Vaclovas Girdvainis kupiÅ¡kÄ—nams įsimintinas žmogus ne tik dÄ—l pomÄ—gio dainuoti. PasikalbÄ—jÄ™ su juo aukÅ¡taiÄiai tuojau pat pajunta, kad Å¡is žmogus visgi yra ne iÅ¡ jų kraÅ¡to, bet, ko gero, nuo Žemaitijos. Ir jie teisÅ«s, nes Vaclovas iÅ¡ties yra gimÄ™s TelÅ¡ių rajone, Žiograkalnio kaime, netoli Å atrijos kalno, užaugÄ™s Mažeikiuose, mokÄ—si veterinarijos KlaipÄ—doje, dirbo veterinaru ir zootechniku TauragÄ—s bei Skuodo rajonuose. TaÄiau jau trisdeÅ¡imt metų jis gyvena mÅ«sų kraÅ¡tuose, vadinasi, „nebrokija“ ir aukÅ¡taiÄių, nors kaip tikras užsispyrÄ™s žemaitis neužmirÅ¡ta ir savosios tarmÄ—s. Vaclovui keista, kad susitikÄ™s KupiÅ¡kyje kai kuriuos savo kraÅ¡tieÄius pastebi, jog jie nebemoka žemaitiÅ¡kai „rokuotis“ (kalbÄ—ti).
TaÄiau žemaitiÅ¡ka tarmÄ— jam nÄ— kiek nemaiÅ¡o užtraukti ir kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kÄ… dainÄ…. Didelis noras muzikuoti, koncertuoti nugali visas kliÅ«tis. MÄ—gÄ—jiÅ¡koje scenoje Vaclovas yra nuo mokyklinių metų. Jo laisvalaikio užsiÄ—mimas 1980 m. buvo įvertintas net meno saviveiklos žymÅ«no ženklu.
Sentimentai kapelijai - neišblėso
Taip sutapo, kad VaclovÄ… pakalbinome tuo metu, kai jis neseniai buvo grįžęs iÅ¡ buvusio „KupiÅ¡kÄ—nų kapelijos“ vadovo Broniaus Glemžos mirties metinių paminÄ—jimo. PaaiÅ¡kÄ—jo, kad Å¡i kapela po jos vadovo mirties iÅ¡iro. Taigi beveik metus ir Vaclovui teko sÄ—dÄ—ti po darbo namuose. PavydÄ—jÄ™s žmonai, kad ji gali dainuoti Nidijos SankauskienÄ—s vadovaujamame moterų ansamblyje. NeiÅ¡kentÄ™s praÄ—jusių metų spalį ir jis įsipraÅ¡Ä— į „KupkÄ—mio“ etnografinį kolektyvÄ…. „BÅ«tų labai liÅ«dna be muzikavimo. Žinoma, kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kai dainuoti sunkoka, bet įtaikau. VadovÄ— Alma PustovaitienÄ— man didelių priekaiÅ¡tų neturi. Å is kolektyvas dirba labai energingai, dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Man su kupkÄ—mieÄiais labai smagu bendrauti ir bÅ«ti kartu“, - kalbÄ—jo Vaclovas. TaÄiau jam labai gaila, kad nustojo gyvuoti kapelija. Amžinatilsi Br. Glemža vadovavo kelioms kapeloms Panevėžyje, Pakruojyje, Pasvalyje. Ä®domu, kad joms dabar vadovauja buvÄ™s SalamiesÄio kapelos „Dvaras“ vadovas Antanas TuÅ¡la, Å¡iuo metu gyvenantis Panevėžyje. Vaclovas jo klausÄ™s, ar negalÄ—tų jis perimti ir „KupiÅ¡kÄ—nų kapelijos“ vairo. Tai Antanas atsakÄ™s, jog Å¡eÅ¡tosios kapelos tikrai nebeaprÄ—ptų. Sentimentai buvusiam kolektyvui – nedirbtiniai. Vaclovas su kapelija dainavo aÅ¡tuonerius metus. Su Å¡iuo kolektyvu koncertuota ne tik Lietuvoje, bet ir keturis kartus Lenkijoje, du kartus Ukrainoje ir Baltarusijoje, kartÄ… PrancÅ«zijoje. Pirmos vietos laimÄ—tos kapelų konkursuose RokiÅ¡kyje ir Utenoje, dalyvauta Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“ ir Gero Å«po“ ir vienÄ… kartÄ… net pasiektas pusfinalis. „KupiÅ¡kÄ—nų kapelijos“ muzikavimas yra įraÅ¡ytas į dvi garsajuostes. Buvo jau parengta ir treÄioji, bet iki Å¡iol neiÅ¡vydo dienos Å¡viesos... Dar ir dabar regioninÄ— televizija per pageidavimo koncertus transliuoja jų pasirodymo įraÅ¡us. Pažįstami iÅ¡ kitur pasiteirauja, kaip jų kapelijai sekasi – o papasakoti, deja, nebÄ—ra apie kÄ…. Jei kapela atgytų, jis į jÄ… sugrįžtų mielu noru.
Pradžia vaikystėje
Besimokydamas Mažeikiuose vidurinÄ—je mokykloje, Vaclovas nuo pirmos iki baigiamosios klasÄ—s aktyviai dalyvavo meno saviveikloje: Å¡oko tautinių Å¡okių ratelyje, dainavo mokyklos chore. Su seseria Virginija buvo įstojÄ™s į vaikų muzikos mokyklos fortepiono klasÄ™, taÄiau tÄ—vai abiejų vaikų neiÅ¡galÄ—jo leisti į Å¡iÄ… mokyklÄ…. Tad jam teko mesti tuos mokslus, o sesuo baigÄ— smuiko klasÄ™. Ji dabar gyvena KÄ—dainiuose ir savo muzikinių įgÅ«džių neapleido – dainuoja „Raskilos“ ansamblyje, gieda bažnytiniame chore ir smuiku tebegriežia. Jis pats irgi Å¡iek tiek iÅ¡moko paÄirpinti smuikelį.
Vaclovas manąs, kad jo ir sesers Virginijos pomėgis muzikuoti yra paveldėtas iš mamos. Ji labai gražiai dainuodavo su savo broliu. Per savo auksines vestuves 1990 m. dainas traukė su savo seseria. Tai yra įamžinta vaizdajuostėje.
Kita Vaclovo sesuo, Juzefa, kaip ir tÄ—vukas, nedainuoja.
Solistas nuo technikumo laikų
Tikroji Vaclovo, kaip solisto, karjera prasidėjo Klaipėdos žemės ūkio technikume. Šios mokyklos meno vadovė Čižauskienė jam pasakė: „Tu gali dainuoti“. Pirmoji daina, kurią jis atliko vienas, buvo „Chotet li ruskijie voiny“. Po to solo traukdavo „Trembitą“ pritariant chorui, dainavo duetu, trio. Dainos nenutrūko ir dirbant Tauragės rajone, Gaurės miestelyje, kur kultūros namuose buvo suburti labai stiprūs mėgėjiški kolektyvai.
Čia begyvendamas patyrė ir tais laikais neeilinį įvykį – 1964 m. dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje „Jaunimas - ateities kūrėjas“ ir ansambliui pritariant atliko dainą „Elektrėnų žiburiai“. „Išsigandau per televizorių pamatęs savo veidą stambiu planu“, - dalijosi prisiminimais pašnekovas.
Dainos Vaclovas nepamirÅ¡o ir persikÄ—lÄ™s į Skuodo rajonÄ… ir 1976 m. atvykÄ™s gyventi bei dirbti į KupiÅ¡kio kraÅ¡tÄ…. ÄŒia keletÄ… metų dainavo Pyragių kultÅ«ros namų ansamblyje ir duetu su Adele Adamoniene. „Buvo metas, kai vienu metu dalyvavau trijuose kolektyvuose“, - sakÄ— Vaclovas. 1978 m. jis pradÄ—jo dainuoti rajkooperatyvo vyrų ansamblyje, vadovaujamame Rapolo LukoÅ¡eviÄiaus, buvo tuometinio MiÅ¡kų Å«kio etnografinio ansamblio ir KupiÅ¡kio kultÅ«ros namų choro dalyvis. Vyrų ansamblis „Sidabrinių balsų“ respublikiniame konkurse buvo laimÄ—jÄ™s antrÄ…jÄ… vietÄ….
Nuo 1981 m. prasidÄ—jo „vestuvinis“ Vaclovo laikotarpis. Jis pradÄ—jÄ™s su palÄ—venieÄiu Leonidu Ženovu muzikuoti vestuvÄ—se. Jis dainuodavÄ™s ir kartais kolegai pritardavÄ™s smuiku. Po penkerių metų jų duetas iÅ¡iro. TaÄiau greitai linksminti vestuvininkus sutarÄ™s su dabar jau mirusiu muzikantu ir dainininku Tautviliu Raiže. ArtÄ—damas prie penkiasdeÅ¡imtmeÄio, nutarÄ™s mesti šį užsiÄ—mimÄ…, kuris buvÄ™s ir papildomas pajamų Å¡altinis.
Turi ir kitų pomėgių
Paklaustas, ar lengva suderinti darbą ir muzikavimą, Vaclovas nedvejodamas atsakė, kad tai padaryti įmanoma. Jis 16 m. dirbęs tuometinėje rajono žemės ūkio valdyboje, po to ėmė vadovauti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo rajono biurui. Šias pareigas eina ir šiuo metu. Jam nereikia dirbti viršvalandžių, turįs laisvus šeštadienius ir sekmadienius, o repetuojama juk po darbo valandų. „Reikia tik noro, ir visur suspėsi“, - įsitikinęs pašnekovas.
Vaclovas jaunystėje buvo ir aktyvus sportininkas. Žaidė stalo tenisą, tinklinį, turėjo antrąjį krepšininko atskyrį. Dabar iš viso to liko tik smalsumas „Sporto“ naujienoms, kurias pateikia spauda, televizija.
MedžioklÄ— – taip pat vienas iÅ¡ mÄ—gstamiausių Vaclovo pomÄ—gių. Medžiotoju jis tapo 1967-aisiais. Šį užsiÄ—mimÄ… buvo apleidÄ™s, kai sunkiai sirgo amžinatilsi pirmoji žmona. Å iuo metu vÄ—l retkarÄiais iÅ¡siruoÅ¡ia į miÅ¡kÄ… su Å¡autuvu, bet medžioklÄ— kaip anksÄiau jau nebe taip jį traukianti.
Pasidomėjus, kodėl pasirinkęs tokią tolimą muzikai ir menui specialybę, Vaclovas paaiškino, kad veterinarija jam nebuvusi jau tokia nežinoma sritis. Jų šeima gyvenusi Mažeikių pakraštyje, veterinarinės ligoninės pastate. Tėvukas joje dirbęs sanitaru. Kai neįstojo į maisto tecnologijos specialybę tuometiniame Kauno politechnikos institute, susigundė kvietimu stoti Į Klaipėdos žemės ūkio technikumą. Zootechniku tapęs atsitiktinai. Dirbant Tauragės rajone prireikė pavaduoti vyriausią kolūkio zootechniką. Taip ir užsilikęs šiose pareigose. Neakivaizdžiai 1973 m. baigė ir Veterinarijos akademiją ir įgijo aukštąjį šios specialybės išsilavinimą.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.