Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ŽEMAITIS, KURIS GARSINA AUKšTAITIJą DAINOMIS

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2007−02−03

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vaclovas Girdvainis kupiškėnams įsimintinas žmogus ne tik dėl pomėgio dainuoti. Pasikalbėję su juo aukštaičiai tuojau pat pajunta, kad šis žmogus visgi yra ne iš jų krašto, bet, ko gero, nuo Žemaitijos. Ir jie teisūs, nes Vaclovas išties yra gimęs Telšių rajone, Žiograkalnio kaime, netoli Šatrijos kalno, užaugęs Mažeikiuose, mokėsi veterinarijos Klaipėdoje, dirbo veterinaru ir zootechniku Tauragės bei Skuodo rajonuose. Tačiau jau trisdešimt metų jis gyvena mūsų kraštuose, vadinasi, „nebrokija“ ir aukštaičių, nors kaip tikras užsispyręs žemaitis neužmiršta ir savosios tarmės. Vaclovui keista, kad susitikęs Kupiškyje kai kuriuos savo kraštiečius pastebi, jog jie nebemoka žemaitiškai „rokuotis“ (kalbėti).
Tačiau žemaitiška tarmė jam nė kiek nemaišo užtraukti ir kupiškėnišką dainą. Didelis noras muzikuoti, koncertuoti nugali visas kliūtis. Mėgėjiškoje scenoje Vaclovas yra nuo mokyklinių metų. Jo laisvalaikio užsiėmimas 1980 m. buvo įvertintas net meno saviveiklos žymūno ženklu.


Sentimentai kapelijai - neišblėso

Taip sutapo, kad Vaclovą pakalbinome tuo metu, kai jis neseniai buvo grįžęs iš buvusio „Kupiškėnų kapelijos“ vadovo Broniaus Glemžos mirties metinių paminėjimo. Paaiškėjo, kad ši kapela po jos vadovo mirties iširo. Taigi beveik metus ir Vaclovui teko sėdėti po darbo namuose. Pavydėjęs žmonai, kad ji gali dainuoti Nidijos Sankauskienės vadovaujamame moterų ansamblyje. Neiškentęs praėjusių metų spalį ir jis įsiprašė į „Kupkėmio“ etnografinį kolektyvą. „Būtų labai liūdna be muzikavimo. Žinoma, kupiškėniškai dainuoti sunkoka, bet įtaikau. Vadovė Alma Pustovaitienė man didelių priekaištų neturi. Šis kolektyvas dirba labai energingai, dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Man su kupkėmiečiais labai smagu bendrauti ir būti kartu“, - kalbėjo Vaclovas. Tačiau jam labai gaila, kad nustojo gyvuoti kapelija. Amžinatilsi Br. Glemža vadovavo kelioms kapeloms Panevėžyje, Pakruojyje, Pasvalyje. Įdomu, kad joms dabar vadovauja buvęs Salamiesčio kapelos „Dvaras“ vadovas Antanas Tušla, šiuo metu gyvenantis Panevėžyje. Vaclovas jo klausęs, ar negalėtų jis perimti ir „Kupiškėnų kapelijos“ vairo. Tai Antanas atsakęs, jog šeštosios kapelos tikrai nebeaprėptų. Sentimentai buvusiam kolektyvui – nedirbtiniai. Vaclovas su kapelija dainavo aštuonerius metus. Su šiuo kolektyvu koncertuota ne tik Lietuvoje, bet ir keturis kartus Lenkijoje, du kartus Ukrainoje ir Baltarusijoje, kartą Prancūzijoje. Pirmos vietos laimėtos kapelų konkursuose Rokiškyje ir Utenoje, dalyvauta Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“ ir Gero ūpo“ ir vieną kartą net pasiektas pusfinalis. „Kupiškėnų kapelijos“ muzikavimas yra įrašytas į dvi garsajuostes. Buvo jau parengta ir trečioji, bet iki šiol neišvydo dienos šviesos... Dar ir dabar regioninė televizija per pageidavimo koncertus transliuoja jų pasirodymo įrašus. Pažįstami iš kitur pasiteirauja, kaip jų kapelijai sekasi – o papasakoti, deja, nebėra apie ką. Jei kapela atgytų, jis į ją sugrįžtų mielu noru.

Pradžia vaikystėje

Besimokydamas Mažeikiuose vidurinėje mokykloje, Vaclovas nuo pirmos iki baigiamosios klasės aktyviai dalyvavo meno saviveikloje: šoko tautinių šokių ratelyje, dainavo mokyklos chore. Su seseria Virginija buvo įstojęs į vaikų muzikos mokyklos fortepiono klasę, tačiau tėvai abiejų vaikų neišgalėjo leisti į šią mokyklą. Tad jam teko mesti tuos mokslus, o sesuo baigė smuiko klasę. Ji dabar gyvena Kėdainiuose ir savo muzikinių įgūdžių neapleido – dainuoja „Raskilos“ ansamblyje, gieda bažnytiniame chore ir smuiku tebegriežia. Jis pats irgi šiek tiek išmoko pačirpinti smuikelį.
Vaclovas manąs, kad jo ir sesers Virginijos pomėgis muzikuoti yra paveldėtas iš mamos. Ji labai gražiai dainuodavo su savo broliu. Per savo auksines vestuves 1990 m. dainas traukė su savo seseria. Tai yra įamžinta vaizdajuostėje.
Kita Vaclovo sesuo, Juzefa, kaip ir tÄ—vukas, nedainuoja.

Solistas nuo technikumo laikų

Tikroji Vaclovo, kaip solisto, karjera prasidėjo Klaipėdos žemės ūkio technikume. Šios mokyklos meno vadovė Čižauskienė jam pasakė: „Tu gali dainuoti“. Pirmoji daina, kurią jis atliko vienas, buvo „Chotet li ruskijie voiny“. Po to solo traukdavo „Trembitą“ pritariant chorui, dainavo duetu, trio. Dainos nenutrūko ir dirbant Tauragės rajone, Gaurės miestelyje, kur kultūros namuose buvo suburti labai stiprūs mėgėjiški kolektyvai.
Čia begyvendamas patyrė ir tais laikais neeilinį įvykį – 1964 m. dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje „Jaunimas - ateities kūrėjas“ ir ansambliui pritariant atliko dainą „Elektrėnų žiburiai“. „Išsigandau per televizorių pamatęs savo veidą stambiu planu“, - dalijosi prisiminimais pašnekovas.
Dainos Vaclovas nepamiršo ir persikėlęs į Skuodo rajoną ir 1976 m. atvykęs gyventi bei dirbti į Kupiškio kraštą. Čia keletą metų dainavo Pyragių kultūros namų ansamblyje ir duetu su Adele Adamoniene. „Buvo metas, kai vienu metu dalyvavau trijuose kolektyvuose“, - sakė Vaclovas. 1978 m. jis pradėjo dainuoti rajkooperatyvo vyrų ansamblyje, vadovaujamame Rapolo Lukoševičiaus, buvo tuometinio Miškų ūkio etnografinio ansamblio ir Kupiškio kultūros namų choro dalyvis. Vyrų ansamblis „Sidabrinių balsų“ respublikiniame konkurse buvo laimėjęs antrąją vietą.
Nuo 1981 m. prasidėjo „vestuvinis“ Vaclovo laikotarpis. Jis pradėjęs su palėveniečiu Leonidu Ženovu muzikuoti vestuvėse. Jis dainuodavęs ir kartais kolegai pritardavęs smuiku. Po penkerių metų jų duetas iširo. Tačiau greitai linksminti vestuvininkus sutaręs su dabar jau mirusiu muzikantu ir dainininku Tautviliu Raiže. Artėdamas prie penkiasdešimtmečio, nutaręs mesti šį užsiėmimą, kuris buvęs ir papildomas pajamų šaltinis.

Turi ir kitų pomėgių

Paklaustas, ar lengva suderinti darbą ir muzikavimą, Vaclovas nedvejodamas atsakė, kad tai padaryti įmanoma. Jis 16 m. dirbęs tuometinėje rajono žemės ūkio valdyboje, po to ėmė vadovauti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo rajono biurui. Šias pareigas eina ir šiuo metu. Jam nereikia dirbti viršvalandžių, turįs laisvus šeštadienius ir sekmadienius, o repetuojama juk po darbo valandų. „Reikia tik noro, ir visur suspėsi“, - įsitikinęs pašnekovas.
Vaclovas jaunystėje buvo ir aktyvus sportininkas. Žaidė stalo tenisą, tinklinį, turėjo antrąjį krepšininko atskyrį. Dabar iš viso to liko tik smalsumas „Sporto“ naujienoms, kurias pateikia spauda, televizija.
Medžioklė – taip pat vienas iš mėgstamiausių Vaclovo pomėgių. Medžiotoju jis tapo 1967-aisiais. Šį užsiėmimą buvo apleidęs, kai sunkiai sirgo amžinatilsi pirmoji žmona. Šiuo metu vėl retkarčiais išsiruošia į mišką su šautuvu, bet medžioklė kaip anksčiau jau nebe taip jį traukianti.
Pasidomėjus, kodėl pasirinkęs tokią tolimą muzikai ir menui specialybę, Vaclovas paaiškino, kad veterinarija jam nebuvusi jau tokia nežinoma sritis. Jų šeima gyvenusi Mažeikių pakraštyje, veterinarinės ligoninės pastate. Tėvukas joje dirbęs sanitaru. Kai neįstojo į maisto tecnologijos specialybę tuometiniame Kauno politechnikos institute, susigundė kvietimu stoti Į Klaipėdos žemės ūkio technikumą. Zootechniku tapęs atsitiktinai. Dirbant Tauragės rajone prireikė pavaduoti vyriausią kolūkio zootechniką. Taip ir užsilikęs šiose pareigose. Neakivaizdžiai 1973 m. baigė ir Veterinarijos akademiją ir įgijo aukštąjį šios specialybės išsilavinimą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 122

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]