PrieÅ¡ įgyvendinat mokslo ir studijų reformÄ…, ji jau buvo apraizgyta storu gandų tinklu. Kokių fantastinių pasisakymų tik nebuvo girdÄ—ti: vien turtingųjų vaikams bus prieinamas mokslas, Lietuva taps beraÅ¡Äių kraÅ¡tu, protingiausieji emigruos ir dar gausybÄ™ kitokių, holivudiÅ¡kus filmus primenanÄių, scenarijų. Tuo tarpu Å¡vietimo ir mokslo ministro Gintaro SteponaviÄiaus politinÄ™ karjerÄ…, kaip ir jį patį, daugelis jau buvo palaidojÄ™. Interpeliacija atlaikyta, reforma apginta ir tÄ™siasi.
Kaip ji konkreÄiai palietÄ— aukÅ¡tÄ…sias mokyklas ir studentus?
Rinkos ekonomikos dÄ—snis
Dabar naujagimÄ— reforma skaiÄiuoja pirmuosius metus. O universitetai - įplaukas iÅ¡ studijų krepÅ¡elių ar nuostolius, kad tam tikrų studijų programų pasiÅ«la virÅ¡ija paklausÄ….
Rinkos ekonomikos arba "akis už akį" dÄ—snis įsitvirtino aukÅ¡tosiose mokyklose. Populiariausios aukÅ¡tosios mokyklos, tokios kaip Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) bei Kauno technologijos universitetas, skųstis negali, gavusios daugiausia studijų krepÅ¡elių. Tuo tarpu kitos mokymosi įstaigos, nesurinkusios pakankamo skaiÄiaus iÅ¡svajotųjų studijų krepÅ¡elių, yra priverstos galvoti apie optimizavimÄ…. Ar tai reiÅ¡kia, kad tam tikrų specialybių nebereikia, nes nÄ—ra norinÄių jas studijuoti. Retorinis klausimas, į kurį atsakymÄ…, matyt, pateiks tik laikas ir visagalÄ— rinka.
Veiksmas vyksta
Reforma įvykdyta, nekantriai reikalaujama rezultatų, bambant, kad ji efektyvi. Prieš tai buvo bambėta dėl to, kad reformos nėra, nors jos žūtbūt reikia. "Juokingiausias įprotis - patikti visiems" (Johanas Volfgangas Gėtė).
Bet reforma - tai procesas, o ne įvykis. O sudėtingi procesai reikalauja laiko, nors pirmieji požymiai jau ryškėja. Geri ar blogi - vieningas atsakymas neįmanomas. Viena vertus, vyksmas geriau nei stagnacija, kita vertus, nežinia, į kurią pusę judame ir kokie bus to padariniai. Po įvykusio žemės drebėjimo, buvusios padėties nebeįmanoma atkurti. Tad turime statyti viską iš naujo. Tas pats principas galioja ir reformoms.
ValstybÄ—s finansuojamos vietos prieinamos daugumai?
Sakoma, statistika, kaip ir vaikai, nemeluoja. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, į aukštąsias mokyklas šiemet įstojo 36 374 studentai, o valstybė finansavo 20 891 pirmakursio studijas. Tai daugiau negu pusė įstojusių. Statistika griauna mitus, kurių buvo prikurta tokia gausybė.
Pakalbinus kupiÅ¡kÄ—nus, kurie Å¡iemet stojo į aukÅ¡tÄ…sias mokyklas, paaiÅ¡kÄ—jo, kad anoks Äia Sizifo darbas patekti į valstybÄ—s finansuojamÄ… vietÄ…. Å tai kupiÅ¡kÄ—nas Deividas P., nuo rugsÄ—jo Vilniaus kolegijoje (VK) kremtantis kompiuterių technikos mokslus, džiaugÄ—si, jog įstoti į nemokÄ… vietÄ… nebuvo sunku. Buvo atsižvelgiama į stojanÄiųjų matematikos, informatikos ir, žinoma, lietuvių kalbos egzaminų rezultatus. BÅ«simajam kompiuterių specialistui pakako tik iÅ¡laikyti mokyklinį matematikos egzaminÄ…, o iÅ¡ informatikos valstybinio egzamino nesurinkus net 10 procentų (taip, maksimalus įvertinimas tikrai 100 procentų), vis gi patekti į valstybÄ—s finansuojamÄ… vietÄ….
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.