|
|
|
Vėrinys KUMETYNO SAVININKÄ— DAR NEATSIGROžI PASTATO SIENOMIS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−02−23 |
“Ar tokiu turtu reikÄ—tų girtis?â€- klausÄ— Alfonsa JurkeviÄienÄ—, klampodama per sniegÄ… aplink senutÄ—lį statinį, atverdama vienas kitas lentines duris į kumetyno patalpas. Pakeliui į uždarÄ…jį kiemÄ… ji pasilenkÄ— prie sienos akmens ir parodÄ— įdubį. Jos, istorikÄ—s manymu, tai akmuo, kurio Å¡itoje akyje pagonybÄ—s laikais rusendavusi Å¡ventoji ugnis. Tas akmuo gali bÅ«ti baudžiauninkų atitemptas nuo aukÅ¡tumÄ—lÄ—s, esanÄios už kelių Å¡imtų metrų, nuo kurios atsiveria stebuklingoji LÄ—vens slÄ—nio ir jo kito kranto panorama.
ApÄ—jo klupomis
PaÅ¡nekovÄ—s galva, jog kumetyno sienoje yra įmÅ«rytas dubenÄ—tasis akmuo, paminklosaugininkams tikriausiai buvo žinoma, taÄiau ji tokiÄ… vertybÄ™ aptikusi pati.
A. JurkeviÄienÄ— sakÄ—, jog visÄ… šį senutÄ—lį pastatÄ… vasarÄ… yra keliais apÅ¡liaužusi. Ne ko nors ieÅ¡kodama, o kad surankiotų visas stambesnes sienų nuobiras ir sukaiÅ¡iotų jas į atsiradusius jose plyÅ¡ius. Kur jau visai nebesilaikÄ— dolomito gabalų, lauko akmenų bei plytų mÅ«ras, skubÄ—jo jį, ypaÄ ties kampais, sutvirtinti cemento skiediniu. Tuo užsiÄ—mÄ— žentas Mindaugas BaltuÅ¡is.
“BÄ—da tu manoâ€, - žvelgÄ— A. JurkeviÄienÄ— į 170 metų senumo mozaikinio mÅ«ro sienas, suprantanti, kad tas nugludintais akmenÄ—liais įspaustas skaiÄius “1836†tÄ—ra mÅ«ro lipdymo data. O juk tokio darbo imtasi, kad bÅ«tų sutvirtintas jau keliasdeÅ¡imt metų tarnavusio pastato medinÄ—s sienos.
Vadinasi, tam pastatui gerokai per du Å¡imtai metų, - tvirtino dabartinÄ— jo savininkÄ— A. JurkeviÄienÄ—. Moteris ir Å¡altÄ… žiemos dienÄ… negalÄ—jo atsistebÄ—ti baudžiauninkų rankomis sulipdytų sienų grožybe, o vasarÄ… prie jų praleidžianti kiek įmanoma daugiau laiko. ÄŒia Å¡ilta, jauku, norisi įsižiÅ«rÄ—ti į derinių bangavimus, paukÅ¡telių, Å¡akelių, žiedų pieÅ¡inÄ—lius.
Pirko norėdama išsaugoti
Pasakodama apie savo sumanymÄ… įsigyti griÅ«vanÄius istorinÄ—s vertÄ—s pastatus iÅ¡ ankstesnio jų savininko, mokytoja prisiminÄ—, jog ne vienas noriÅ«nietis stebÄ—josi, kam jai tokio balasto reikia.
A. JurkeviÄienÄ— suprato, jog reikÄ—jo mÄ…styti, kokios, be įklimpimo skolon, galÄ—tų turÄ—ti naudos. TaÄiau paÅ¡nekovei, jos tvirtinimu, tuokart rÅ«pÄ—jo visa tai iÅ¡saugoti tokios bÅ«klÄ—s, kokios dar buvo treÄiojo tÅ«kstantmeÄio pradžioje.
“PamaÄiau, kad nesant vietoje Å¡eimininko, kumetyno pastatas per metus kitus suzmegs ir tada tikrai niekas jo neatkurs. Matyt, nujausdamas, kad jo už akcijas įsigytas turtas NoriÅ«nų paÄiame centre gali virsti dideliu sÄ…vartynu, Vilniuje gyvenantis savininkas nesunkiai leidosi į derybasâ€, - pasakojo istorikÄ— apie prieÅ¡ kelerius metus pasiraÅ¡ytus sandorius.
Gynėsi rašteliais ir atgal tempdama šiukšles
Paties juodžiausio darbo buvÄ™ labai daug, nes iki MSV turto privatizavimo Å¡iame kultÅ«ros paveldo objekte keli noriÅ«nieÄiai dar turÄ—jo tvartelius, pilni įvairiausio Å¡lamÅ¡to buvo ir kiti kampai. O to ploto - 700 kvadratinių metrų.
Net ir tada, kai A. JurkeviÄienÄ— ir raÅ¡teliais Ä—mÄ— skelbti, jog kumetynas ir jo aplinka - privati valda ir nevalia jos terÅ¡ti, žmonÄ—s nesiliovÄ— tempÄ™ Å¡iukÅ¡les iÅ¡ savo kiemų ir sodų sklypelių.
Pasak Å¡ios valdos naujosios savininkÄ—s, labiausiai Å¡iukÅ¡lintojus paveikÄ— tai, kad jų į kumetyno kiemÄ… atitemptos atliekos atsidurdavo vÄ—l jų valdose. “Pagaliau vieni kitus supratome, kad turime mokytis iÅ¡sitekti savosiose teritorijose ir neterÅ¡ti už savo tvorosâ€, -prisiminÄ— buvusį sunkų laikmetį jaunatviÅ¡kumo nestokojanti A. JurkeviÄienÄ—, Rudilių Jono Laužiko pagrindinÄ—s mokyklos istorijos mokytoja.
A. JurkeviÄienÄ— kartu su įsigytų pastatų dokumentais gavo ir iÅ¡raÅ¡Ä… iÅ¡ Lietuvos dvarų duomenų bazÄ—s. Å iame dokumente informuojama, kokie darbai ryÅ¡ium su Å¡io paveldo priežiÅ«ra buvo iki tol atlikti ir kokie reikalavimai keliami dabartinei jų savininkei. IÅ¡saugoti! O jeigu norÄ—tų turÄ—ti dar ir naudos, veiklÄ… susieti su kraÅ¡to turizmu ar amatų verslu, reikÄ—tų veikti pinigais. Tad, pasak paÅ¡nekovÄ—s, tokiais dalykais Å¡iuo metu nÄ— nekvarÅ¡ina sau galvos. Galima Å¡iek tiek ir luktelÄ—ti.
Istoriniuose šaltiniuose minimi Nariūnėliai
A. JurkeviÄienÄ— patenkinta, kad vis dÄ—lto pavyko įvykdyti kažkada puoselÄ—tÄ… svajonÄ™ - turÄ—ti bent kampÄ… NariÅ«nÄ—lių baltajame dvarelyje ar kumetyne, kurio viename lange vis žydÄ—davo raudonos palergonijos. Kitoje geresnÄ—je patalpoje pagrindinÄ— mokykla buvo įsirengusi dirbtuves.
Å itas plaÄiai iÅ¡skleistas su uždaru kiemu, su geru Å¡uliniu jo viduryje pastatas, kuriame priskaiÄiuojama Å¡eÅ¡iolika durų vis į atskiras buveines, pasak istorikÄ—s, baudžiavos laikais ir po jos panaikinimo buvo pastogÄ— gal Å¡imtui žmonių, nes dvaro darbininkų Å¡eimos bÅ«davo gausios. Patalpos buvo varganos, visada prieblandoje, nes kiek tos Å¡viesos galÄ—jo patekti pro pusÄ—s metro ploÄio langelius.
Ponia Alfonsa yra užaugusi Puponyse ir atsimena, jog vaikystÄ—je, eidamos su mama į PalÄ—venÄ—s bažnyÄiÄ…, visada prasukdavusios pro kumetynÄ…, kuriame vienu metu buvo įkurdinta ir senelių.
Jos mama, PaulÄ— BaltuÅ¡ytÄ—-BalbatienÄ—, mÄ—gdavusi paauglei dukteriai pasakoti apie žmonių gyvenimÄ… kumetyne, nes iÅ¡ vyresniosios kartos giminaiÄių buvo arba užaugusių jame, arba turÄ—jÄ™ iÅ¡ jo pažįstamų.
Parašė kraštotyrinį darbą
Jau mokytojaudama NoriÅ«nų pagrindinÄ—je, bene 1978 metais, istorikÄ— A. JurkeviÄienÄ— užsiÄ—mÄ— nuo seniau brandintu sumanymu, kiek galima daugiau surinkti prisiminimų apie NariÅ«nÄ—lių baltojo dvaro, žinomo dar nuo XVII amžiaus vidurio, kumetynÄ…. Tam darbui jį paskyrÄ— vienerių metų laisvalaikį ir kartu su vyresniųjų klasių moksleiviais aplankÄ— paÄius seniausius aplinkinių vietovių žmones ir užraÅ¡Ä— daug jų pasakojimų apie kumetynÄ…. Tas kraÅ¡totyrinis darbas, paraÅ¡ytas ranka ir iliustruotas gautomis nuotraukomis, buvo pateiktas respublikinei apžiÅ«rai ir laimÄ—jo treÄiÄ…jÄ… vietÄ…. Jo autorÄ™ A. JurkeviÄienÄ™ pasiekÄ— recenzento palankus atsiliepimas, taÄiau paties aplanko parvežant atgal mokytoja nesulaukÄ—, taÄiau turi vilties, kad jis nedingÄ™s, o tÅ«no kažkuriame sostinÄ—s archyve. Dabar, jau bÅ«dama kumetyno iÅ¡likusio pastato savininkÄ—, paÄios paruoÅ¡tÄ… raÅ¡ytinį dokumentÄ… labai norÄ—tų turÄ—ti.
Pritaria ir jaunimas
A. JurkeviÄienÄ— labai patenkinta tuo, kad jos įsigyto unikalaus pastato reikia ne tik jai, bet ir dukteriai Danutei, besidominÄiai kraÅ¡to istorija, žentui Mindaugui BaltuÅ¡iams, jų jau Å«gtlÄ—jusiems sÅ«nums. Jie visi kiek įstengdami tvarko Äia esanÄiÄ… dviejų hektarų valdÄ…, įsigytuosius pastatus.
PraÄ—jusiÄ… vasarÄ… A. JurkeviÄienÄ— Å¡ventÄ— savo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imtmetį ir kartu su jai artimiausiais žmonÄ—mis nusprendÄ—, kad tokiam pasibuvimui jaukesnÄ—s vietos už kumetyno kiemÄ… nÄ—ra. Pasak jubiliatÄ—s, tuo paÄiu buvo paminÄ—ta ir Å¡io pastato 170 metų (pagal jo apmÅ«rijimo datÄ…) sukaktis.
PaÅ¡nekovÄ— sakÄ—, kad visa tokia neįprasta aplinka paliko gilų įspÅ«dį ir jos vaikaiÄiams Alvarui ir Amantui. DeÅ¡imtmetis Amantas žinÄ…s iÅ¡ pasakojimų, jog NoriÅ«nų dvare bÅ«davo auginami žirgai, todÄ—l ir prasitarÄ™s, kad jis užaugÄ™s norÄ—tų turÄ—ti žirgynÄ….
A. JurkeviÄienei svarbu, kad jaunimas domÄ—tųsi praeitimi, fantazuotų, jaustų, jog gali padÄ—ti suaugusiems įvykdyti iÅ¡ pradžių atrodanÄius nerealius sumanymus.
... Å tai stovi kumetyno kiemelyje istorijos mokytoja A. JurkeviÄienÄ— ir skaito žodžius, skirtus tam kaip paukÅ¡tis margomis sienomis pastatui: “Tu likai, kad primintum mums brangiÄ… senovÄ™, praeitį giliÄ… ir prasmingÄ…, nes kartais mums labai jos stinga!â€
Dar A. JurkeviÄienÄ— sakÄ—, kad to pastato kumetynu jai atsiminimus pasakojÄ™ žmonÄ—s nevadino, vis tardavo: “partartÅ«rasâ€, neva tai buvÄ™ vartai į tolimesnÄ™ NariÅ«nÄ—lių baltojo dvaro teritorijÄ….
Skaityti komentarus (3)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
