Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ALDONA įSITIKINUSI, KAD TURIM NE DEJUOTI, BET PADėTI PATYS SAU

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2007−03−03

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kol tikrieji ar gatvės politikai svarsto Kupiškio perspektyvas, kol įvairiausi pranašai trimituoja apie jo visišką sunykimą, gyvenimas mūsų mieste nesustoja ir plaukia sava vaga. Prisiklausęs pesimizmu dvelkiančių istorijų apie pilką ir varganą žmonių egzistavimą provincijoje, labai nustembi susidūręs su čia gyvenančiais išmintingais, talentingais ir mokančiais paįvairinti savo gyvenimą kupiškėnais. Yra žmonių laisvalaikiu užsiimančių rankdarbiais ar tapyba, šokančių, dainuojančių, vaidinančių, sportuojančių, mėgstančių keliauti, kai ką kolekcionuoti, aistringų gėlininkų ir kitokios veiklos entuziastų. Visa tai - tokie dalykai, kurių iš mūsų niekas negali atimti ir kurie daugiausia priklauso nuo mūsų vidinių galių ir noro.
Tokie samprotavimai į galvą atėjo pasišnekėjus su kupiškėne Aldona Ivanova, kuri jau 16 metų reguliariai mankštinasi, bėgioja ir nevengia „ruoniškų“ maudynių šaltame vandenyje.


Sunku buvo patikėti, kad A. Ivanovai šį mėnesį sukaks 68-eri. Į tokį nusistebėjimą energinga ir jaunatviško veido moteris tegalėjo atsakyti tik šypsena. Anot jos, labiau susirūpinti sveikata ją paskatino 1991 m. Druskininkų sanatorijoje pažintis su biržiete, kuri papasakojo apie savo sveikuolišką gyvenimo būdą, bėgimo naudą sveikatai.“Esu pagal horoskopą vandenis. Tad manau, kad vanduo, oras man tik į naudą. Grįžusi iš sanatorijos, kur gydžiausi stuburo ir sąnarių negalavimus, pradėjau rytais bėgioti iki Pyragių ežerėlio. Dirbau organizacijoje, kuri tiekdavo kolūkiams melžimo agregatus. Tvarkiau dokumentaciją. Darbas buvo sėdimas. Pajudėti, pasportuoti tiesiog buvo būtina ir dėl sveikatos. Netrukus susipažinau su būreliu moterų, kurios buvo baigusios Dainiaus Kepenio sveikuolių mokyklą Palangoje. Aš pati šios mokyklos nebaigiau, bet jos užsiėmimuose dalyvavau šešis kartus“, - apie savo sveikuoliško gyvenimo pradžią pasakojo Aldona.
Jai kompaniją bėgant iš Kraštiečių iki ežerėlio dažniausiai palaikydavo Janina Stumbrienė. Vėliau - Lina Rimšienė, Nijolė Garnienė, Valė Pauliukienė ir kitos moterys. Tačiau Aldonai labiau patinka bėgti vienai. Tuomet gali atidžiau įsižiūrėti į aplinką, pasigėrėti jos nesibaigiančia kaita, pastovėti po ąžuolais ar beržinėlyje ir pamedituoti, pasisveikinti su saule. „Pasisemi energijos. Tyku, gražu. Vandenyje atsispindi medžiai. Čirškauja paukščiai. Gera. Žinoma, būna, kad pritingi, bet kai prisivertęs išbėgi, širdis atsigauna, ežerėlio vanduo visus rūpesčius nuplauna“, - dalijosi savo potyriais pašnekovė.
Tuo metu Lietuvoje prasidėjo sveikuolių judėjimas. Kaip grybai po lietaus steigėsi klubai, vienijantys norinčius sveikai gyventi ir stiprinti savo sveikatą žmones. Toks klubas, pavadintas „Apolono“ vardu, 1991 m. įsisteigė ir Kupiškyje. Jo veikloje aktyviai dalyvavo ir Aldona. Klubo nariai rinkdavosi kartą per mėnesį. Būdavo paruošiamas vegetariškų valgių stalas, dalijamasi įdomesniais vegetariškų patiekalų receptais. Anuomet veikusioje „Sodžiaus“ kavinėje 1994 m. buvo atidaryta ir vegetariškų valgių kavinukė. „Apolonas“ buvo užmezgęs draugiškus ryšius su analogišku klubu iš Rokiškio. Kupiškėnai sveikuoliai dalyvaudavo įvairiuose bėgimo maratonuose, tradiciškai vasario mėnesį vykstančiose visos Lietuvos „ruonių“ maudynėse Palangoje. Tokios pat maudynės Pyragių ežerėlyje buvo surengtos 1994 m. kartu su rokiškėnais sveikuoliais. „Vaikai, išgirdę apie „Ruonių šventę“ Kupiškyje, klausinėjo, ar tikrai atveš ruonių“, - prisiminė anekdotišką situaciją Aldona.
„Apolono“ klubui priklausė apie 60 kupiškėnų. Be čia jau paminėtų žmonių, klubo veikloje aktyviai dalyvavo Sigitas Kuzmickas (pirmasis jo pirmininkas), Kęstutis Navickas su šeima, Narbutai, Petras Čepulis, Birutė Audickienė, Pukenių šeima, Alfonsas Blažys, Birutė Suvaizdienė, Januolių šeima ir kt. Klubas egzistavo apie penkerius metus.
Tačiau tikrieji sveikuoliško gyvenimo būdo entuziastai ir nutrūkus klubo veiklai toliau nenurimo. 1997 m. Aldona su keletu bendraminčių paskutinį kartą dalyvavo Palangoje surengtoje „Ruonių šventėje“. „Dabar tik per televiziją pasižiūriu, kaip vyksta tas renginys. Sukirba širdis – nostalgiją toms maudynėms tebejaučiu. Pastaruoju metu žiemą panirti į ledinį vandenį jau nebetenka. Paprasčiausiai nebėra kam iškirsti eketės. Tačiau ežere maudausi iki pat šalnų“, - tvirtino moteris. Ji šiuo metu bėgioja tris kartus per savaitę. Mėgstamiausia trasa, kaip minėjo, iki Pyragių ežerėlio. Tik žiemą bėga nuo Kraštiečių iki „Senukų“ prekybos centro, kur apšviesta teritorija. Moteris sakė, kad ryte sutinka nemažai įvairaus amžiaus kupiškėnų, taip pat kaip ir ji išbėgusių į trasą. Prasilenkdami jie vieni kitus pasveikina, nors yra nepažįstami. Matyt, bendras pomėgis kažkaip visus suartina.
„Jei bent savaitę neišbėgčiau, nesimankštinčiau, tai blogai jausčiausi", - įsitikinusi Aldona. Moteris sakė, kad pas daktarus lankosi labai retai. Biuletenį yra turėjusi gal tik kartą, kai buvo atlikta operacija. Pas šeimos gydytoją užsuka nebent pasitikrinti širdies ir pasikonsultuoti dėl žemo kraujospūdžio, nors jis jai nė kiek netrukdo gyventi. Toks buvo ir jos mamos, kuri taip pat nesiskundė savijauta ir gyveno iki 92 m. Tad iš jos tikriausiai bus paveldėjusi gerą sveikatą. Jei sunegaluoja, Aldona stengiasi gydytis natūraliais būdais. Tie stuburo negalavimai, matyt, ir griuvimo nuo aukšto pasekmė. Moteris geria savo sode augintų vaistažolių arbatas, mėgsta ir žaliąją arbatą. Stuburą pamalonina įvairiais kompresais. Šiuo metu visiškai atsisakė kavos. Cheminių vaistų vengia. Vartoja tik vitaminus ir žuvų taukus, stiprinančius širdį. Nuo gripo ginasi ir valgydama citrinas. Tiki paprasto vandens sveikatą stiprinančia galia. O kaip jį paruošti gėrimui, pasiskaito knygose apie sveiką mitybą ir netradicinę mediciną. Turi namuose sukaupusi nemažą šios rūšies literatūros bibliotekėlę.
Aldona įsitikinusi, kad daug kas yra mūsų pačių rankose. Patys sau galime daug padėti įvairiose situacijose. Tik reikia norėti, netingėti. Gaila, kad dažnai pasirenkamas lengviausias kelias – dejuoti ir saujomis ryti vaistus.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 479

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]