Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

TROBOS AMžIų PASLEPIA RYšKIOS SPALVOS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−01−27

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Genė Dobilienė visai nenustemba savo sodybos kieme pamačiusi neprašytų svečių. Įprasta jai, kad užsuka senienų ar sodybų pirkėjai, o praėjusią vasarą net keli ekipažai užsieniečių žvalgėsi po jos valdą, glostė šimtamečius ąžuolus ir prašė leidimo čia nusifotografuoti.
Seklyčioje telpa šimtas svečių
Blizgės viensėdžio šeimininkė prisipažino, jog kartais ir pati susimąstanti, kodėl atkreipia keleivių dėmesį būtent šitoji sodyba. “Matyt, labai lemia ir vieta”, - samprotavo ponia Genė, aprodydama erdvią sodybą. - Kažkada ji tikriausiai labai vykusiai buvo parinkta. Pasakojama, jog daugiau kaip prieš šimtą metų čia būta brandaus miško”.
Tos vietovės moteris nevadina savo gimtine, tačiau čia kelis dešimtmečius gyveno jos tėvai, čia suaugo ir į gyvenimą išėjo jie, vaikai. G. Dobilienė atvėrė seklyčią, kurioje vyko jų, visų penkių, vestuvių puotos. Jose prie stalų sėdėjo po šimtą svečių. Pašnekovė pridūrė, jog tokiomis progomis didelės vaišės prieš trisdešimt metų buvo labai paplitusios, apie tokius pasibuvimus giminės ir kaimynai ilgai dalydavosi įspūdžiais.
Daiktai liudijo apie darbštumą
G. Dobilienės žiniomis, jos tėvai Joana ir Bronius Tonkos buvo gal jau penktieji šios sodybos savininkai. Sodyba buvo įsigyta iš kolūkio, proglobusio pagal tuometinę tvarką šią valdą, o prieš tai joje buvo gyventa Latvių.
Iš išlikusių ūkio rakandų, pasak ponios Genės, naujakuriai galėjo spręsti, kad Latvių šeimos moterys buvo ir verpėjos, ir audėjos. Tad ir sodyboje nuo seniai esančios kūdros svarbiausioji paskirtis, ko gero, buvusi linų stiebeliams mirkyti.
G. Dobilienė augo jau pokario metais, kai senosios sodybos tuštėjo, griuvo dėl įvairių priežasčių, tačiau dar teko jai patirti ir senoviškesnės kaimo buities. Tėvams anuomet gyvenant kitame Noriūnų seniūnijos pakraštyje, Kikildžiuose, jų kiemas ten labiau buvo žinomas Ragauskų, jos senelio, pavarde. Juolab kad jos mamos tėvas darė aplinkiniams sodiečiams ratus, važelius, įvairius namų apyvokos reikmenis. Senelio darbo keletą statinaičių išsaugojo iki šiol. Vežimaityje, kuris vasarą puošė šio Blizgės viensėdžio kiemą, irgi yra senelio darbo dalių - ašis, tekiniai.
Iš Kikildžių parsivežtos ir girnapusės, su kuriomis vaikystėje dar ir Genei teko rupiai malti rugius naminei duonutei. G. Dobilienė sakė, jog nuošaliau nuo stambesnių kaimų buvusiame gyvenime ilgiau išsilaikė “senovė”: jai teko ir spragilais kulti, ir į kuliamąją mašiną javų pėdus leisti, ir su porininku labai tolygiai traukti pjūklą. Bet kokie talkininkės suklupimai tėveliui labai nepatikdavę.
Patirtas reiklumas - į naudą
Namuose vaikystėje įgytas kruopštumas, pašnekovės prisipažinimu, labai padėjo jai ir pasirinkus konditerės darbą. Tas sausainių, tortų kepimo senasis cechelis, kuriame Genės darbuotasi dvylika metų, Kupiškyje buvęs ant Kupo kranto. Saldėsiais kvepėdavo ir toji kaimo sodyba, kurioje prieš keletą metų kūrėsi Genė ir Vytautas Dobilai. Iš pradžių šie miestelėnai ėmėsi ūkininkavimo ir buvo prasigyvenę net iki šešių karvių, augino kiaulių, paukščių. “Iš naminių produktų kepiniai būdavo labai gardūs”, - prisiminė ji savo šeimininkavimą kaime.
Po vyro žūties ūkininkavimą moteris baigė ir kiek įstengdama rūpinasi sodybos priežiūra. Kas dažoma - nudažyta, smagiai pamarginta. G. Dobilienė sakė, kad jai patinka toks darbas ir bent kiek apie jį nusimano. Todėl ir neleidžia šimtametei sodybai susigūžti, nupilkėti. Ji pridūrė, jog čia gyventi jai labai patinka. Rytmečiais ji ruošą pradeda šunų šėrimu. Kurio pastato duris tada atveria?
“Grįžtu atgal į trobą, - nusišypso moteris. - Reikėjo apsilankyti, kai dar ūkininkavau, -Tekdavo labai suktis, kad viską suspėtum”. Pieną, sūrius pardavinėdavo miestelėnams. Genė prisipažino, kad sūrius tokio skonio, kokį išgaudavo jos mama, ji pradėjo slėgti tik po ilgesnio, gal net vienerių metų, praktikavimosi. Patenkinta, jog su šeimininkavimu susijusią specialybę yra įgijusi jos dukra Daiva, o sūnus Dainius skardininkystės mokėsi iš šį amatą gerai išmaniusio tėčio.
Å imtametÄ—s paslaptingumai
G. Dobilienė prisimena, kad jos tėvų įsigytą Blizgėje trobą aplinkiniai vadindavo šimtine. Ne kainos, o jos tarnavimo žmonėms prasme. Dabartinė jos šeimininkė stebisi senos statybos būsto suplanavimu. Anuometinio “architekto” labai pagalvota ir apie patogumus šeimininkauti. Antai iš virtuvei skirtos vietos yra durelės į nedidelę patalpėlę molio sienomis ir asla kamaraitę krepšiams su daržovėmis laikyti.Nei suvys, nei sušals. Kitoje to storo mūro pusėje - mėsos rūkykla. Dabar ji tokiai paskirčiai nebenaudojama, tačiau podėlis - kuo puikiausias.
G. Dobilienė sakė, kad jos sodyboje per dešimt kuo įvairiausios paskirties statinių. Keletas jų suręsta čia gyvenant jos tėvams. Kaip moteris pabrėžė, - iš reikalo. Esą kuo arčiau miesto, tuo mažiau sodietiško gerumo. Čia nebuvę įprasta naudotis kaimyno pirtimi, rūkykla ar maltuve. Būtiniausių dalykų savo sodyboje neturintis gyventojas kaimynų būdavo kandžiai pašiepiamas.
Blizgės viensėdžio šeimininkę pasiteiravom, ar jai, gyvenančiai ties autoįvykiais garsėjančia kelio Daugpilis-Panevėžys atkarpa, neteko būti bent vieno atsitikimo liudininke. Laimei, ne. Tik ji, eidama į aubusų stotelę, yra pajautusi nelyg kūbrį ties asfaltkelio viduriu. O gal dar kas nors gali pakenkti saugiai važiuoti. Bet pastaruoju metu skaudžių nelaimių ties Blizgės miškeliu, Dievui dėkui, nebeatsitinka. Teko girdėti pasakojimų esą dabar ties tuo miškeliu važiuojame viršum prosenolių kaulų. O josios sodyba, nuglostyta pravažiuojančių žmonių žvilgsnių, tikriausiai jokioms galioms nepriklausančioje žemėje.
O kad senolis ąžuolas, parklupdytas stiprios audros, nepridarytų bėdos, moteris nusiteikusi iš anksto nuo jos apsisaugoti.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 155

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]