 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
GYDYTOJA SAVO PROFESIJOS NEKEISTų į JOKIą KITą
IÅ¡ DzÅ«kijos kilusi KupiÅ¡kio ligoninÄ—s direktorÄ— Roma RamanauskienÄ— mÅ«sų kraÅ¡te gyvena daugiau nei tris deÅ¡imtmeÄius. AutorÄ—s nuotrauka Tremties vaikas Gydytoja R. RamanauskienÄ— gimÄ— Veronikos ir Juliaus Zubrų Å¡eimoje. Abu dabar jau Å¡viesaus atminimo moters tÄ—vai buvo kilÄ™ iÅ¡ DzÅ«kijos kraÅ¡to. TÄ—vus iÅ¡trÄ—mÄ— paskutiniojo trÄ—mimo metu, 1948 metų gegužės pabaigoje. Moteris iki Å¡iol pamena jų pasakojimus apie tai, kaip Å¡eimÄ… palietÄ— tremties Å¡mÄ—kla. „Mano mama buvo kilusi iÅ¡ Miroslavo valsÄiaus, augo gausioje Å¡eimoje. Senelių Å¡eima turÄ—jo nemažai žemÄ—s. Mama pasakojo, kad buvo vasara, laukuose žaliavo javai. Stribai iÅ¡vežti jų atvažiavo naktį, iÅ¡ vakaro duonos buvo pasikepÄ™, tik jos ir laÅ¡inių su savimi pasiimti leido. Ji tuomet mokÄ—si Alytaus amatų mokykloje. IÅ¡vengti tremties pavyko tik jauniausiam mamos broliui, jis į miÅ¡kÄ… pabÄ—go, taÄiau vienas likÄ™s Lietuvoje vÄ—liau labai vargo“, – pasakojo R. RamanauskienÄ—. Ä® SibirÄ… buvo iÅ¡tremta ir gydytojos tÄ—Äio Å¡eima. Likimas lÄ—mÄ—, kad medikÄ—s tÄ—vų keliai suÄ—jo bÅ«tent tremties žemÄ—je. ÄŒia jie susituokÄ—. „Buvau pirmas vaikas, ÄŒeremchove gimÄ— dar viena mano sesuo ir brolis“, – pasakojo iÅ¡ viso septynių vaikų Å¡eimoje užaugusi gydytoja. Tremtyje prabÄ—go pirmieji penkeri Romos vaikystÄ—s metai. Jos atmintyje iÅ¡likusios tik nuotrupos iÅ¡ gyvenimo Sibire: „Pamenu mÅ«sų gatvÄ™, ji buvo dviejų pusių, plati. TÄ—vai visÄ… laikÄ… sunkiai dirbo anglių kasyklose, vÄ—liau – prie geležinkelių remonto, pamažu kÅ«rÄ—si. IÅ¡ pradžių gyvenome barakuose, vÄ—liau tÄ—vai kartu su mamos broliu pasistatÄ— namus.“ Po daugiau nei keturiasdeÅ¡imties metų kartu su mama R. RamanauskienÄ— buvo nuvažiavusi į SibirÄ…. „Vykome parsigabenti senelio, mamos tÄ—vo, palaikų. ÄŒia mirÄ™s kitas senelis, mano dÄ—dÄ— liko palaidoti ÄŒeremchove. Radome ir gimtuosius namus, iÅ¡drįsome užeiti pasiÅ¡nekÄ—ti su jų gyventojais. Namas buvo virtÄ™s rusiÅ¡ka „daÄia“, taÄiau jo gyventojai buvo girdÄ—jÄ™, kad kažkada Äia gyveno lietuviai“, – pasakojo paÅ¡nekovÄ—. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 924 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
