 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
POEZIJOS PRIEMONÄ—S: BALTAS LAPAS IR Å¡IRDIS
Laima LapienienÄ—. Ingridos NagrockienÄ—s nuotrauka Å iais metais dalyvavote Karolio Å irvinsko premijos konkurse „Baltojo balandžio sugrįžimas“, kaip sekÄ—si? Å iame konkurse dalyvavau treÄiÄ… kartÄ…. EilÄ—raÅ¡Äius skaityti teko PalÄ—venÄ—s vienuolyne, Å imonyse ir paskutinį sykį Salamiestyje. Viena Å¡io konkurso sÄ…lygų – sukurti eilÄ—raÅ¡tį prieÅ¡ deÅ¡imt metų mirusiam klierikui Karoliui. Niekada nekÅ«riau Å¡itam žmogui, nes apskritai neberaÅ¡au pagal kažkokius praÅ¡ymus ar užsakymus. Bet Å¡iemet pabandžiau ir mano eilÄ—raÅ¡tis pelnÄ— nominacijÄ… už geriausiÄ… posmÄ… K. Å irvinskui atminti. O kada prasidÄ—jo JÅ«sų kÅ«ryba? Viskas atsirado iÅ¡ įdomumo. Eiliuoti pradÄ—jau mokydamasi technikume. Kartu su drauge buvau atsakinga už kultÅ«rinÄ™ mokyklos veiklÄ…, todÄ—l teko kurti scenarijus Å¡ventÄ—ms, vakaronÄ—ms, skaitovų konkursams – norÄ—davosi įterpti kokį eiliuotÄ… sveikinimÄ…, pajuokavimÄ…. PastebÄ—jÄ™s mano kÅ«rybinÄ™ gyslelÄ™ sukurti dainų papraÅ¡Ä— ir vestuvių ansamblį subÅ«rÄ™s klasÄ—s draugas. Ä®prastos užstalÄ—s dainos bÅ«davo labai nusibodusios, norÄ—josi kažko naujesnio, bet paprasto ir įsimintino. TodÄ—l Ä—miausi ir Å¡io darbo. RaÅ¡ydavau ir draugams sveikinimus, linkÄ—jimus. Ar nejautÄ—te anksÄiau kÅ«rybinių gabumų? Skirtingai nei daugelis, aÅ¡ nei vaikystÄ—je, nei mokykliniais metais neraÅ¡iau – nejauÄiau, kad galiu tai daryti. Nei mano Å¡eimoje, nei giminÄ—je nebuvo į menÄ… linkusių žmonių. Tik mama labai mÄ—gsta vienÄ… mano eilÄ—raÅ¡tį. Kai aplanko, prieÅ¡ iÅ¡važiuodama visada praÅ¡o jį perskaityti garsiai. O Å¡tai mano dukrytÄ— – Å¡iek tiek raÅ¡antis žmogus. Mokykliniais metais kurdavo eilÄ—raÅ¡Äius, dabar jau reÄiau tuo užsiima (L. LapienienÄ— parodo įrÄ—mintÄ… savo dukros raÅ¡ytÄ… eilÄ—raÅ¡tį jai). Dukra su Å¡eima dabar gyvena Airijoje ir matomÄ—s gana retai. Labai pasiilgstu savo angelÄ—lio – mes bendraujame ne kaip mama su dukra, bet daugiau kaip artimos draugÄ—s. Ji ir mano kÅ«rybos kritikÄ—, vertintoja. Kada patekote į klubÄ… „LÄ—vens balsai“? RimÄiau kurti pradÄ—jau bÅ«dama 38 metų. NemÄ—gstu gilintis į praeitį, ypaÄ Ä¯ nemielus prisiminimus. Bet ko gero, tai ir atvedÄ— į poezijÄ…. Juk kiekvienam bÅ«na tokių akimirkų, kai reikia kažkam iÅ¡silieti, o nÄ—ra kam. Tai paslapÄia ir Ä—miau raÅ¡yti. Dabar, kai atsiverÄiu senuosius eilÄ—raÅ¡Äius, kartais net juokas ima, netikiu, kad pati galÄ—jau taip paraÅ¡yti. Apskritai apie tai turiu ketureilį, kuris tapo mano gyvenimo credo: „Kas buvo vakar, to jau nebebus. / Kas bus rytoj – to niekas dar nežino, / TodÄ—l svarbi yra tik Å¡i diena / Ir Å¡ios dienos problemos ir sprendimai.“ Taigi iÅ¡ pradžių raÅ¡iau sau paguosti. Paskui atsirado žmogus, perskaitÄ™s, įvertinÄ™s ir paskatinÄ™s parodyti plaÄiau mano kÅ«rybÄ…. Ä® „LÄ—vens balsus“ atÄ—jau 2001 metais, kai vyko Å¡io klubo renginys SkapiÅ¡kio bibliotekoje. ÄŒia ir aÅ¡ buvau pakviesta skaityti savo eilÄ—raÅ¡Äių, kaip Å¡io kraÅ¡to žmogus. Ar ilgai tenka laukti įkvÄ—pimo? Girdžiu ir iÅ¡ klubo draugų, kad atsisÄ—da ir paraÅ¡o eilÄ—raÅ¡tį. Man taip neiÅ¡eina. KÅ«ryba mane aplanko netikÄ—tai – sÄ—džiu, geriu kavÄ… ir ateina mintis. Kai kas sako, kad mano eilÄ—se daug meilÄ—s, ir tikriausiai aÅ¡ pati pilna Å¡ito jausmo. Bet iÅ¡ tiesų mano gyvenimas labai ramus. Gal net per ramus, kad imÄiau aktyviai eiliuoti. O raÅ¡au aÅ¡ ne tik apie save, apie tai, kÄ… svajoju, sapnuoju, bet ir kÄ… jauÄia kiti. Gal ir toks amžius, kad traukia romantika, lyrika. RaÅ¡au paprastai – ant balto lapo popieriaus iÅ¡ Å¡irdies. Stengiuosi laikytis ritmo, nors niekur nesimokiau poezijos meno. Neseniai atradau soneto ir akrosticho raÅ¡ymÄ… – labai įdomu. VisiÅ¡kai nesuprantu baltųjų eilių. Gal trÅ«ksta iÅ¡silavinimo ar meninio skonio, bet tokios eilutÄ—s kaip „knisuosi po savo mirusio vyro genitalijas“ ar „šlapinuosi ant suskilusio Å¡aligatvio“ manÄ™s nežavi. Ar drÄ…su skaityti savo eiles kitiems? Niekada nÄ—ra drÄ…su. Baisu, kad nesupras, kÄ… nori pasakyti savo eilÄ—raÅ¡Äiu. Kiti ir pasiÅ¡aipo – esÄ… jei raÅ¡ai, tai jau turi bÅ«ti „paplaukÄ™s“. Esu sukÅ«rusi apie 400 eilÄ—raÅ¡Äių ir jie visi sÄ…siuviniuose, ant lapų. Savos knygos dar nÄ—ra ir nežinau, ar jÄ… turÄ—siu. Man užtenka to, kas yra. Pavartau savo poezijÄ…, kai kÄ… sudraskau, kai kÄ… pataisau. Turiu kelis eilÄ—raÅ¡Äius ir vaikams. Kurti jiems nÄ—ra lengva, nes mažiesiems skaitytojams kyla įvairiausių klausimų skaitant. Esu paraÅ¡iusi eilÄ—raÅ¡tukÄ… ir savo anÅ«kui Airijoje. Jei kas iliustruotų šį kÅ«rinÄ—lį, bÅ«tų gana graži knygelÄ—. Mamai TuÅ¡ti laukai, nutilo paukÅ¡Äių trelÄ—s, Voratinkliai plazdena blyÅ¡kÅ«s, balzgani, Beržai linguoja palei pilkÄ… keliÄ…, Å akom plikom į dangų remdami. NutilÄ™s kaimas, tik pro rÅ«kÄ… girdis – Sutrinksi dangtis Å¡ulinio ar girgžteli svirtis. Ir vÄ—l ramu, tylu po rÅ«ko skraiste Ir nesuprasi, vakaras, o gal diena dar vis. Tik lenkia nuovargis peÄius, Å¡irdis pavargus Ir kojos sunkios takÄ… mina palengva. Gana, užteks, jau pavargai, Motule, Palinkusi po rÅ«pesÄių naÅ¡ta. PrisÄ—sk prie stalo – atneÅ¡iau arbatos, Nuglostysiu rankas tau mylinÄiu žvilgsniu. DÄ—kosiu tau, kad tu esi, brangioji. PadÄ—siu aÅ¡ tau eiti rudenio taku. Abi klausysim paskutinio gervių klyksmo, GÄ—rÄ—simÄ—s auksinio klevo gražumu. Laikysiu tavo rankÄ… kaip vaikystÄ—j. Laiminga, kad tave dar vis turiu. NusiÅ¡ypsok ir saulÄ— nusijuoks NusiÅ¡ypsok ir saulÄ— nusijuoks VÄ—jelis Å¡velniai tau paglostys plaukus. Å ypsokis tu, o Moterie žavi, PavasarinÄ—s Å¡ventÄ—s Å¡ios sulaukus! Å ypsokis, net jei negavai gÄ—lių, Net jei tave pamirÅ¡o artimi. Pavasaris viltim į Å¡irdį grįžta... Å ypsokis, nes tu Moteris esi. Tu Moteris – ramybÄ— namuose. Tu uostas Å¡ilumos, jaukumo, gÄ—rio. KantrybÄ— tavo, kaip dangus nakties, BekraÅ¡tis ir žvaigždžių nusÄ—tas. Tik tu viena gali padÄ—t, atjaust, suprast Mažytį vaikÄ…, kai neranda kelio. Tik tu gali visa Å¡irdim pajust, KÄ… Å¡lama beržas prie vingiuoto kelio! TodÄ—l Å¡ypsokis, Moterie žavi, Net jei Å¡iandienÄ… negavai gÄ—lių. Gerumo uostas amžinas esi. Gražiausia tai – pavasaris ir Tu. Prabudimas Kada po sniego dylanÄia marÅ¡ka PrabudÄ™s krebžda javo daigas, Kai įsupa beržų virÅ¡Å«nes linksmas vÄ—jas, Tiesiog jauti, kad jau artÄ—ja laikas, Kai žemÄ—, nusipurÄius dangalÄ… žiemos, Prabus naujam gyvenimo etapui. Ir su naujom viltim, Å¡variom akim Sutiksim paukÅ¡Äių grįžtanÄių eiles, Å irdim klausysim vyturio giesmių, Suskambusių virÅ¡ tÄ—viÅ¡kÄ—s laukų. Ir virpanÄia Å¡irdim lyg lauktum Å¡ventÄ—s, SkubÄ—sim su pavasariu gyventi. Ä®kvÄ—pkim salsvo beržo kvapo pilna krÅ«tine, Å alpusnio žiedo laukim prasiskleidžiant, Melsvos žibutÄ—s pamiÅ¡kio Å¡laite, Å velnaus kaÄiuko karklo Å¡akose, PÅ«kuoto (jį taip norisi priglausti!) Ir spindinÄio lyg pirmas meilÄ—s jausmas. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 378 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
