Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

DAUMANTO TOMO PILIPAVIčIAUS €ŽVILNIAUS SENAMIESčIO PEIZAžAI€Œ

2007−02−17

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta nauja Vilniaus dailės akademijos tapytojo aspiranto Daumanto Tomo Pilipavičiaus kūrybos darbų paroda.

Šis autorius 2005 m. įgijo monumentaliosios tapybos restauravimo magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu studijuoja VDA aspirantūroje. Jam suteikta Lietuvos restauratorių kvalifikacinė sienų tapybos kategorija.

Vilniaus miesto vaizdus pradėjo tapyti 2005 m. pavasarį. Turėdamas keletą laisvų savaičių, norėjo kiek ilgiau stabtelėti prie kasdieniais tapusių motyvų ir neskubėdamas pažvelgti, vėl įsigilinti į juos. Jis pabandė rasti ar apčiuopti nuo vaikystės pažįstamose vietose tai, kas anuomet kasdien traukdavo prie jų ir ką, deja, šiandien darosi taip nelengva išsaugoti. Jo toks kreipimasis į savo miestą, pagarbos išraiška senamiesčiui, jo aplinkai,- neatsitiktiniai. Kelios etiudų savaitės peraugo į mėnesius, mėnesiai jau tapo metais, o jis tebetęsdamas tą darbą jautė, kad yra skolingas šiems vaizdiniams už tai, jog jie, ar tai kas čia vyko, kokie jie buvo, didžiąja dalimi ir nulėmė apskritai visą jo poreikį kurti, tapyti, rinktis savo specialybę.Į atmintį įsirėžę pasivaikščiojimai miesto skverais, Sereikiškių parku, tylūs bažnyčių siluetai, Vilnelė, jos santaka, kvėpuojantys duslūs medžiai, palengva kylantys virš žmogaus bei verčiantys pavargti, kol stovėdamas pakelta galva tikiesi apžiūrėti jų viršūnes. Rodės, tokiems išgyvenimams niekada nereikės žodžių ar kito apibūdinimo, juos visuomet galima bus turėti šalia, tačiau skubanti smulkmeniškos kasdienybės maišatis, bandydama vis naujais būdais išstumti šios aplinkos pojūtį, tarytum pati sužadino dėmesį, dar labiau užaštrino norą kalbėtis su savo miestu, klausti jo ir klausytis.

XIX - XX a. realistinės kūrybos siekis perteikti esminius gyvenimo aspektus, transformuojant juos per autoriaus žvilgsnį, įgyja savito aktualumo naujai prasidėjusiame šimtmetyje. Pasaulio, žmogaus vidinės esaties, konfliktų, charakterių vizualizavimas, pasitelkiant pastovias išorines formas suteikia meno kūriniui plačios dvasinės aprėpties galimybę. Apibendrintos, plastiškai vieningos formos skambesys leidžia (regimybės dėka) esmines egzistencines vertes pažinti kaip akivaizdų vidujybės, dvasinio pasaulio balsą, kuris pasireikšdamas per kūrinio spalvą, tonus, kompozicinę visumą tiksliai charakterizuoja žmogų, jį supančios aplinkos dvasią, veda į tai, kas gali būti amžina, pastovu, iškelia daiktus, kurie yra ne laikini prabėgančios būties fantomai, o nedalomos vertės bei sąvokos, esančios fizinio, intelektualinio ir dvasinio būvio provaizdžiai. Tai ką dailininkas siekia pastebėti, išgyventi bei išreikšti, apibrėžiama kaip kūrybinės laisvės pasirinkimas, tačiau buvimas bendruomenėje kiekvieną neišvengiamai įpareigoja laikytis bendrai priimtų nuostatų, vienokio ar kitokio dalyvavimo kolektyvinėje sąmonėje. Meno kūrėjo gebėjimas likti atviru pasauliui, bandymas nenutolti nuo šaknų, saugojimas bei perteikimas jį patį sukūrusios ir atvėrusios aplinkos esti lemiama kūrybos priežastis. Atsisakymas gaminti vaizdą tik pramogai, pataikauti efemeriškoms realijoms tam, kad natūros perteikimą paverstum atviru kalbėjimu su pasauliu,- tokio dialogo galimybės siekiu, tai visuomet skatina nubraukti išorines regimybes ir pažinti pasaulio tikroviškumą, tikroviškumą esantį giliau už realybę.


Pagal pateiktą Daumanto Tomo Pilipavičiaus anotaciją paruošė Zita Bartašytė


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 189

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]