Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Amatų gijos

KALVYSTėS AMATAS UžTIKRINO PRAGYVENIMą

Gaila MATULYTÄ–

2005−08−30

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Dvaramiškis – apie 3 kilometrus nuo Kupiškio nutolęs kaimas, kuris vakaruose ribojasi su Pajuodupio, iš šiaurės – su Vėžionių, iš pietryčių – su Plundakų kaimais. Dabar čia beliko keletas sodybų, o anksčiau Dvaramiškyje gyveno kelios dešimtys šeimų, triūsė darbštūs amatininkai.
Apie vieną iš jų, savo tėvelį Petrą Mackevičių, papasakojo kupiškietė Vilhelma Mackevičiūtė-Elskienė. Tame kaime 1896 m. gimęs ir visą gyvenimą čia praleidęs P. Mackevičius buvo visoje apylinkėje žinomas kalvis.
Jo tėvas Jurgis Mackevičius, jau panaikinus baudžiavą, Pajuodupės dvare dirbo siuvėju, siūdavo naujus pavalkus, lopydavos senus, tvarkydavo pakinktus, ponų bričkoms uždengimus. Už darbą gavo valaką (20 ha) žemės.
Kalvystės amato P. Mackevičius mokėsi Zuntėj pas kalvį Černiauską. Vėliau jis turėjo pagalbinių darbininkų, nemažai mokinių. Pas jį dirbo Bronius Rimavičius iš Skapiškio.
Kieme prie tvenkinio buvo pasistatęs didelę plūkto molio kalvę. Kaip ir pridera, viduje buvo priekalas, žaizdras, dumplės, jas tekdavo ir vaikams minti. Kalvėje įrengta pirtis, nes šeimyna didelė.
Turėdamas varstotą, įrankių, gamino ratus, važius, “lineikas”, mokėjo padaryti plūgus, kirvius, stebulę nutekindavo, puikiai kaustė arklius, pats grifus pasidarydavo. Net stipriausius arklius suvaldydavo, kojas tvirtai pririšdavo. P. Mackevičius ratlankių nelenkdavo. Žiemą važius, “lineikas” dirbdavo ir juos gražiai nudažydavo. Petro vaikai mėgdavo su stebulėm, stipinais žaisti. V. Elskienė prisiminė, jog tėveliui dirbant, būdavo daug skiedrų, šilta namuose.
Kalvystės amatas P. Mackevičiui buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis (tiesa, stiprios sveikatos vyras dirbo žemę, mokėjo dirbti su medžiu). Iš žydo geležies krautuvės pirkdavo medžiagų. Kartais žydas geležies paskolindavo, nes žinojo, kad Petras - rimtas kalvis ir, dirbinius pardavęs, skolą būtinai atiduos. P. Mackevičius labai gerai uždirbdavo. Jis prekiaudavo ne tik Kupiškio, bet ir Vabalninko turguose.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą su broliu Kaziuku nusipirko kuliamąją mašiną ir motorą. Kuliamoji mašina turėjo didelę paklausą visame Dvaramiškyje ir jo apylinkėse. Tad ir važiuodavo iš kiemo į kiemą iki pat Kalėdų, kol kūlimas baigdavosi. Be to, pats mokėjo sugedusią techniką pasiremontuoti. Tokią pat mašiną kaime turėjo tik Jonas Senvaitis.
Kol galėjo, P. Mackevičius dar dirbo kolūkio kalvėje, kaustė arklius, visada pagelbėdavo, jei kam ko prireikdavo.
Nors P. Mackevičius baigė tik tris pradinės mokyklos skyrius, truputį mokėjo vokiečių kalbą, susikalbėjo lenkiškai (niekam iš vaikaičių neteko domėtis ar tai nebuvo bajorų giminė). Gerai mokėjo rusiškai, nes per karą jam miškuose dirbti padėjo rusas. Jam trejetą metų teko važinėti pas tetą į Rygą, tad pramoko latviškai.
Po sunkių darbų Mackevičių šeimoje atsirasdavo vietos ir dainai, papročiams, kaimynų ir jaunimo suėjimams. P. Mackevičius turėjo gerą balsą, giedojo chore, jaunystėje grojo armonika, kuria griežti vėliau išmokė ir savo dukrą Vilhelmą.
Darbštus amatininkas ilgai bernavo: vedė būdamas 35-erių. Su žmona Uršule Marcinkevičiūte iš Migonių k. užaugino keturis vaikus. Vilhelma buvo vyriausia, po jos gimė Antanas, Petras ir Linas.
Buvo griežtas, truputėlį ūmus, tačiau žmona Uršulė – labai nuolaidaus charakterio. P. Mackevičius mylėjo šeimą ir vaikus. “Jo žodis buvo pats svarbiausias: kaip tėtė pasakys, taip ir bus – šitaip buvome visi įpratinti”, - prisiminimais dalijosi V. Elskienė.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 085

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]