 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
PAVOJINGI SVETIMšALIAI MOLIUSKAI JAU šLIAUžIOJA LIETUVOJE
Juodagalvis Å¡liužas. Kartu su naujomis augalų rÅ«Å¡imis atkeliauja svetimžemiai gyvÅ«nai: įvairÅ«s parazitai, vabzdžiai ir moliuskai. Jie plinta ne tik sausumos keliais, svetimžemius organizmus lengvai perneÅ¡a tekantys vandenys. Latvijos ir Lietuvos pasienio regione sÄ…lygos invaziniams augalams ir gyvÅ«nams plisti didÄ—ja dÄ—l LielupÄ—s ir Dauguvos upių baseinų, į kuriuos įsilieja ir gamtiniai vandenys iÅ¡ Lietuvos. Ä®vertinÄ™ situacijÄ…, Lietuvos ir Latvijos Å¡alių mokslininkai susitelkÄ—, kad galÄ—tų vieningai pasiprieÅ¡inti biologinÄ—mis invazijoms ir siekti tvaraus gamtos iÅ¡teklių valdymo. TyrÄ—jų nuomone – kovos priemonÄ—s su nevietinių organizmų invazija gali bÅ«ti neveiksmingos, jei kaimyninÄ—s Å¡alys nebendradarbiaus tarpusavyje. Tik žinant kaimyninÄ—je Å¡alyje invazinių organizmų rÅ«Å¡inÄ™ sudÄ—tį, jų pasiskirstymÄ… teritorijoje, bus daug lengviau ir pigiau užkirsti keliÄ… svetimžemiams organizmams apsigyventi mÅ«sų miÅ¡kuose ir laukuose. Daugpilio universiteto, Biologijos sistematikos instituto moliuskų ekspertÄ— dr. Digna Pilate atkreipÄ— Lietuvos atstovų dÄ—mesį į tris svetimžemių moliuskų rÅ«Å¡is, kurių populiacijos Latvijoje Ä—mÄ— kelti itin didelÄ™ grÄ—smÄ™ vietos ekosistemoms. Dignos Pilates nuomone, Å¡ios rÅ«Å¡ys į Å¡alį galÄ—jo atkeliauti su atvežtinių augalų substratu, kuriame buvo kenkÄ—jų: suaugÄ—lių, jų lÄ—liukių, kiauÅ¡inÄ—lių, lervų ir pan. Tai sodų ir daržų augalus naikinanÄios bekriauklÄ—s sraigÄ—s – iberinis smalžys (Arion lusitanicus), didysis Å¡liužas (Krynickillus melanocephalus) ir juodagalvis Å¡liužas (Limax maximus). TyrÄ—jos D. Pilates teigimu, prieÅ¡ keletÄ… metų Å¡ios moliuskų rÅ«Å¡ys aptiktos tik keliose vietose, o Å¡iandien jų randama visoje Latvijoje. YpaÄ didelį pavojų kelia vietinių ir invazinių Å¡liužų hibridizacija. SusikryžminÄ™ moliuskai lengviau iÅ¡gyvena Å¡altas žiemas ir geriau prisitaiko prie vietos sÄ…lygų. Latvijoje, Daugpilio universiteto duomenimis, iberiniai smalžiai pirmÄ… kartÄ… aptikti 2008-aisiais metais Jelgavoje ir PastendÄ—je. Moliuskai minta įvairiais augalais, negyvomis jų dalimis. Iberiniai smalžiai labai kenkia beveik visų rÅ«Å¡ių daržovÄ—ms. Vidurio Europoje Å¡ie Å¡liužai yra vieni pavojingiausių žemÄ—s Å«kio kultÅ«rų kenkÄ—jų. Buvo atvejų, kai iberinių smalžių gausa privertÄ— Å«kininkus palikti savo žemes. Moliusko ilgis nuo 7 iki 14 centimetrų. Jie paprastai yra pilkÅ¡vai žalios spalvos, bet pasitaiko rudų, oranžinių ar visiÅ¡kai pilkų individų. Juodagalviai Å¡liužai savaime paplitÄ™ Kaukaze, Krymo pusiasalyje, Turkijoje. Latvijoje Å¡i rÅ«Å¡is pirmÄ… kartÄ… keliose vietose aptikta dvideÅ¡imtojo amžiaus pabaigoje. IÅ¡sitiesÄ™s Å¡liužas yra nuo trijų su puse iki penkių centimetrų ilgio. Juodagalviai Å¡liužai paprastai yra pilkÅ¡vai balti, pilki arba pilkai mÄ—lyni. Mantija ir nugara tamsesni už kitas kÅ«no dalis. Gyvena kolonijomis. Viename kvadratiniame metre buvo rasta net 100 Å¡ios rÅ«Å¡ies moliuskų. Juodagalviai Å¡liužai yra pavojingi žemÄ—s Å«kio kenkÄ—jai, galintys sunaikinti iki pusÄ—s daržovių derliaus. Didžiojo Å¡liužo gimtoji tÄ—vynÄ— Pietų Afrika, Australija, Japonija. Latvijoje pirmÄ… kartÄ… rastas prieÅ¡ 10 metus. Kaip ir kiti moliuskai, bÅ«na aktyvus tamsiu paros metu. Gyvena parkuose, soduose, sÄ…vartynuose, Å¡iltnamiuose, rÅ«siuose su vaisiais ir daržovÄ—mis, buitinių atliekų konteineriuose. Minta visomis augalo sudÄ—tinÄ—mis dalimis: lapais, vaisiais, gumbais, Å¡aknimis. IÅ¡siskiria iÅ¡ kitų Å¡liužų agresyvumu – yra kanibalas. IÅ¡sitiesusio Å¡liužo ilgis 10–20 cm. Paprastai bÅ«na pilkai rudos, pilkos spalvos, su tamsesnÄ—mis iÅ¡ilginÄ—mis juostomis arba smulkiomis juodomis dÄ—mÄ—mis. DÄ—l didelÄ—s kÅ«no masÄ—s laikomas labai pavojingu žemÄ—s Å«kio kenkÄ—ju. Å ių moliuskų populiacijos jau aptinkamos ir Lietuvoje. Labiau iÅ¡plitÄ™s iberinis smalžys, kuris dažnas Kauno, Vilniaus, Raseinių apylinkÄ—se. Efektyviausias Å¡liužų mažinimo bÅ«das yra jų rinkimas ir naikinimas. Mokslininkai pastebi, kad Å¡ie gyvÅ«nai dažnai iÅ¡plinta iÅ¡ privaÄių valdų, todÄ—l kvieÄiame visuomenÄ™ elgtis atsakingai ir saugoti savo aplinkÄ…. Audrius Å AULYS, Informacinių technologijų ir audiovizualizacijos specialistas Å iaulių universitetas
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 083 824 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
