 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos BAGDONYS €“ DIEVO DUOTAS KAIMAS
Bagdonių cerkvÄ— ne kartÄ… buvo apiplÄ—Å¡ta, tad dabar joje – tik tuÅ¡Äios sienos. Ä® Bagdonis – su taksi Å eÅ¡i kilometrai į Å¡iaurÄ™ nuo KupiÅ¡kio, Å¡alia LÄ—vens užtvankos, įsikÅ«rÄ™s Bagdonių kaimas, rodos, jauki ir patogi vieta gyventi: netoli miestas, gražus kraÅ¡tovaizdis. TaÄiau užsukus tai į vienÄ…, tai į kitÄ… gyvenvietÄ—s sodybÄ… galima rasti aprÅ«dijusiÄ… spynÄ… ant namų durų.  Kai pagaliau pataikai ten, kur yra gyvasties, žmonÄ—s nelabai nori bendrauti. Bulviakasio laukiantis Bagdonių kaimo gyventojas Vitalijus Antipovas pakvieÄia trumpam Å¡nektelti, bet tik iÅ¡vydÄ™s į kiemÄ… sukantį traktorių baigia kalbas. Pavyko tik sužinoti, kad vyro sveikata Å¡iuo metu Å¡lubuoja. Jis gyvena su neįgalia žmona ir jos seserimi. Labiausiai paÅ¡nekovui sunku dÄ—l riboto susisiekimo su KupiÅ¡kiu. ÄŒia esÄ… retai užsuka autobusas, todÄ—l tenka naudotis brangiomis taksi paslaugomis. O važiuoti pas gydytojus, į parduotuvÄ™ bÅ«tina.Paklaustas apie kaimo praeitį vyras pasiÅ«lÄ— užsukti pas kaimynus, kur gyvena didesnÄ— Å¡eima, iÅ¡pažįstanti sentikių tikÄ—jimÄ…. CerkvÄ— – tuÅ¡Äia Bet ir kaimynai kalbÄ—jo niekuo padÄ—ti nebegalintys. 95 metų namų Å¡eimininkÄ—, pasak marÄios, buvo tikra sentikÄ—, bet su ja susikalbÄ—ti galÄ—jo tik prieÅ¡ penkerius metus. O į tÄ—viÅ¡kÄ™ grįžęs sÅ«nus jau nutolÄ™s nuo tikÄ—jimo ir užsiÄ—mÄ™s savais reikalais. „Mano vyras Bagdonis paliko prieÅ¡ 14 metų. KÄ… jis bepasakys…“ – teigÄ— sutikta paÅ¡nekovÄ—. Moteris sakÄ—, kad į Bagdonių cerkvÄ™ tikintieji dar susirenka du kartus per metus. Jos viduje – tik tuÅ¡Äios sienos, nes cerkvÄ— ne kartÄ… apvogta. Patys lankytojai atsineÅ¡a ikonų paveikslÄ—lius ir meldžiasi. PaÅ¡nekovÄ— pasiÅ«lÄ— paieÅ¡koti dar senųjų kaimo gyventojų, bet jų esÄ… jau beveik nebÄ—ra gyvų arba iÅ¡važiavÄ™.
Netoli Bagdonių gimÄ™s Gaudentas Kukenys puikiai prisimena senuosius kaimo sentikius. Rusų kaimas „Bagdonys – Dievo duotas kaimas. Taip aiÅ¡kino cerkvÄ—s popo žmona“, – apie savo kaimÄ…, kuriame gyvena keturis deÅ¡imtmeÄius, sakÄ— G. Kukenys. GimÄ— ir užaugo jis trys kilometrai nuo Å¡ios gyvenvietÄ—s – BraskuÅ¡kio kaime. Bagdonys, anot jo, buvo rusų kaimas. Kaip raÅ¡oma „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“, dar XIX amžiuje Äia apsigyveno kelios sentikių Å¡eimos. „Tai apgyvendino juos, kai caras norÄ—jo surusinti LietuvÄ…. Bagdonys tapo lyg rusų tremties vieta – atkelti ne patys doriausi žmonÄ—s“, – savo žiniomis dalijosi G. Kukenys. Pats paÅ¡nekovas sako, kad ne visi rusai buvo netikÄ—liai. Lietuviai su jais draugavo, atkelti sentikiai kÅ«rÄ— didelius Å«kius, už kuriuos vÄ—liau buvo iÅ¡tremti į SibirÄ…. „Niekas jų nesmerkÄ— ir neniekino – lietuviai draugavo su atvykÄ—liais. Bet kai bÅ«davo kokios vakaruÅ¡kos ar gegužinÄ—s, buvo saugoma, kad nesilankytų girti rusai. BÅ«davo tokių stikliuko mÄ—gÄ—jų ir skandalistų – tikriausiai kaip ir visur. PrieÅ¡kariu Vėžionių mokytoja rengdavo spektaklius, bet juose rusai retai lankydavosi“, – prisimena ponas Gaudentas.
Kaime įkurtos naujos sentikių kapinÄ—s. Senosios kapinÄ—s įtrauktos į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ…. Rusai, anot jo, buvo ir labai nuoÅ¡irdÅ«s, visada pasirengÄ™ padÄ—ti. Prireikus pinigų ir paÅ¡nekovas eidavo skolintis pas kaimynus sentikius. O kartÄ… jiems ir pats labai padÄ—jo. „Buvo kaime vienas rusas Gregorijus, kurį 1940 m. nuteisÄ— 25 metams kalÄ—jimo. Jis atsÄ—dÄ—jo 17 metų ir grįžo. Po Lietuvos nepriklausomybÄ—s nusprendžiau jo situacijÄ… paaiÅ¡kinti valdžiai ir papraÅ¡yti kompensacijos už didžiulÄ™ žalÄ…. Pats kaimynas labai bijojo vÄ—l grįžti į nelaisvÄ™, bet kai gavome atsakymÄ…, jo gyvenimas tapo lengvesnis – skirta nemaža kompensacija. Tai buvo labai teisingas žmogus“, – džiaugÄ—si vyras. Dabar jo draugo nebÄ—ra tarp gyvųjų, prieÅ¡ kelerius metus palaidota ir ruso žmona. Pasakodamas apie rusų laidotuves lietuvis neslÄ—pÄ— nuostabos. Anot jo, sentikiai vyrai laidojami tik su apatiniais ir chalatais, moterys – apvyniotos daugybe skarų. „Atsimenu, padÄ—jau vienose sentikių laidotuvÄ—se – reikÄ—jo skersti kiaulÄ™ pakasynoms. Laidotas žmogus gyvendamas praÅ¡Ä— jį palaidoti su kostiumu. Bet kai taip papuoÅ¡tÄ… jį karste pamatÄ— Å¡ventikas, atsisakÄ— kalbÄ—ti maldas už mirusį – esÄ… tai jam nuodÄ—mÄ—. Buvo įkalbÄ—ta mirusįjį bent uždengti chalatu. GirdÄ—jau, kad tikima, jog sentikiai į dangų turi nueiti nuogi“, – pasakojo bagdonietis. YpaÄ lietuviui nusibosdavo sentikių maldos: Å¡ie, pasak vyro, iÅ¡tisas valandas tik žegnojasi, lenkiasi ir kartoja tas paÄias maldas. Moterys į cerkvÄ™ įeidavo tik su skaromis, neÅ¡davosi pagalvÄ—les klÅ«pÄ—jimams. „AÅ¡ pats nueidavau į cerkvÄ™. KartÄ… labai juokingai pasirodÄ—, kai du Å¡ventikai prie altoriaus ginÄijosi dÄ—l giesmių. Bet Å¡iaip sentikiai labai religingi – jiems nesvarbi buvo ir sovietinÄ— valdžia, net partiniai Ä—jo į cerkvÄ™ melstis“, – pasakojo paÅ¡nekovas.
Kai kurios Bagdonių sodybos stovi negyvenamos. AutorÄ—s nuotraukos Dabar Bagdonių cerkvÄ™ retai aplanko popas iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono. Vietoje kaimas Å¡ventiko nebeturi. Paskutinis, pasak G. Kukenio, gyveno dar kolÅ«kio laikais – jį vietiniai vadino batiuÅ¡ka. „MÅ«sų tÄ—vai juokdavosi, kad jei nori bÅ«ti rusų Å¡ventikas, turi pavogti 12 bÄ—rų kumelių. Bagdonių batiuÅ¡ka Murnikovas Å¡Ä—rÄ— kiaules ir vedÄ— pamaldas cerkvÄ—je. Taip buvo įprasta. MÅ«sų batiuÅ¡ka gyveno viduryje kaimo, turÄ—jo du sÅ«nus ir dukrÄ…, mirÄ— dar kolÅ«kio laikais. SÅ«nÅ«s dabar gyvena Vilniuje, o dukra iÅ¡sikÄ—lÄ— į LatvijÄ…. AÅ¡ dar jos vestuvÄ—se grojau“, – kalbÄ—jo G. Kukenys. IÅ¡vardijÄ™s kelias Bagdonių sentikių pavardes paÅ¡nekovas sakÄ—, kad jų Äia nebelikÄ™ – gyvena tik jų vaikai ir anÅ«kai. KolÅ«kio laikais Bagdonių gyventojai eidavo dirbti į Vėžionis. Senosios kapinÄ—s „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“ duomenimis, Bagdonių kaimas minimas dar nuo XVII a. pradžios, kai priklausÄ— PalÄ—venÄ—s (PalÄ—venÄ—lÄ—s) dvarui. Å io kaimo vardas esÄ… kilÄ™s iÅ¡ pavardÄ—s Bagdonis. 1909 metais minima cerkvÄ— sudegÄ— per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ…. Kaimo bendruomenÄ—s pastangomis prieÅ¡ pat AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… buvo pastatyta akmeninÄ— ir tituluota Å v. Nikolajaus vardu. 1924 metais Bagdonų sentikių bendruomenÄ— priskaiÄiavo 405, 1935-aisiais – apie 500, o 1949 metais – net apie 600 narių. 1990 metų pabaigoje Bagdonyse gyveno 12 rusų ir nemažai lietuvių. Vietos sentikiai garsÄ—jo kaip puikÅ«s staliai ir dailidÄ—s, darniai sugyveno su lietuviais. Netoli cerkvÄ—s 1980 metais įkurtos naujos kapinÄ—s. Senosios, neveikianÄios, yra toliau nuo kaimo. SpÄ—jama, kad jos atsirado XIX amžiuje. Å ios kapinÄ—s įtrauktos į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ…. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 402 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
