GenÄ— DobilienÄ— visai nenustemba savo sodybos kieme pamaÄiusi nepraÅ¡ytų sveÄių. Ä®prasta jai, kad užsuka senienų ar sodybų pirkÄ—jai, o praÄ—jusiÄ… vasarÄ… net keli ekipažai užsienieÄių žvalgÄ—si po jos valdÄ…, glostÄ— Å¡imtameÄius ąžuolus ir praÅ¡Ä— leidimo Äia nusifotografuoti. SeklyÄioje telpa Å¡imtas sveÄių BlizgÄ—s viensÄ—džio Å¡eimininkÄ— prisipažino, jog kartais ir pati susimÄ…stanti, kodÄ—l atkreipia keleivių dÄ—mesį bÅ«tent Å¡itoji sodyba. “Matyt, labai lemia ir vietaâ€, - samprotavo ponia GenÄ—, aprodydama erdviÄ… sodybÄ…. - Kažkada ji tikriausiai labai vykusiai buvo parinkta. Pasakojama, jog daugiau kaip prieÅ¡ Å¡imtÄ… metų Äia bÅ«ta brandaus miÅ¡koâ€.
Tos vietovÄ—s moteris nevadina savo gimtine, taÄiau Äia kelis deÅ¡imtmeÄius gyveno jos tÄ—vai, Äia suaugo ir į gyvenimÄ… iÅ¡Ä—jo jie, vaikai. G. DobilienÄ— atvÄ—rÄ— seklyÄiÄ…, kurioje vyko jų, visų penkių, vestuvių puotos. Jose prie stalų sÄ—dÄ—jo po Å¡imtÄ… sveÄių. PaÅ¡nekovÄ— pridÅ«rÄ—, jog tokiomis progomis didelÄ—s vaiÅ¡Ä—s prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų buvo labai paplitusios, apie tokius pasibuvimus giminÄ—s ir kaimynai ilgai dalydavosi įspÅ«džiais.
Daiktai liudijo apie darbštumą G. Dobilienės žiniomis, jos tėvai Joana ir Bronius Tonkos buvo gal jau penktieji šios sodybos savininkai. Sodyba buvo įsigyta iš kolūkio, proglobusio pagal tuometinę tvarką šią valdą, o prieš tai joje buvo gyventa Latvių.
IÅ¡ iÅ¡likusių Å«kio rakandų, pasak ponios GenÄ—s, naujakuriai galÄ—jo sprÄ™sti, kad Latvių Å¡eimos moterys buvo ir verpÄ—jos, ir audÄ—jos. Tad ir sodyboje nuo seniai esanÄios kÅ«dros svarbiausioji paskirtis, ko gero, buvusi linų stiebeliams mirkyti.
G. DobilienÄ— augo jau pokario metais, kai senosios sodybos tuÅ¡tÄ—jo, griuvo dÄ—l įvairių priežasÄių, taÄiau dar teko jai patirti ir senoviÅ¡kesnÄ—s kaimo buities. TÄ—vams anuomet gyvenant kitame NoriÅ«nų seniÅ«nijos pakraÅ¡tyje, Kikildžiuose, jų kiemas ten labiau buvo žinomas Ragauskų, jos senelio, pavarde. Juolab kad jos mamos tÄ—vas darÄ— aplinkiniams sodieÄiams ratus, važelius, įvairius namų apyvokos reikmenis. Senelio darbo keletÄ… statinaiÄių iÅ¡saugojo iki Å¡iol. Vežimaityje, kuris vasarÄ… puoÅ¡Ä— Å¡io BlizgÄ—s viensÄ—džio kiemÄ…, irgi yra senelio darbo dalių - aÅ¡is, tekiniai.
IÅ¡ Kikildžių parsivežtos ir girnapusÄ—s, su kuriomis vaikystÄ—je dar ir Genei teko rupiai malti rugius naminei duonutei. G. DobilienÄ— sakÄ—, jog nuoÅ¡aliau nuo stambesnių kaimų buvusiame gyvenime ilgiau iÅ¡silaikÄ— “senovÄ—â€: jai teko ir spragilais kulti, ir į kuliamÄ…jÄ… maÅ¡inÄ… javų pÄ—dus leisti, ir su porininku labai tolygiai traukti pjÅ«klÄ…. Bet kokie talkininkÄ—s suklupimai tÄ—veliui labai nepatikdavÄ™.
Patirtas reiklumas - į naudÄ… Namuose vaikystÄ—je įgytas kruopÅ¡tumas, paÅ¡nekovÄ—s prisipažinimu, labai padÄ—jo jai ir pasirinkus konditerÄ—s darbÄ…. Tas sausainių, tortų kepimo senasis cechelis, kuriame GenÄ—s darbuotasi dvylika metų, KupiÅ¡kyje buvÄ™s ant Kupo kranto. SaldÄ—siais kvepÄ—davo ir toji kaimo sodyba, kurioje prieÅ¡ keletÄ… metų kÅ«rÄ—si GenÄ— ir Vytautas Dobilai. IÅ¡ pradžių Å¡ie miestelÄ—nai Ä—mÄ—si Å«kininkavimo ir buvo prasigyvenÄ™ net iki Å¡eÅ¡ių karvių, augino kiaulių, paukÅ¡Äių. “IÅ¡ naminių produktų kepiniai bÅ«davo labai gardÅ«sâ€, - prisiminÄ— ji savo Å¡eimininkavimÄ… kaime.
Po vyro žūties Å«kininkavimÄ… moteris baigÄ— ir kiek įstengdama rÅ«pinasi sodybos priežiÅ«ra. Kas dažoma - nudažyta, smagiai pamarginta. G. DobilienÄ— sakÄ—, kad jai patinka toks darbas ir bent kiek apie jį nusimano. TodÄ—l ir neleidžia Å¡imtametei sodybai susigūžti, nupilkÄ—ti. Ji pridÅ«rÄ—, jog Äia gyventi jai labai patinka. RytmeÄiais ji ruoÅ¡Ä… pradeda Å¡unų Å¡Ä—rimu. Kurio pastato duris tada atveria?
“Grįžtu atgal į trobÄ…, - nusiÅ¡ypso moteris. - ReikÄ—jo apsilankyti, kai dar Å«kininkavau, -Tekdavo labai suktis, kad viskÄ… suspÄ—tumâ€. PienÄ…, sÅ«rius pardavinÄ—davo miestelÄ—nams. GenÄ— prisipažino, kad sÅ«rius tokio skonio, kokį iÅ¡gaudavo jos mama, ji pradÄ—jo slÄ—gti tik po ilgesnio, gal net vienerių metų, praktikavimosi. Patenkinta, jog su Å¡eimininkavimu susijusiÄ… specialybÄ™ yra įgijusi jos dukra Daiva, o sÅ«nus Dainius skardininkystÄ—s mokÄ—si iÅ¡ šį amatÄ… gerai iÅ¡maniusio tÄ—Äio.
Å imtametÄ—s paslaptingumai G. DobilienÄ— prisimena, kad jos tÄ—vų įsigytÄ… BlizgÄ—je trobÄ… aplinkiniai vadindavo Å¡imtine. Ne kainos, o jos tarnavimo žmonÄ—ms prasme. DabartinÄ— jos Å¡eimininkÄ— stebisi senos statybos bÅ«sto suplanavimu. Anuometinio “architekto†labai pagalvota ir apie patogumus Å¡eimininkauti. Antai iÅ¡ virtuvei skirtos vietos yra durelÄ—s į nedidelÄ™ patalpÄ—lÄ™ molio sienomis ir asla kamaraitÄ™ krepÅ¡iams su daržovÄ—mis laikyti.Nei suvys, nei suÅ¡als. Kitoje to storo mÅ«ro pusÄ—je - mÄ—sos rÅ«kykla. Dabar ji tokiai paskirÄiai nebenaudojama, taÄiau podÄ—lis - kuo puikiausias.
G. DobilienÄ— sakÄ—, kad jos sodyboje per deÅ¡imt kuo įvairiausios paskirties statinių. Keletas jų surÄ™sta Äia gyvenant jos tÄ—vams. Kaip moteris pabrėžė, - iÅ¡ reikalo. EsÄ… kuo arÄiau miesto, tuo mažiau sodietiÅ¡ko gerumo. ÄŒia nebuvÄ™ įprasta naudotis kaimyno pirtimi, rÅ«kykla ar maltuve. BÅ«tiniausių dalykų savo sodyboje neturintis gyventojas kaimynų bÅ«davo kandžiai paÅ¡iepiamas.
BlizgÄ—s viensÄ—džio Å¡eimininkÄ™ pasiteiravom, ar jai, gyvenanÄiai ties autoįvykiais garsÄ—janÄia kelio Daugpilis-Panevėžys atkarpa, neteko bÅ«ti bent vieno atsitikimo liudininke. Laimei, ne. Tik ji, eidama į aubusų stotelÄ™, yra pajautusi nelyg kÅ«brį ties asfaltkelio viduriu. O gal dar kas nors gali pakenkti saugiai važiuoti. Bet pastaruoju metu skaudžių nelaimių ties BlizgÄ—s miÅ¡keliu, Dievui dÄ—kui, nebeatsitinka. Teko girdÄ—ti pasakojimų esÄ… dabar ties tuo miÅ¡keliu važiuojame virÅ¡um prosenolių kaulų. O josios sodyba, nuglostyta pravažiuojanÄių žmonių žvilgsnių, tikriausiai jokioms galioms nepriklausanÄioje žemÄ—je.
O kad senolis ąžuolas, parklupdytas stiprios audros, nepridarytų bėdos, moteris nusiteikusi iš anksto nuo jos apsisaugoti.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.