DvaramiÅ¡kis – apie 3 kilometrus nuo KupiÅ¡kio nutolÄ™s kaimas, kuris vakaruose ribojasi su Pajuodupio, iÅ¡ Å¡iaurÄ—s – su Vėžionių, iÅ¡ pietryÄių – su Plundakų kaimais. Dabar Äia beliko keletas sodybų, o anksÄiau DvaramiÅ¡kyje gyveno kelios deÅ¡imtys Å¡eimų, triÅ«sÄ— darbÅ¡tÅ«s amatininkai. Apie vienÄ… iÅ¡ jų, savo tÄ—velį PetrÄ… MackeviÄių, papasakojo kupiÅ¡kietÄ— Vilhelma MackeviÄiÅ«tÄ—-ElskienÄ—. Tame kaime 1896 m. gimÄ™s ir visÄ… gyvenimÄ… Äia praleidÄ™s P. MackeviÄius buvo visoje apylinkÄ—je žinomas kalvis.
Jo tÄ—vas Jurgis MackeviÄius, jau panaikinus baudžiavÄ…, PajuodupÄ—s dvare dirbo siuvÄ—ju, siÅ«davo naujus pavalkus, lopydavos senus, tvarkydavo pakinktus, ponų briÄkoms uždengimus. Už darbÄ… gavo valakÄ… (20 ha) žemÄ—s.
KalvystÄ—s amato P. MackeviÄius mokÄ—si ZuntÄ—j pas kalvį ÄŒerniauskÄ…. VÄ—liau jis turÄ—jo pagalbinių darbininkų, nemažai mokinių. Pas jį dirbo Bronius RimaviÄius iÅ¡ SkapiÅ¡kio.
Kieme prie tvenkinio buvo pasistatęs didelę plūkto molio kalvę. Kaip ir pridera, viduje buvo priekalas, žaizdras, dumplės, jas tekdavo ir vaikams minti. Kalvėje įrengta pirtis, nes šeimyna didelė.
TurÄ—damas varstotÄ…, įrankių, gamino ratus, važius, “lineikasâ€, mokÄ—jo padaryti plÅ«gus, kirvius, stebulÄ™ nutekindavo, puikiai kaustÄ— arklius, pats grifus pasidarydavo. Net stipriausius arklius suvaldydavo, kojas tvirtai pririÅ¡davo. P. MackeviÄius ratlankių nelenkdavo. ŽiemÄ… važius, “lineikas†dirbdavo ir juos gražiai nudažydavo. Petro vaikai mÄ—gdavo su stebulÄ—m, stipinais žaisti. V. ElskienÄ— prisiminÄ—, jog tÄ—veliui dirbant, bÅ«davo daug skiedrų, Å¡ilta namuose.
KalvystÄ—s amatas P. MackeviÄiui buvo pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis (tiesa, stiprios sveikatos vyras dirbo žemÄ™, mokÄ—jo dirbti su medžiu). IÅ¡ žydo geležies krautuvÄ—s pirkdavo medžiagų. Kartais žydas geležies paskolindavo, nes žinojo, kad Petras - rimtas kalvis ir, dirbinius pardavÄ™s, skolÄ… bÅ«tinai atiduos. P. MackeviÄius labai gerai uždirbdavo. Jis prekiaudavo ne tik KupiÅ¡kio, bet ir Vabalninko turguose.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą su broliu Kaziuku nusipirko kuliamąją mašiną ir motorą. Kuliamoji mašina turėjo didelę paklausą visame Dvaramiškyje ir jo apylinkėse. Tad ir važiuodavo iš kiemo į kiemą iki pat Kalėdų, kol kūlimas baigdavosi. Be to, pats mokėjo sugedusią techniką pasiremontuoti. Tokią pat mašiną kaime turėjo tik Jonas Senvaitis.
Kol galÄ—jo, P. MackeviÄius dar dirbo kolÅ«kio kalvÄ—je, kaustÄ— arklius, visada pagelbÄ—davo, jei kam ko prireikdavo.
Nors P. MackeviÄius baigÄ— tik tris pradinÄ—s mokyklos skyrius, truputį mokÄ—jo vokieÄių kalbÄ…, susikalbÄ—jo lenkiÅ¡kai (niekam iÅ¡ vaikaiÄių neteko domÄ—tis ar tai nebuvo bajorų giminÄ—). Gerai mokÄ—jo rusiÅ¡kai, nes per karÄ… jam miÅ¡kuose dirbti padÄ—jo rusas. Jam trejetÄ… metų teko važinÄ—ti pas tetÄ… į RygÄ…, tad pramoko latviÅ¡kai.
Po sunkių darbų MackeviÄių Å¡eimoje atsirasdavo vietos ir dainai, paproÄiams, kaimynų ir jaunimo suÄ—jimams. P. MackeviÄius turÄ—jo gerÄ… balsÄ…, giedojo chore, jaunystÄ—je grojo armonika, kuria griežti vÄ—liau iÅ¡mokÄ— ir savo dukrÄ… VilhelmÄ….
DarbÅ¡tus amatininkas ilgai bernavo: vedÄ— bÅ«damas 35-erių. Su žmona UrÅ¡ule MarcinkeviÄiÅ«te iÅ¡ Migonių k. užaugino keturis vaikus. Vilhelma buvo vyriausia, po jos gimÄ— Antanas, Petras ir Linas.
Buvo griežtas, truputÄ—lį Å«mus, taÄiau žmona UrÅ¡ulÄ— – labai nuolaidaus charakterio. P. MackeviÄius mylÄ—jo Å¡eimÄ… ir vaikus. “Jo žodis buvo pats svarbiausias: kaip tÄ—tÄ— pasakys, taip ir bus – Å¡itaip buvome visi įpratintiâ€, - prisiminimais dalijosi V. ElskienÄ—.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.