Kai visiems ir visko stinga, drovu net ir kalbėti apie išskirtinius vienos grupės žmonių poreikius - šįkart apie neįgaliuosius. Kad neįgaliam žmogui šiandien ypač nelengva išgyventi, visiems akivaizdu. Tokio žmogaus nereikia nei darbdaviui, nei darbo biržai, dažnai jis yra našta šeimai, ypač valstybei, kuri vis neranda užtektinai lėšų, kad kaip nors galėtų kompensuoti savo piliečiui prarastą darbingumą, sveikatą, įrengti kur nors valdžios įstaigoje liftą, nuožulnų įvažiavimą, pritvirtinti ranktūrį, pastatyti papildomą kėdę, nupirkti daugiau vežimėlių, protezų, dosniau skirti būtinų slaugos priemonių ir taip galima vardinti be pabaigos... Tai vis paliekama tolimai ateičiai, kai valstybė bus turtingesnė, solidaresnė, teisingesnė. Bet ir šiandieniame kukliame būvyje nutinka beveik kalėdiškų stebuklų, kai padaromi paprasti dalykai ir ištariami padėkos žodžiai. ...