jis sakė, kad jų šeima labai brangina ne tik giminystę, bet ir draugystę. Po dvidešimties bendaro gyvenimo metų jau nebėra “tavo draugai”, “mano draugai”. Tos kelios šeimos -abiejų draugai. Jau ir jų vaikams reikalingi tokie vienų pas kitus apsilankymai, nes susidaro jų būreliai.
G. Šeškus sakė, kad jie gyvena neprastai, tačiau lengva ranka nešvaisto savo pajamų. Juk ir išlaidų užtektinai. Nuo ateinančio rudens gal jau turės studentą. Sodybą ir reikia prižiūrėti. Pakalbam ir apie ją.
Šeima ne vienerius metus gyveno daugiabutyje. Apie atskirą sodybą pirmiausia prašneko jis. Žmona Vida, pamena, net nusiminė: čia turi visus patogumus, o ten patiems reikės rūpinti šiluma. Vaikai irgi nebuvo patenkinti: dabar gyvena Subačiaus centre, o tada - bus iš kaimo.
Bet pagaliau sutarė įsigyti sodybą. “Atrodo, kad dabar visi esam savais namais patenkinti”, - samprotavo šeimos galva.
O apie pokyčius Lietuvoje? “Mano akimis, - sakė jis, - daug kas skiriasi kaip diena nuo nakties, tačiau vis nedrįstame to atvirai pripažinti ir kažin ar kada nors vienoda nuomonė ir bus. Mūsų šeimoje - irgi jau dvi kartos, tėvų ir vaikų. Todėl negalėčiau sakyti, kad visais klausimais nuomonės sutampa. Bet reikia suprasti, kad kiekvieno dešimtmečio žmonės šiek tiek savo požiūriais skiriasi ir turi savo tiesą.
Pasak mano pašnekovų, jų šeimoje be jokių diskusijų sutariama dėl vieno: kai per televiziją rodomos krepšinio varžybos, atidedami bet kokie darbai, išjungiami telefonai. Visi sporto aistruoliai, ponas Gintautas moksleiviškais metais buvo šuolininkas, bėgikas, vienerius metus mokėsi Panevėžio sporto mokykloje.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 396

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]