Pokalbis su internetinio dienraÅ¡Äio “Bernardinai.lt†redaktoriumi Andriumi Navicku.
“Bernardinai.ltâ€, prieÅ¡ingai bulvarinei žiniasklaidai, pasirinko tikrosiomis vertybÄ—mis, tikÄ—jimu ir idealų siekiu grįstÄ… kelia, tad ar nesudÄ—tinga per trumpÄ… trejų metų laikÄ… buvo užimti internetinio dienraÅ¡Äio lyderio pozicijas?
Veikiausiai visada kÅ«ryba yra nuotykis ir netikÄ—tumų pynÄ—. Su broliais pranciÅ¡konais, kitais biÄiuliais jau seniai kalbÄ—jomÄ—s, jog vienareikÅ¡miai bulvarinÄ— Lietuvos populiariausių žiniasklaidos priemonių orientacija veda į neviltį. MÅ«sų laikais žiniasklaida atlieka labai svarbų vaidmenį, kuriant mÅ«sų pasaulÄ—vaizdį. Taigi žiniasklaidos ydos, nuostatos turi didžiulÄ™ įtakÄ…. Kaip tokioje situacijoje turÄ—tume elgtis? Ar pakanka vien garsiai kalbÄ—ti apie žiniasklaidos ydas, kurias matome, ar turime bandyti patys liudyti kitokios žiniasklaidos galimybÄ™?
Pasirinkome tikrai sunkų alternatyvos puoselÄ—jimo keliÄ…. VadovavomÄ—s ir vadovaujamÄ—s principu – užuot keikÄ™ tamsÄ…, uždekime žvakÄ™. Tiesa, dabar jau galiu tvirtai pasakyti, kad, mÄ…stydami apie interneto dienraÅ¡tį, daug kÄ… įsivaizdavome labai naiviai. Nei broliai pranciÅ¡konai neturÄ—jo žurnalistinÄ—s patirties, nei dauguma iÅ¡ pasaulieÄių, kurie tapome kiek savamoksliÅ¡ka redakcija. Tiesa, pirmoji dienraÅ¡Äio vyriausioji redaktorÄ— Elvyra KuÄinskaitÄ— buvo žurnalistÄ—. TaÄiau ir ji neturÄ—jo virtualaus dienraÅ¡Äio patirties. Beje, pradžioje dienraÅ¡Äio turiniu rÅ«pinomÄ—s tik dviese. VisiÅ¡kai neįsivaizdavome darbo apimÄių. Žinojome, jog norime bÅ«ti kitokiu dienraÅ¡Äiu, sąžiningu, atsakingu. TaÄiau, kaip toks dienraÅ¡tis turi atrodyti? Kiekviena diena tapo sudÄ—tingu kÅ«rybiniu iÅ¡bandymu. KeitÄ—si redakcijos kolektyvas, augome, labai padaugÄ—jo autorių, taÄiau iki Å¡iol esame ieÅ¡kojimų kelyje. Kita vertus, galbÅ«t tai ir yra mÅ«sų kitoniÅ¡kumas? Niekada nedrįstume, kaip kad daro „Lietuvos rytas“, teigti – mes žinome visas jÅ«sų mintis. Mes veikiau sakome – nepasiklyskite audringoje informacijos jÅ«roje, nepamirÅ¡kite, kad vertybÄ—s yra ne naÅ¡ta, kurios reikia atsikratyti, bet veikiau gelbÄ—jimosi liemenÄ—, kuri padeda iÅ¡plaukti.
Tikrai nemanau, kad tapome kokiais nors lyderiais. Mūsų tikslas nėra ką nors nugalėti, pralenkti. Džiaugiamės, jog per trumpą laiką paskatinome keistis ir kitus. Tai, kad kitose internetiniuose leidiniuose atsiranda daugiau komentarų, analizės, kultūrinių, religinių temų – nemaža dalimi ir mūsų pasiūlytos žiniasklaidos sampratos padarinys.
Beje, kai kÅ«rÄ—mÄ—s, dažniausiai girdÄ—jome frazÄ™ – taip, toks dienraÅ¡tis reikalingas, taÄiau jis neįmanomas. Džiaugiuosi, kad įrodÄ—me, kad įmanoma, jei tik nuosekliai dirbi ir tiki tuo kÄ… darai, sukurti dienraÅ¡tį be milijonų reklamai, be horoskopų, mÄ—gavimosi kriminalais ir gandais.
Jūsų dienraštį neabejotinai galima laikyti intelektualios, netgi savotiškai elitinės žiniasklaidos objektu, įdomu kokios aplinkybės, sprendimai lėmė, kad intelektualus leidinys taptų įdomiu daug platesniam skaitytojų ratui?
Didžiausias slenkstis mums yra tai, kad tegalime pasiekti tuos žmones, kurie naudojasi internetu. Daug kartų buvau klausiamas – o ką daryti, jei interneto neturiu? Labai norėtume leisti popierinį žurnalą, kuriame skelbtume Bernardinai.lt medžiagas, gal kada nors, jei atrasime tam finansinių šaltinių, tai pavyks. Dabargi siūlome skaitytojams atsispausdinti patikusius tekstus ir duoti pasiskaityti kitiems. Beje, žinome, kad atspausdinti mūsų tekstai labai populiarūs Amerikos lietuvių bendruomenėse.
Kiek mes orientuojamės į elitą? Man asmeniškai visada daug įdomesnis buvo paprastas žmogus, sudryžusiomis rankomis, nei elitu save vadinantis ir tik per televizorių su žmonėmis bendraujantis. Kitas dalykas – daugelis žiniasklaidos priemonių labai nuvertina, negerbia skaitytojo. Teigiama, kad Lietuvos žmonėms tereikia kriminalų, lavonų nuotraukų viršeliuose ir gandų. Tikrai taip nėra. Žmones domina ir kultūros naujienos, ir religijos komentarai, ir socialinių problemų analizė. Kasdien pateikiame labai daug skirtingo pobūdžio medžiagos ir tikime, kad įvairių pomėgių skaitytojas atranda kažką įdomaus.
Apie “atsigręžimą†į regionus daug kalba visi: pradedant prezidentu, ministru pirmininku ir baigiant, pavyzdžiui, nacionaliniu transliuotoju – LRT. Visgi realybÄ— yra visai kitokia. Drįstume teigti, kad mÅ«sų Å¡alyje, palyginti su kitomis Europos SÄ…jungos narÄ—mis, tarp regionų ir sostinÄ—s egzistuoja didžiausia properÅ¡a, galbÅ«t savotiÅ¡ka nemeilÄ—. Tuo tarpu “Bernardinai.ltâ€, sumanÄ™ ir pradÄ—jÄ™ įgyvendinti “Regionų†projektÄ… pirmieji Ä—mÄ—si labai konkretaus žingsnio. Ä®domu kas lÄ—mÄ— Å¡io projekto atsiradimÄ…?
Nuo seno stebino, kodÄ—l Lietuvos žiniasklaidoje tiek mažai žinių apie užsienio valstybes bei apie įvykius, kurie vyksta Lietuvos regionuose. Kai pats pradÄ—jau redaguoti dienraÅ¡tį, supratau, kad priežastys bent dvi. Viena vertus, keista nuostata, kad skaitytojams esÄ… tai mažai įdomu. Antra, jog tokios informacijos parengimas, paieÅ¡ka yra labai sudÄ—tingas ir varginantis darbas. Lengviausia padÅ«sauti, kad visa žiniasklaida perdÄ—m riboto akiraÄio ir nieko nedaryti. TaÄiau ar normalu, kad dauguma iÅ¡ mÅ«sų blankiai įsivaizduoja tiek tai, kaip žmonÄ—s gyvena Latvijoje, Suomijoje ar Rumunijoje, tiek tai, kas vyksta KupiÅ¡kyje, Utenoje ar TelÅ¡iuose? Esame įsitikinÄ™, kad turime daug labiau pažinti savo TÄ—vynÄ™ ir kartu bandyti geriau suprasti, kas ta Europos SÄ…jungÄ…, į kuriÄ… užklydome.
Nuo šių metų pradėjome aktyvų bendradarbiavimą tiek su regionine žiniasklaida, tiek su Europos valstybių ambasadomis Lietuvoje. Kolegos iš kitų leidinių stebisi, kodėl tokius grandiozinius projektus pradėjome be jokio specialaus finansavimo. Atsakome – mes apie Lietuvos regionus ir Europos valstybes rašome ne todėl, kad gavome kokio fondo paramą ar užsakymą, bet todėl, kad tai svarbu.
Pagal kokius kriterijus buvo atrinkti regioniniai leidiniai, kurie štai jau kuris laikais išsamiai pristatomi “Bernardinuose.lt�
Siekiame atrasti informacinį partnerį kiekviename Lietuvos rajone. Kol kas tegalime pasigirti, jog užmezgÄ—me santykius tik su keliolika leidinių. TaÄiau jau matome vienÄ… aiÅ¡kų pasikeitimÄ… – jei pradžioje mes važiavome ir siÅ«lÄ—me bendradarbiauti, tai dabar sulaukiame vis daugiau skambuÄių su bendradarbiavimo pasiÅ«lymais iÅ¡ regionų.
Partnerius gana kruopÅ¡Äiai atsirenkame. IÅ¡ karto įspÄ—jame, jog nebendradarbiaujame su leidiniais, kurie tarnauja politinei ar ekonominei grupei, kurie labiausiai vertina gandus ir skelbia nepatikimÄ… informacijÄ…. Ne vienu atveju renkamÄ—s mažesnį laikraÅ¡tį rajone, jei tik jis mums atrodo sąžiningesnis, patikimesnis nei vietiniai konkurentai. AiÅ¡ku, galime ir suklysti, taÄiau kol kas neteko nusivilti nei vienu leidiniu, su kuriais bendraujame.
Ar galvojate toliau tęsti bendradarbiavimą su regionine žiniasklaida, kartu ir su “Kupiškėnų mintimis�
Bendradarbiavimas yra biÄiulystÄ—, o ne proginis palinkÄiojimas vienas kitam. BiÄiulystei visada reikia laiko ir pasitikÄ—jimo. Atskirų rajonų savaitÄ—s mÅ«sų dienraÅ¡tyje toli gražu nÄ—ra formalus pasikeitimas reklamine medžiaga – tai santykių brandinimo pradžia. Kiekvienas laikraÅ¡tis yra kitoks, skirtingai suvokia bendradarbiavimÄ…, turi savus lÅ«kesÄius. Mums svarbu, jog partneriai regionuose suprastų, kad bendradarbiavimas jiems naudingas. Kol kas tesame kelio pradžioje. Bent jau mes, pasirengÄ™ ilgai kelionei.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.