|
|
|
Vėrinys KAMARA. PALÄ—VENÄ—S VIENUOLYNAS AMžIų SANDÅ«ROJE
Aušra JONUŠYTĖ, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė, istorikė |
2007−01−27 |
 PalÄ—venÄ—s vienuolynas Å¡alia NoriÅ«nų, iÅ¡sidÄ—stÄ™s vaizdingoje vietoje ant deÅ¡iniojo LÄ—vens upÄ—s Å¡laito, kartu su bažnyÄia sudaro vientisÄ… ansamblį, derantį tarpusavyje ir papildantį vienas kitÄ….
Pirmosios žinios apie PalÄ—venÄ—je bandanÄius įsikurti domininkonus siekia1676 m. Juos Äia pakvietÄ— UkmergÄ—s žemÄ—s teisÄ—jas Laurynas Mykolas Odlianickis – PoÄobutas, nupirkÄ™s PalÄ—venÄ—s dvarÄ… iÅ¡ Jono KrivÅ¡evskio, ir su žmona Marijona Siesickaite davÄ™s fundacinį raÅ¡tÄ… domininkonams, kurį, mano paminÄ—tais metais, lapkriÄio mÄ—nesį, patvirtino Vilniaus vyskupas M. S. Pacas ir Seimas.
Vienuolynas imtas statyti dar esant gyvam jo steigėjui ir fundatoriui, o jo atskiri pastatai statyti daugiau kaip šimtą metų iki 1785 m. Per visą laikotarpį vyko nepertraukiamas statybos procesas, kurio eiga ir intensyvumas priklausė nuo materialinės vienuolyno padėties, didikų pagalbos, vienuolyno prioro veiklumo ir visos to laikotarpio aplinkos.
Vienuolyno klestÄ—jimo laikotarpis – XVIII a., taÄiau ir tuo metu vienuolynas iÅ¡gyveno sunkius ir įtemptus gyvenimo periodus – XVIII a. pradžioje (Å iaurÄ—s karas), XVIII a. pab. - (Lietuvos Lenkijos valstybÄ—s padalijimas).
Po 1863-1864 m. sukilimo, nors PalÄ—venÄ—s vienuoliai ir jame nedalyvavo, vietinÄ— karinÄ— administracija, spaudžiama generalgubernatoriaus, surado priežasÄių, dÄ—l kurių tapo įmanoma vienuolynÄ… uždaryti. Buvo „įrodyta“, esÄ… vienuoliai liepÄ— melstis, kad bÅ«tų atkurta Lenkija, todÄ—l yra nepatikimi. Be to, vienuolyne buvo rasti du medžiokliniai Å¡autuvai ir pasislÄ—pÄ™ 8 sukilÄ—liai, sumuÅ¡ti prie Biržų, nors iÅ¡tikrųjų buvo 7 vienuoliais daugiau negu sÄ…raÅ¡uose.
Uždarius vienuolyną, 20 jo gyventojų buvo perkelti į Raseinių, Gardino, Nesvyžiaus ir Kalvarijos vienuolynus, o pastatai perduoti policijai. Biblioteka 1872 m. atiteko Vilniaus švietimo apygardai. Kupiškio kraštas neteko 645 knygų, tarp kurių ir labai unikalių: XVI a. teologijos, išleistos
1544 m. Venecijoje, Peloponeso karo istorijos, gautos 1543 m. iÅ¡ Italijos, DlugoÅ¡o Lenkijos istorijos, J. KojelaviÄiaus Lietuvos istorijos ir kt.
Po vienuolyno uždarymo gyvenamieji ir Å«kiniai jo pastatai buvo naudojami įvairiems produktams sandÄ—liuoti, o pirmame ir treÄiame korpusuose pakeistas iÅ¡planavimas, pritaikant celes bažnyÄios dvasininkams ir jų tarnams gyventi. 1940 m. vienuolyno pastatai nacionalizuoti. Po II pasaulinio karo buvo perduoti naudoti „AukÅ¡taiÄio“ kolÅ«kiui. Pastatams nebuvo skiriama reikiamo dÄ—mesio, todÄ—l jie palaipsniui vis labiau nyko ir iro. Dabar jiems reikia didžiulio remonto.
Žinant, kad vienuolyno pastatų istorija prasideda XVII amžiaus pab., o iÅ¡samių ar bent jau žvalgomųjų tyrinÄ—jimų nebuvo vykdoma iki pat 1991 m. gegužės 8 d., kada pradÄ—ta kasinÄ—ti (I darbų etapas). TyrinÄ—jimus tuo metu pora dienų vykdÄ— Lietuvos kultÅ«ros paveldo mokslinis centras. Jiems vadovavo archeologas Povilas TebelÅ¡kis, gimÄ™s ir augÄ™s SubaÄiaus gyvenvietÄ—je. Jis, turÄ—damas Lietuvos Mokslų Akademijos ir Lietuvos istorijos instituto direktoriaus, taip pat mÅ«sų kraÅ¡tieÄio, Vytauto Merkio pasiraÅ¡ytÄ… leidimÄ…, Ä—mÄ—si žvalgomųjų darbų. Tuo paÄiu metu Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas paruoÅ¡Ä— ir PalÄ—venÄ—s vienuolyno avarinio stovio likvidavimo projektÄ… (užsakovas KupiÅ¡kio rajono KultÅ«ros skyrius). Projekte buvo numatyta žemÄ—s pavirÅ¡ių tarp trijų korpusų pažeminti 1 m, nes geologinių tyrimų duomenys rodÄ—, kad Äia yra susidarÄ™s per metrÄ… storio supilto grunto sluoksnis. Tyrimų metu buvo iÅ¡kastas nedidelÄ—s perkasos, kurių bendras plotas - 16 kv. m. Atlikus numatytus darbus tapo aiÅ¡ku, kad reikÄ—s tyrimus pratÄ™sti, iÅ¡ jau atliktų darbų dar nebuvo galima nustatyti vietovÄ—s archeologinÄ—s vertÄ—s.
Antrasis tyrimų etapas buvo pradÄ—tas liepos 29 d. ir buvo tÄ™siamas iki rugpjÅ«Äio 9 d. Tyrimų metu buvo iÅ¡kastos dar Å¡eÅ¡ios perkasos, jų bendras plotas siekÄ— 40 kv. m. Darbo metu atliktų brėžinių originalai ir negatyvai buvo perduoti Lietuvos kultÅ«ros paveldo mokslinio centro archyvui, radiniai KupiÅ¡kio kraÅ¡totyros (dabar Etnografijos muziejui).
Vykusių archeologinių kasinÄ—jimų medžiaga ir istoriniai Å¡altiniai leido Å¡iek tiek atskleisti XVIII-XIX amžių vienuolių buitį, numatytų statyti ir dabar esanÄių pastatų iÅ¡dÄ—stymÄ…, o pagrindinÄ— statybinÄ— medžiaga – Äia pat randami lauko rieduliai. Buvo aiÅ¡ku, kad vienuolynas neblizgÄ—jo prabanga, bet buvo kultÅ«ros židinys, kasmet iÅ¡laikÄ™s po 4-8 neturtingus mokinius ir juos mokÄ™s. Jame vyko teologijos ir retorikos studijos.
Nuo 1811 m. filosofijos kursas tikinÄiajai jaunuomenei vykdavo dominikonų provincijose tik PalÄ—venÄ—s vienuolyne, tuo garsindamas jį tarp kitų ir vykdydamas Å¡vietimo misijÄ….
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
