Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

APIE NUEINANČIUS METUS: NUO ŠIUKŠLIŲ ISTORIJOS IKI BASEINO VIZIJŲ

Nida ŠULCIENĖ

2010−12−18 16

Metai eina į pabaigą, todėl vis dažniau atsisukame atgal, norėdami suskaičiuoti nuveiktus darbus, prisiminti sėkmes ir nesėkmes. Ne išimtis ir pokalbis su rajono meru Jonu JARUČIU apie tai, kas buvo šiais metais svarbiausia, kas sukėlė nemažai gyventojų kalbų, diskusijų.

Kokie buvo šie metai, ar dar galima juos pavadinti kriziniais?

Tai nebuvo kažkuo labai ypatingi metai, jeigu lyginsim su pernai ar užpernai metais. Nors biudžetas sumažėjo 20 procentų, tačiau pavyko susitvarkyti su finansais - laiku biudžetiniams darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai, nevėlavo socialinių pašalpų išmokos. Iš anksto žinojome, kad reikia taupiau gyventi, todėl dirbti Savivaldybėje nepriėmėm naujų darbuotojų, nors kai kuriems skyriams labai reikėtų. Ypatingai darbuotojų stygius jaučiamas socialinės paramos skyriuje, nes socialinės paramos gavėjų skaičius padaugėjo tris kartus. Tikiuosi, kad kitais metais čia dirbs daugiau specialistų.

Mūsų rajone labai didelis nedarbo lygis. Kokiomis priemonėmis prisidėjote prie šios problemos mažinimo ir kaip skatinote smulkųjį verslą?

Kurti įmones - ne savivaldos funkcija. Kažkokio smulkiojo verslo skatinimo gal ir nebuvo - manau, dabar svarbiausia laiku išmokėti žmonėms pašalpas, atlyginimus. Pagal Vietos savivaldos įstatymą naujas įmones atleidžiame nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio. Buvo galimybė pasinaudoti Verslo paramos fondu, tačiau paskutiniais metais nelabai atsirado naujai besikuriančių įmonių.
Nedarbui pažaboti per Viešųjų darbų programą buvo įsisavinta apie 1 milijonas litų. Nedarbą rajone galima vertinti iš dviejų pozicijų: mero ir piliečio. Manau, kad pašalpų gavimo sistema neskatina žmonių dirbti. Kai pernai buvo įvesta sistema už pašalpas atlikti visuomenei naudingus darbus, sulaukėme pasipriešinimo. Ateina jaunas, sveikas vyras ir sako, kad jis nedirbs. Ko gero, sunku tiksliai sužinoti tikrąjį nedarbo lygį, nes yra nemažai dirbančiųjų vadinamame šešėlyje.

Ar daug į jus kreipėsi gyventojų, ir kuo realiai jiems galėjote padėti?

Žmonės kreipiasi įvairiais klausimais: dėl gyvenamojo ploto, dėl pašalpų. Visgi apie 70 procentų žmonių ateina paprasčiausiai pasikalbėti. Užtenka žmogų išklausyti, kartais netgi "užvesti ant kelio", ir sprendimą iš situacijos randa pats. Visada sakau, kad į mane ar administracijos direktorių reikia kreitis tada, kai kiti Savivaldybės skyriai negali padėti, tačiau dar gajus supratimas, kad tik meras gali viską išspręsti. Juk jeigu nepriklauso pašalpa ar parama, tai ir aš nieko nepadėsiu. Ne visada gyventojai supranta savivaldos funkcijas - mes negalim spręsti asmens paskolos, žemės ar kitų klausimų. Dar ne visi gyventojai supranta, kad savo turto sergėtojai pirmiausia yra jie patys.

Ne kartą buvo išsakyta kritika, kad Savivaldybės darbuotojai ir jūs daug keliaujate po užsienį, tam išleidžiamos nemažos lėšos. Kokios konkrečios naudos tos kelionės davė mūsų rajonui?

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šiais metais pabaigėme įgyvendinti bendrą projektą su latviais. Dabar atvykę svečiai prie Kupiškio marių lieka nustebinti sutvarkyta aplinka. Tai pavyzdys, kaip kelionei išleisti pinigai atsiperka. Kitas pavyzdys - prieš kelias dienas vyko diskusijos, ar reikia dalyvauti bendradarbiaujant su baltarusiais, nes direktorato išlaikymui pernai skyrėme 13 000 Lt, šiemet - 5 000 Lt. Už tai gavome vadinamas žaliąsias investicijas - apie 17 000 eurų ir pagal projektą TRAFFIK eismo saugumo gerinimui buvo padarytas visos Krantinės gatvės techninis rekonstrukcijos projektas, kuris kainavo dešimtis tūkstančių litų, sutvarkytos pėsčiųjų perėjos.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"