|
|
|
Aktualijos AR GREITAI SUŽALIUOS NAUJI MIŠKAI, PRIKLAUSYS NUO VALDININKŲ DARBO
 Lietuvos miškingumo didinimo programoje, patvirtintoje 2002 m., šalies miškingumą iki 2020 m. numatyta padidinti 3 proc. Deja, jos įgyvendinimas "šlubuoja" , nors naujų miškų įveisimui yra numatyti keli šimtai milijonų litų ES finansinės paramos 2007-2013 m. laikotarpiui.
Laikas bėga, tačiau pasinaudoti Europos Sąjungos siūlomais pinigais kol kas labai ribotos galimybės dėl paprasčiausios priežasties - nėra žemės.
Miškingumo didinimo programoje buvo numatyti du etapai: 2004-2006 m. parengiamasis ir 2007-2020 m. miškingumo didinimo subalansavimo. Remiantis šia programa planuota šalyje apsodinti mišku 115 tūkstančių hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Kupiškio rajonas turėtų beveik 1 500 ha žemo našumo žemės ūkio paskirties žemėse įveisti mišką.
Parengiamajame etape, 2003 m., VĮ Kupiškio miškų urėdija iš apskrities Žemėtvarkos skyriaus gavo 338 ha mažo derlingumo valstybinės žemės, kur įveisė miškus. Dabar ten žaliuoja jaunuolynai.
Pradėjus vykdyti antrąjį etapą, nuo 2007 m. Kupiškio rajonas turėtų per metus nederlingose žemės ūkio paskirties žemėse įveisti po 92 ha miško. Prie šio plano vykdymo gali prisidėti ir privačių miškų savininkai, ne tik miškų urėdija. Deja, miškų savininkai šia idėja kol kas nelabai susidomėjo, nors urėdija jiems mielai padeda: gali aprūpinti sodmenimis, net prižiūrėti įveistus miškus.
Pati urėdija, norėdama įveisti miškus, susiduria su didele problema. Kaip žinia, norint įveisti mišką, reikia gauti žemės. Iki liepos 1-osios žemės nuosavybės perdavimo klausimą miškų urėdijoms sprendė apskričių Žemėtvarkos skyriai.
Jie teigė, kad negali perduoti didelių valstybinės žemės plotų, nes nėra iki galo pasibaigusi žemės reforma.
Panaikinus apskritis, Žemėtvarkos skyriai priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Taigi, vėl reikės laiko, kol darbai pajudės.
"Kupiškio rajone žemės reforma įvykdyta 99,5 procento, todėl ši priežastis mums lyg ir netinka. Bet atsiranda dar viena kliūtis - nėra rajono detaliojo plano, o viena jo sudedamųjų dalių yra miškų išdėstymo schema. Joje numatomi žemės plotai, kur būtų galima įveisti miškus. Kita vertus, ta schema jau ir dabar yra, bet paprastai kalbant be titulinio lapo," - sakė Kupiškio urėdijos urėdas Dainius Stonkus.
Toks delsimas išduoti leidimus dėl miško įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje sukelia daug problemų. Jeigu ir gaunamas koks lopinėlis žemės, ji būna labai apleista, apaugusi krūmynais ir miško įveisimo kaštai padidėja iki trijų kartų.
Pasak urėdo, šiuo metu susidariusi paradoksali situacija: darbus vykdyti jie pasiruošę, tačiau nėra žemės, nėra kur įveisti mišką.
Nauda akivaizdi
Kad miškų įveisimas nederlingose žemėse yra geras sumanymas, rodo pirmieji parengiamojo etapo metu įveisti miškų plotai.
2003 metais Didžiagrašių kaime 16-oje hektarų mažo derlingumo žemės ūkio paskirties žemėje įveistas miškas. Čia atsižvelgiant į žemės sudėtį, vietovės struktūrą, buvo pasodintos pušaitės, eglės, berželiai, juodalksniai. "Šis plotas buvo labai apleistas, iš netoliese esančio sąvartyno vėjas plaikstydavo įvairias šiukšles, - pasakojo D. Stonkus. - Dabar jau ūgtelėjęs miškas keičia ne tik kraštovaizdį, bet ir padidino šio žemės ploto vertę. Jeigu seniau į šią žemę buvo baugu ir koją įkelti, tai dabar žaliuojantis miškas gyventojus vilios grybais, uogomis".
Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"
Skaityti komentarus (4)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
DovilÄ—, Gedvarda, Gedvardas, GedvardÄ—, GedvÄ—, Gedvys, GedvydÄ—, Gedvyda, Gedvydas, Ksavera, Ksaveras, Rimbertas, Zenonas.
|
