Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PAKELėS žENKLAI LEKIANT TEN, KUR SKęSTAMA

Dainius VANAGAS

2007−02−17

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

„Aš pasiėmiau iš alkoholio daugiau gero, negu jis pasiėmė iš manęs...“
W. Čerčilis

Net ir spjaunant į visą statistiką, numojant ranka į įvairiausias diagramas bei ignoruojant šaligatviais vos vos pasivelkančius ir kaip anteles krypuojančius žmones (iš ryto neretai nieko nepamenančius arba tvirtinančius, jog buvo pagrobti mėlynų, su juodais dryželiais ateivių), vargu ar nors vienas iš mūsų drįstų pasakyti, kad alkoholis netampa vis didesnė problema. O kaip gi gali būti kitaip? Va kad ir šis, itin iškalbingas faktas: Europoje alkoholį vartoja daugiau nei 90% suaugusių žmonių. Iš jų trečdalis vyrų ir dešimtadalis moterų vartoja sveikatai žalingą kiekį, ir, atsižvelgiant į tai, faktas, jog apie 10 – 15% suaugusių tampa priklausomi nuo šių svaigalų, neturėtų labai stebinti. Gaila, tačiau visuomenėje susiformavo alkoholio vartojimo kultūra, kuri pasiekė pragaištingą lygį. Ar galime įsivaizduoti šventę be alkoholio? Matyt, kad ne.

Na, bet suaugusieji yra suaugusieji, laikykim, kad jiems galima. Bent jau pagal amžių... Visai kas kita — nepilnamečiai, vėpsantys į sidro ar alaus butelį parduotuvės lentynoje ir ilgesingai varvinantys seilę. Aišku, jei viskas ir baigtųsi paprasčiausiu varvėjimu, greičiausiai šio straipsnio apskritai nebūtų. Ką gi, kaip matote — yra. Taigi tą seilių tekėjimą greitai pakeičia apsipirkinėjimas. Neturi aštuoniolikos ir vis dar esi nepilnametis? Ne bėda — paslaugios pardavėjos išties pagalbos ranką ir net be dokumento būsi apdovanotas skysta Dievo rykšte. Priežastys, kodėl tokie dalykai dedasi, kartais primena juodojo humoro pamokėles. Kartą teko būti šalia nepilnamečio draugo, kai šis pirko alaus butelį vienoje iš mažųjų Kupiškio parduotuvių. Pardavėjai pusiau rimtai, pusiau juokaudamas tarstelėjau: „Jums reikėtų patikrinti jo amžių, visgi nepilnamečiui alkoholio parduoti negalima“. Netrukus sulaukiau atsakymo: „Na, jei jau nori žmogus, tai ką čia padarysi“. O taip, žinoma, ką čia padarysi, kaip gi aš galėjau taip kvailai paklausti? Tik įdomu, ar iš pagarbos žmogaus norams, ar dėl kasos saugyklas labiausiai papildančio šaltinio tokios nuolaidos daromas? Visi žino: girti paaugliai linkę į smurtą, būtent apsvaigę jie ir padaro didžiąją dalį nusikaltimų. Ne gana to, apsvaigę ir pažaliavę iki pykinimo ribos, nutarę dar ir "paseksuoti" ir savo asmeninį gyvenimą susigadinti sugeba. Ir visgi visuomenei net ir žinant visas šias tendencijas, alkoholio vartojimas tarp paauglių vis auga.

Mestelkim žvilgsnį būtent į Kupiškio miestelį. „Kur perkat alkoholį?“ — klausiu pažįstamų moksleivių. „Ooo... Iš esmės visur galima gauti,“ — atsako, ir vardina: „Ūkininkų rojus“, „Pelikanas“, o labiausiai paplitusi vieta — vadinamasis „Visaparnikas". „Tik ten kartais būna keblumų, mat viena pardavėja laikosi visų nuostatų ir alkoholio nepilnamečiams neparduoda (tokius žmones būtina rašyti į Raudonąją knygą ir saugoti)“ — skundžiasi jaunimas. Dar paklausinėjęs sužinau, kad nepilnamečiui alkoholio įsigyti nėra sunku net ir tokiuose prekybos centruose, kaip „Norfa“, o kai gimnazistas užsimano nusipirkti cigarečių, lekia į spaudos kioską. Eureka. Viskas apie platintojus, rodos, žinoma. Tačiau niekas, deja, nesikeičia. Policija lyg ir galėtų, galbūt net privalėtų karts nuo karto rengti reidus, patikrinimus į pagalbą pasikvietusi kokį nepilnametį ir pavertusi jį bandomuoju triušiu, bet, matyt, tokios operacijos nepelningos ir nenaudingos pareigūnų kišenei. Kartais juk geriau nutylėti, ar ne? Kita vertus, nusistovėjo požiūris, jog visą atsakomybę dėl tabako bei alkoholio gaminių pardavimo galima perkelti ant pardavėjų pečių. Tačiau moralė „įsijungia“ tik tada, kada alkoholis paliečia prekybininkų – tėvų atžalas. Kol viskas kvepia tik pinigais, — moralė tyliai miega pasislėpusi žalos šešėlyje.

Vis tik reikia pasidžiaugti, kad kažkokios ribos kartais itin atlaidžių pardavėjų galvose egzistuoja. Vakarais, ypač savaitgaliais, prie mažųjų parduotuvių renkasi mažiukai, vos pradinę mokyklą baigę vaikučiai. Eini pro juos ir girdi: „— Ei, Tu, nupirk sidro ir cigarečių.“ Jei atsisakai, tai tuoj siūlo pavaišint tuo, ką nori nusipirkti. Jei ir tada nesutinki, būni išvadinamas „gaidžiu“ ir pasiunčiamas toli toli. Šiems vaikams — po keturiolika, penkiolika metų. Laimei, tokiems pardavėjos svaigalų dar nesiryžta parduoti, tačiau apyvartos ratas čia nesustoja. Tie vaikai — jau mažos, nelaimingos aukos. Ir visada atsiranda vyresnių aukų, kurios susigundo vaikių pasiūlymais. Taigi netrukus pastarieji jau traukia į kokią slaptą vietą švęsti penktadienio, šeštadienio, gero oro, pažymio, viršijančio trejetą ar kitų be galo prasmingų bei ypatingų švenčių. Taigi jūs, kurie dar netapot nei mažais, nei dideliais alkoholio vergais, pamatę vaikus, trypčiojančius apie parduotuvę savaitgalį, puikiai suprantat, kokiu tikslu jie ten sukiojasi. Kodėl neužėjus į parduotuvę ir nepranešus apie tai pardavėjai? Tiesiog tam, kad žinotų. Sakot, naivu?.. O man atrodo naivu tikėti, kad viskas pasikeis nieko nedarant. Alkoholis pats savaime niekada nebuvo ir nebus blogas dalykas, kol moki su juo teisingai elgtis. Visos tautos juk niekada neišblaivinsi ir net neverta kelti tokio tikslo, tačiau kurti brandžią, protu besivadovaujančią visuomenę, kuri sugebėtų vertinti ir vartoti svaigalus taip, kaip dera — būtina. Juk, kai gyvenimą sugriauna kitas, nebūna taip skaudu, kaip sugriauti jį pačiam, savo rankomis. Tad pagalvokim: jei gyvenimas trukdo alkoholiui, tai kaip čia išeina? Reikia mesti gyvenimą? O gal tą kitą..?


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 119

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]