|
|
|
Vėrinys BAJORO KILMÄ—S PRIPAžINIMAS SUTEIKÄ— Å¡VIESIų IÅ¡GYVENIMų
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−03−03 |
MiestelÄ—nas Algimantas Lionginas Drazdauskas prisipažįsta, jog apie tai, kad septyniasdeÅ¡imtmeÄio proga gaus tokių jaudinanÄių potyrių dovanÄ…, negalÄ—jÄ™s nÄ— susapnuoti.
Dokumentai liko po klojimo grendymu
Jei dabar kas A. L. Drazdausko paklausia, kokia iÅ¡ to bajorystÄ—s jam pripažinimo nauda, jis neskuba atsakyti. Ir tÄ…kart - bent kiek patylÄ—jÄ™s Ä—mÄ— rutulioti mintį: yra žmonių, nežinanÄių savo senelių ir moÄiuÄių vardų, o kÄ… bekalbÄ—ti apie dar tolimesnių kartų giminaiÄius. Ir jie dÄ—l to nežinojimo visai nesisieloja. “O mes, Drazdauskai, - sakÄ— ponas Algimantas Lionginas “Mintimsâ€, - sugrįžę į tÄ… luomÄ…, tapom dvasiÅ¡kai stipresni. Bet ne dÄ—l tos kilmÄ—s, o kad sužinojom kelių Å¡imtų metų giminÄ—s pagal tÄ—vÄ… istorijÄ….â€
Pasak A. L. Drazdausko, kad jų, giminaiÄių, pulkelis tapo Lietuvos bajorų sÄ…jungos nariais, didžiausias nuopelnas jauniausiojo brolio Stepono. Tai jis ne vienerius metus buvo Lietuvos centrinio valstybÄ—s archyvo nuolatinis klientas, pateikinÄ—jÄ™s vis naujus praÅ¡ymus atsekti Drazdauskų, jų giminÄ—s, linijÄ…. Tokių dokumentų susidarÄ— apie septyniasdeÅ¡imt, bet užtat dabar jau žinoma, kokių protÄ—vių bajorų bÅ«ta nuo Å¡eÅ¡ioliktojo amžiaus.
Parūpsta sužinoti, kokia vis dėlto atspirtis buvusi ieškoti sąsajų su bajorų luomu. “Tėvo turėti dokumentai, - paaiškino Kupiškio S. Girėno ir S. Dariaus gatvės gyventojas. Ir jis pats nuo vaikystės dienų prisimena, kad buvusi tokia skrynelė, tėvo vis laikyta slėpiningiau. O kai Antrojo pasaulinio karo metais vyko Lietuvos okupacijos, šeimos galva nusprendė, kad jai bus saugiausia klojime, po moliniu grendymu. Vėliau, pokario metais, jų šeimai ne kartą tekę pasitraukti iš namų, kad išvengtų Sibiro, tai, pasak pašnekovo, kur jau ten skubėsi tą slėpinį iškasti.
Jų tėvas Steponas Drazdauskas, jau ir senyvame amžiuje dirbęs kolūkio buhalteriu, pono Algimanto manymu, labai gerai orientavosi, ko sovietiniais laikais galėjai sulaukti, pradėjęs šnekėti apie buvusią giminės kilmę, dvarelius, žemes.
Mirtis jo tÄ—vukÄ… aplankÄ— kiek anksÄiau negu prasidÄ—jo NemuniÅ¡kyje melioracija. Jų buvusio klojimo vieta žemÄ—s sausintojams pasirodÄ— tinkamiausia laidoti vaismedžių kelmams, krÅ«mynams. Toje vietoje, jeigu ir buvo dar nesutreÅ¡usi, taip visam laikui ir paliko toji skrynelÄ— su dokumentais. Tad sugrįžti jiems į bajorų luomÄ… beliko vienintelis kelias - gauti iÅ¡ archyvo dokumentus.
Giminės kilmingumas - nuo XVI amžiaus
Nors ir turėdami prieš akis jų bajoriškos kilmės giminių kelių kartų išklotinę, su A. L. Drazdausku kalbamės apie artimesnius laikus, kas ir jam labiau žinoma iš tėvų pasakojimų.
Prosenelis Michailas Drazdowskis buvÄ™s iÅ¡ didelÄ—s Å¡eimos, NemuniÅ¡kyje (Utenos r.) turÄ—jusios daug žemÄ—s. Jo sÅ«nus Steponas ( A. L. Drazdausko senelis), LietuvÄ… valdant Rusijos carui, buvo apsigyvenÄ™s Estijos tuo metu reikÅ¡mingo geležinkelio mazgo vietovÄ—je - Myzakiuloje. Lietuvai tapus savarankiÅ¡ka valstybe, grįžo jis su Å¡eima į NemuniÅ¡kį, su broliu Protu iÅ¡ kitų buvusių paveldÄ—tojų atpirko palivarkÄ…. Senelis mirÄ— 1927 metais, o moÄiutei Zofijai buvo lemta dar ilgokai pagyventi.
Po tėvo mirties vieninteliam jo sūnui, taip pat Steponui, reikėjo imtis tvarkyti apie trisdešimties hektarų ūkį. Algimanto Liongino manymu, jo tėvas tais laikais buvo prasilavinęs žmogus, todėl nelinkęs prie paprastesnio darbo, o dar ir pagal senąsias bajorų tradicijas nebuvo išmokęs jokių ūkio darbų ir visai jais nesidomėjo, nes būdavo ką pasamdyti ar kam išnuomoti žemę.
Seneliams priklausanti žemÄ— buvo dirbama pusininkų. Su Å«kiu susijusiais pirkimais-pardavimais tuo metu užsiÄ—mÄ— dar guvi buvusi naÅ¡lÄ— Z. DrazdauskienÄ—. TaÄiau sÅ«nui Steponui jau buvo laikas vesti. NusižiÅ«rÄ—jo jis StefanijÄ… ŽvirblytÄ™ iÅ¡ AnykÅ¡Äių rajono ButÄ—nų kaimo.
Palivarku rūpinosi moterys
AtitekÄ—jusiai į NemuniÅ¡kį dvideÅ¡imtmetei Stefanijai, kaip vÄ—liau ji yra pasakojusi saviÅ¡kiams, nebuvo lengva: jai teko rÅ«pintis, kad laukai nedirvonuotų, nuolat bendrauti su samdiniais ir pusininkais. O kaskart pasitarti su anyta trukdÄ— ir tai, kad toji nemokÄ—jo lietuviÅ¡kai, o marti - lenkiÅ¡kai. Tad kur susitikdavo Å¡ios dvi Å«kininkÄ—s, ten turÄ—jo bÅ«ti ir Steponas Drazdauskas - pirmosios sÅ«nus, o antrosios - vyras. A. L. Drazdausko paaiÅ¡kinimu, jo tÄ—vas kalbÄ—jo ir raÅ¡Ä— keturiomis kalbomis: lenkų, rusų, estų ir lietuvių. Toks iÅ¡prusÄ™s žmogus buvo labai reikalingas tvarkantis kaimieÄiams žemÄ—s paveldÄ—jimo, pirkimo dokumentus, turint reikalų su teismu. Gaunamas atlygis ne visada iÅ¡eidavo į gerÄ….
A. L. Drazdauskas pasakojo, kad jo tÄ—vas ir vÄ—liau nekiÅ¡o rankų prie sunkesnių darbų. KolÅ«kmeÄiu kaip raÅ¡tingas žmogus buvo priimtas dirbti Pilvelių pieno supirkimo punkte, vÄ—liau - kolÅ«kio buhalterijoje. MirÄ— sulaukÄ™s 72 metų. O mama, tvarkiusis NemuniÅ¡kio dvarelyje, - sakÄ— paÅ¡nekovas, - toje vietovÄ—je, globojama dukters Marijos Gražinos Å imonelienÄ—s, tebegyvena iki Å¡iol, jai - 96-eri.
Vyriausias A. L. Drazdausko brolis Jonas, dirbÄ™s žurnalistu ir raÅ¡Ä™s eilÄ—raÅ¡Äius, su Å¡eima įsikÅ«rÄ™s Vilniuje. O jauniausias, Steponas, atvedÄ™s juos į tas įspÅ«dingÄ…sias iÅ¡kilmes, beveik sutapusias pernai su Lietuvos NepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo 16-osiomis metinÄ—mis, įsitvirtinÄ™s gimtajame rajone, JuÅ¡kÄ—nų kaime.
Kupiškyje - penktas dešimtmetis
A. L. Drazdauskas, gyvenantis KupiÅ¡kyje per keturiasdeÅ¡imt metų, pasakojo, kad su su žmona Elvyra susipažinÄ™s dirbdamas Vyžuonose, netrukus jie ir persikÄ—lÄ— jos kraÅ¡tan gyventi. ÄŒia jis dirbo Skodinių tarybiniame Å«kyje dirbtuvių vedÄ—ju, miesto įmonÄ—se - vairuotoju, variklių remontininku, galiausiai ir viename iÅ¡ servisų. IÅ¡ to laikmeÄio atsimena kelionÄ™ į KazanÄ™ žigulio pirkti. Nedaug važinÄ—tas automobilis ten turguje kainavo 7,5 tÅ«kst. rublių. Juo 2200 kilometrų grįždamas į namus įveikÄ— per 36 valandas. Å is automobilis tarnavo jų Å¡eimai 25 metus.
IÅ¡ darbo metų mieliausiai prisimena Vyžuonas, kai vežiojo tarybinio Å«kio direktorių AlfonsÄ… TylÄ…. Å is vadovas apgynÄ™s A. L. DrazdauskÄ… ir nuo partinÄ—s organizacijos sekretoriaus užmaÄios bÅ«tinai jį padaryti partiniu. “TaÄiau vÄ—liau, jau dirbdamas KupiÅ¡kyje, net buvau tapÄ™s ir TSKP CK generaliniu sekretoriumi, - pasakojo juokingesnius nutikimus kilmingo luomo žmogus. -Vieno bendradarbio akimis, buvau kažkiek panaÅ¡us į L. BrežnevÄ… ir jo duota man pravardÄ— buvo ilgam prilipusiâ€.
A. L. Drazdauskas sakÄ—, kad dabar, kai bus paminÄ—tas laikraÅ¡tyje, iÅ¡ pažįstamų gali kas nors prikiÅ¡ti, jog anksÄiau ne visada prisimindavÄ™s esÄ…s bajoriÅ¡kos kilmÄ—s. Nesigina, kartais ir padaugindavÄ™s, nes vis bÅ«davo mÄ—gÄ—jų už kokiÄ… paslaugÄ… buteliuku atsilyginti. Užtat dabar jis sako: “Nesutinku su nuomone, kad žmogus bejÄ—gis atsikratyti žalingų įproÄių iÅ¡gÄ—rinÄ—ti, rÅ«kyti. Gali!â€
PrisiekÄ— kardui ir vÄ—liavai
O ta iÅ¡kilmingoji ceremonija įvyko praÄ—jusių metų kovo 12-Ä…jÄ… Vilniaus Å v. Ignoto bažnyÄioje. PuoÅ¡nius bajorystÄ—s pripažinimo aktus gavo Stepono Drazdausko, gimusio 1907 m., naÅ¡lÄ— Stefanija ŽvirblytÄ—-DrazdauskienÄ—, jų dukra Marija Gražina Å imonelienÄ—, sÅ«nÅ«s Jonas, Algirdas Lionginas ir Steponas, taip pat Jono žmona Vita, Stepono žmona Rima, Stepono ir Rimos Drazdauskų sÅ«nus RamÅ«nas ir jo žmona RamunÄ—.
Drazdauskų bajorystės luomo ženklas - Vanagas. Lietuvos bajorų knygos registre A. L. Drazdauskas įrašytas 2119-uoju.
Žmogus, besidžiaugiantis naujais potyriais, “Mintims†sakÄ—, jog dabar, kai Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ…jungos Senatas yra patvirtinÄ™s jų giminÄ—s priklausymÄ… bajorų kilmei, kitiems giminÄ—ms gauti tokį aktÄ… bus paprasÄiau. Tereikia tik apsisprendimo. Tokį norÄ… gali pareikÅ¡ti ir jo žmona Elvyra, dukterys Gražvyda, Kristina, sÅ«nus Darius, jau esantys ir bÅ«simi vaikaiÄiai sulaukÄ™ pilnametystÄ—s. Toji seka begalinÄ—. TaÄiau tas luomas nepripažįstamas bajoraiÄių vyrams. Žinoma, jie gali tokios kilmÄ—s bÅ«ti savo giminÄ—s linija.
Tarytum ir iÅ¡siaiÅ¡kinom, kas iÅ¡ to, kai tampama bajoru. Apie tÄ… luomÄ… esi priverstas pasiskaityti istorinÄ—se knygose, - dalijosi mintimis A. L. Drazdauskas. Pagaliau iÅ¡kilminga priesaika, kai tavo peÄiai palieÄiami plieno kardu, o paskui tu priklaupi pabuÄiuoti vÄ—liavÄ…. Ir dar ne viskas. PraÄ—jus jaudulio minutÄ—ms, pamatai, kad pilna bažnyÄia tau nepažįstamų žmonių, taÄiau jie žiÅ«ri į tave kaip į artimÄ… giminÄ™. SÄ…jungos vadas, kancleris, Senato marÅ¡alka, Legitimacijos tarybos pirmininkas ir kiti garbingi asmenys spaudžia tau rankÄ…... Jaukiai pabendraujama prie vaiÅ¡ių stalo. Kasmet bÅ«na įvairių renginių.
A. L. Drazdauskas sako, jog draugams, susidomėjusiems, kas tai per daiktas toji jo bajorystė, parodo ne tik tos kilmės pripažinimo aktą, bet ir nuotraukų, vaizdajuostę iš tų iškilmių.
“MinÄių†šnekinamas, jis pasidžiaugÄ—, kad jų giminÄ— ir iÅ¡ mamos, dabar jau bajorÄ—s, pusÄ—s labai sueina. PrieÅ¡ keletÄ… metų jos broliavos - keturių seserų ir brolio vaikų ir vaikaiÄių prigūžėjo pilna Sudeikių bažnytÄ—lÄ—, paskui suvažiavo į Stepono Drazdausko sodybÄ… JuÅ¡kÄ—nuose.
Nereikia nė klausti, pats A. L. Drazdauskas atkreipia dėmesį, kad jų giminėje per kelias kartas išlikęs Stepono vardas, todėl būdavo vadinami ir Steponais, o trumpindami pavardę žmonės vadindavo juos ir Drazdais, ir Strazdais.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
