|
|
|
Vėrinys DAUMANTO TOMO PILIPAVIÄIAUS €ŽVILNIAUS SENAMIESÄIO PEIZAžAI€Œ
 KupiÅ¡kio etnografijos muziejuje atidaryta nauja Vilniaus dailÄ—s akademijos tapytojo aspiranto Daumanto Tomo PilipaviÄiaus kÅ«rybos darbų paroda.
Šis autorius 2005 m. įgijo monumentaliosios tapybos restauravimo magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu studijuoja VDA aspirantūroje. Jam suteikta Lietuvos restauratorių kvalifikacinė sienų tapybos kategorija.
Vilniaus miesto vaizdus pradÄ—jo tapyti 2005 m. pavasarį. TurÄ—damas keletÄ… laisvų savaiÄių, norÄ—jo kiek ilgiau stabtelÄ—ti prie kasdieniais tapusių motyvų ir neskubÄ—damas pažvelgti, vÄ—l įsigilinti į juos. Jis pabandÄ— rasti ar apÄiuopti nuo vaikystÄ—s pažįstamose vietose tai, kas anuomet kasdien traukdavo prie jų ir kÄ…, deja, Å¡iandien darosi taip nelengva iÅ¡saugoti. Jo toks kreipimasis į savo miestÄ…, pagarbos iÅ¡raiÅ¡ka senamiesÄiui, jo aplinkai,- neatsitiktiniai. Kelios etiudų savaitÄ—s peraugo į mÄ—nesius, mÄ—nesiai jau tapo metais, o jis tebetÄ™sdamas tÄ… darbÄ… jautÄ—, kad yra skolingas Å¡iems vaizdiniams už tai, jog jie, ar tai kas Äia vyko, kokie jie buvo, didžiÄ…ja dalimi ir nulÄ—mÄ— apskritai visÄ… jo poreikį kurti, tapyti, rinktis savo specialybÄ™.Ä® atmintį įsirėžę pasivaikÅ¡Äiojimai miesto skverais, SereikiÅ¡kių parku, tylÅ«s bažnyÄių siluetai, VilnelÄ—, jos santaka, kvÄ—puojantys duslÅ«s medžiai, palengva kylantys virÅ¡ žmogaus bei verÄiantys pavargti, kol stovÄ—damas pakelta galva tikiesi apžiÅ«rÄ—ti jų virÅ¡Å«nes. RodÄ—s, tokiems iÅ¡gyvenimams niekada nereikÄ—s žodžių ar kito apibÅ«dinimo, juos visuomet galima bus turÄ—ti Å¡alia, taÄiau skubanti smulkmeniÅ¡kos kasdienybÄ—s maiÅ¡atis, bandydama vis naujais bÅ«dais iÅ¡stumti Å¡ios aplinkos pojÅ«tį, tarytum pati sužadino dÄ—mesį, dar labiau užaÅ¡trino norÄ… kalbÄ—tis su savo miestu, klausti jo ir klausytis.
XIX - XX a. realistinÄ—s kÅ«rybos siekis perteikti esminius gyvenimo aspektus, transformuojant juos per autoriaus žvilgsnį, įgyja savito aktualumo naujai prasidÄ—jusiame Å¡imtmetyje. Pasaulio, žmogaus vidinÄ—s esaties, konfliktų, charakterių vizualizavimas, pasitelkiant pastovias iÅ¡orines formas suteikia meno kÅ«riniui plaÄios dvasinÄ—s aprÄ—pties galimybÄ™. Apibendrintos, plastiÅ¡kai vieningos formos skambesys leidžia (regimybÄ—s dÄ—ka) esmines egzistencines vertes pažinti kaip akivaizdų vidujybÄ—s, dvasinio pasaulio balsÄ…, kuris pasireikÅ¡damas per kÅ«rinio spalvÄ…, tonus, kompozicinÄ™ visumÄ… tiksliai charakterizuoja žmogų, jį supanÄios aplinkos dvasiÄ…, veda į tai, kas gali bÅ«ti amžina, pastovu, iÅ¡kelia daiktus, kurie yra ne laikini prabÄ—ganÄios bÅ«ties fantomai, o nedalomos vertÄ—s bei sÄ…vokos, esanÄios fizinio, intelektualinio ir dvasinio bÅ«vio provaizdžiai. Tai kÄ… dailininkas siekia pastebÄ—ti, iÅ¡gyventi bei iÅ¡reikÅ¡ti, apibrėžiama kaip kÅ«rybinÄ—s laisvÄ—s pasirinkimas, taÄiau buvimas bendruomenÄ—je kiekvienÄ… neiÅ¡vengiamai įpareigoja laikytis bendrai priimtų nuostatų, vienokio ar kitokio dalyvavimo kolektyvinÄ—je sÄ…monÄ—je. Meno kÅ«rÄ—jo gebÄ—jimas likti atviru pasauliui, bandymas nenutolti nuo Å¡aknų, saugojimas bei perteikimas jį patį sukÅ«rusios ir atvÄ—rusios aplinkos esti lemiama kÅ«rybos priežastis. Atsisakymas gaminti vaizdÄ… tik pramogai, pataikauti efemeriÅ¡koms realijoms tam, kad natÅ«ros perteikimÄ… paverstum atviru kalbÄ—jimu su pasauliu,- tokio dialogo galimybÄ—s siekiu, tai visuomet skatina nubraukti iÅ¡orines regimybes ir pažinti pasaulio tikroviÅ¡kumÄ…, tikroviÅ¡kumÄ… esantį giliau už realybÄ™.
Pagal pateiktÄ… Daumanto Tomo PilipaviÄiaus anotacijÄ… paruoÅ¡Ä— Zita BartaÅ¡ytÄ—
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
