Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

REITINGUOJAMŲ MOKYKLŲ - SKIRTINGOS STARTO POZICIJOS

Banguolė ALEKNIENĖ

2010−08−05 0

Praėjusį pirmadienį žurnalas „Veidas“ jau septintą kartą paskelbė visos Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. Vertinta pagal tai, kiek jų absolventų įstojo į Lietuvos universitetus vadinamuoju pirmuoju pageidavimu ir kiek jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.
Reitingas sudarytas remiantis 2009 metų abiturientų laidos mokslo rezultatais.
Žvilgterėjus į reitinguojamų gimnazijų ir vidurinių mokyklų sąrašą, optimistiškai nuteikia tai, jog tarp 499 jame esančių ugdymo įstaigų Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija užima 105 poziciją, Skapiškio vidurinė – 250, o Subačiaus gimnazija – 293. Pernai tarp reitinguojamų 523 gimnazijų ir vidurinių mokyklų kupiškėnai buvo 281, subatėnai – 357, o skapiškėnai – 450. Akivaizdu, jog šiemet visos trys mūsų rajono ugdymo įstaigų pozicijos pagerėjo.
Ar pagal šį reitingavimą drąsiai galime mokyklas suskirstyti į prestižines ir prastesnes? Ar reitingavimo kriterijų pakanka objektyviam jų darbo įvertinimui? Apie tai pasiteiravome minėtų mūsų rajono mokyklų vadovų.
Vaizdas gali būti iškreiptas
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus Virgilijaus Žilinsko nuomone, reitingavimas tik pagal du kriterijus – kiek į šalies universitetus įstojo vadinamuoju pirmuoju pageidavimu, ir kiek išvažiavo studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas, neatspindi visumos. Tokiu būdu atsiskleidžia tik dalis mokinių galimybių, gali duoti iškreiptą mokymo įstaigos vaizdą. Pavyzdžiui, mokykla abiturientus gerai paruoša. Stodami jie gali rinktis kelias prestižines specialybes ir į vieną iš jų įstoti antruoju numeriu. Ar tai prastas rodiklis? Ar yra geriau, kai bent 10 mokyklos abiturientų pasirenka pirmuoju numeriu neprestižinę specialybę ir sėkmingai įstoja. Ar galima abu atvejus vertinti pagal vienodus kriterijus? Be to, užsienio universitetai irgi yra nevienodo lygio.
„Žinoma, pirmas reitinguojamų mokyklų dešimtukas kasmet nelabai keičiasi. Tai mokyklos, kurios turi galimybę atsirinkti geriausius mokinius iš visos šalies. Kitos mokyklos kasmet šokinėja iš vienos vietos į kitą. Ir mes vienais metais buvo žemesnėje pozicijoje, kitais – aukštesnėje. Tai priklauso ir nuo to, kokia abiturientų laida baigia. Vienais metais jie būna drąsesni, linkę rizikuoti, norėdami įgyvendinti gal ir nerealias savo svajones, kitų norai žemiškesni labiau pamatuoti būna. Nevienodi būna ir abiturientų mokymosi pasiekimai. Vienos laidos pasitaiko stipresnės, kitos – silpnesnės. Taip pat daug kas priklauso ir nuo profesinio orientavimo“, - dalijosi savo pastebėjimais direktorius.
Jis sakė, jog Švietimo ir mokslo ministerija irgi skeptiškai vertina mokyklų reitingavimą pagal tik du kriterijus. Mokyklų misiją reikėtų suvokti plačiau, ne tik kaip įstaigą, skirtą vien gabiesiems.
Kitokia aplinka
V. Žilinsko paprašėme pasidalinti savo, kaip tėvo, kurio dukra baigė prestižinį Vilniaus licėjų, per abitūros egzaminus gavo net tris 100 šimtukus, patirtimi. Pašnekovas patvirtino, jog tokiose mokyklose paprastai mokosi ne tik gabūs, bet ir labai motyvuoti, darbštūs vaikai. Šiose mokyklose visai kitokia aplinka. Tačiau čia taip pat nestinga įtampos, tarpusavio konkurencijos. Daugelis prestižinių mokyklų abiturientų, be abejo, bando laimę stodami į užsienio aukštąsias mokyklas. Jo dukra studijavo finansus Didžiojoje Britanijoje, Kardifo universitete.
Anot V. Žilinsko, sunku pamatuoti, ar tik tokioje aplinkoje vaikas gali atskleisti visiškai savo gabumus. Gabūs, motyvuoti vaikai gali save surasti ir paprastoje mokykloje. Yra ne vieno tokių mokyklų abituriento žinios taip pat įvertintos šimtukais.
Pamirštamas socialinis kontekstas
Subačiaus gimnazijos direktorė Janina Ivanovienė sakė, kad „Veido“ žurnalo mokyklų reitingai nėra vertingi. Juk negalima lyginti licėjaus ir mažo miestelio gimnazijos. Miesto vaikai labai skiriasi nuo kaimo vaikų. Be to, ir tėvų požiūris didmiesčiuose į vaiko ugdymą, būsimą karjerą, pagaliau jų finansinės galimybės padėti savo atžaloms yra visiškai kitokios nei provincijoje. „Mūsų vaikams irgi nestinga gabumų, bet dažnas studijas atideda ateičiai ir išvažiuoja joms užsidirbti pinigėlių į užsienį. Reitinguojant mokyklas, reikėtų įvertinti ir jų socialinę, ekonominę terpę“, - dėstė savo nuomonę gimnazijos direktorė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse".