Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Nuomonės

PVM LENGVATOS Å¡ILUMA IR Å¡ALTUKAS

RÅ«ta VAINIENÄ–

2014−10−16 0

Lig šiol buvo įprasta taip – socialdemokratai siūlo ir laimina PVM lengvatas, konservatoriai su liberalais – naikina. Dabar – viskas atvirkščiai. Socialdemokratai užsimojo naikinti šildymo lengvatą, kurios net dešinieji neišdrįso paliesti. Liberalai priešinasi ir teigia, kad tai – mokesčių naštos didinimas. Kaipgi čia yra, ar partijos spalvas pakeitė, ar buvimas pozicijoje įpareigoja daryti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus? Ar visa kalba tik apie biudžeto milijonus sukasi, ir jokios gilios minties naikinant lengvatą nėra ko ir ieškoti?

Siūlantieji naikinti lengvatą apie 200 milijonų litų papildomų biudžeto pajamų kalba nenoriai. Užtat jie žaidžia išmėgintą ir pasitvirtinusį žaidimą. Sako, kad lengvata yra socialiai neteisinga ir tarnauja turtingiesiems. Jei turtingas žmogus turi būstą ir jį šildo centriniu šildymu, jis irgi naudojasi šia lengvata. Tas tikrai yra tiesa. Bet lygiai taip pat tiesa ir tai, kad niekas nežino, kiek tokių turtingųjų yra. Dalis jų gyvena nuosavuose namuose, ir ten centrinio šildymo nėra, dalis šildosi dujomis ar elektra, kurioms lengvatos – irgi nėra. Ir nuo kokios pajamų ribos – jau turtuolis ir į lengvatą teisės nebeturi. Ir ar pigesnis šildymas – tik neturtingųjų privilegija?

Yra lengvatos kritikų, keliančių jos visai kitus trūkumus. Tie, kurie šildosi kitokiais būdais, dujomis, elektra, anglimis ar malkomis, lengvata negali pasinaudoti. Todėl centrinis šildymas yra privilegijuota šildymo rūšis. Tas irgi – tiesa.

Į kritikų eilę stoja ir renovacijos šalininkai. Per PVM lengvatą atpigintas šildymas stabdo renovaciją, ir tai – irgi tiesa. Tačiau ne mažiau nei lengvata renovaciją stabdo ir kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, kurios, panaikinus lengvatą, tikrai didės, nes daugiau šeimų pateks į remiamųjų kategoriją.

Taip, iš tikro mokesčių išimtys nėra geras dalykas, jei ne vienas itin svarbus „bet“. Tas „bet“ – ir yra mokesčių našta. Jei valdžia niekaip nesutinka mažinti bendrojo mokesčio tarifo, lieka vienintelis – lengvatų kelias. Tada bent kai kurie produktai, kai kurios paslaugos gali kainuoti mažiau, o kai kurie mokesčių mokėtojai gali mokėti mažiau mokesčių. Ir šį kelią kartais linkstama kritikuoti sakant, kad kai daug lengvatų, ilgainiui teks didinti bendrąjį tarifą. Tačiau, kaip rodo praktika, nutikdavo kaip tik priešingai. Tarifas buvo didinamas kartu su lengvatų naikinimu, ir jokia lengvatų gausa dar nepadidino nė vieno mokesčio tarifo.

Tenka pripažinti, kad lengvatų naikintojai lengvai prigauna ekspertus. Jie įsiklauso tik į vieną ekspertų teiginį, kad lengvatos turi ydų, bet apkursta išgirdę teiginio tęsinį, kad bendrą mokesčių naštą reikia mažinti. Vieni ekspertai siūlo mažinti bendrąjį PVM tarifą, kiti – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Nei vieno, nei kito sprendimo valdžia net neketina priimti, tą rodo ir parengtas kitų metų biudžeto projektas.

Ir tada išeina, kad PVM lengvatas reikia vertinti ne ištrauktas iš konteksto, o kitų mokesčių ir bendrojo tarifo aplinkoje. Ir štai tada jau matome ne tik lengvatų ydas, bet ir jos teikiamas galimybes nors kiek sumažinti mokesčių naštą. Tada ir svarstyklės nebenusveria lengvatų nenaudai, tada lengvatų naikinimas – nėra galvojimas apie žmogų ir nėra galvojimas apie mokesčių sistemos tvarką. Štai tada lengvatų naikinimas ir vertintinas kitokioje šviesoje – kaip elementarus mokesčių naštos didinimas, o ne kaip socialinio teisingumo paieškos. Ir galų gale, kas pasakė, kad 21 PVM procentas – yra normalus tarifas, o 9 – lengvatinis? Ir ar nevertėtų padėtį vertinti dar kitaip – viskas, kas yra daugiau nei Europos direktyvomis nustatytas minimumas, 15 procentų – yra tiesiog diskriminacinis PVM tarifas?

Komentaras LRT radijui