 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
DIEVAS LAIKO €“ RAIKIA GYVINT
Jurgitos ŽiukaitÄ—s nuotrauka Giltina duntys nežiÅ«ria. Durų giltinai neažtrinksi. VaikÅ¡to morÅ¡ku apsdingus, pasibaigus, duntys iÅ¡lindį, ir dalgį turia to giltina. Ažtrint giltinai puodų – mirti: tik tik neažtryniau giltinai puodo. Giltina barÅ¡Äius užtrins (su ko) – mirs: neilgom, grait giltina barÅ¡Äius užtrins su jo. Giltina suka apÄ— vuodagų – artinas smertis: aÅ¡ jau numatau, kad giltina suka apÄ— vuodagų. MirtÄ—s deiva Giltina yr deivas Laimos saso. Jos abi rÅ«pinas žmogaus gyvÄ—nimu: viena pradžiu, kita – pobaigu. Deiva Laima gyvana dungaus aukÅ¡tybas ir iÅ¡ ti ataina žėman atlikt savo darbų: globoja gyvojį pasaulį, žmogaus gimimų, skiria gimusiom likimų ir saka, kad tų uždatų kryžėlį žmogus naÅ¡t. Giltina žiÅ«ria, kadu ataina laikas žmogui mirtÄ—n, o atajus tom ÄÄ—su, jį numarina. Giltinas vardas kilįs iÅ¡ žodžių – gÄ—lt, gÄ—luonis, geltonas. Giltina unksÄiau gol vaizduota kÄ—p palada. Jinai savo siaubingu balsu pranaÅ¡davo neloimį – artÄ—junÄių mirtį, gaisrų. Palada buvo tumsybas, naktÄ—s paukÅ¡ta, jinai vÄ—Å¡patovo noktį ir tvarkÄ— žmonių naktÄ—s nuotykius. O kita do – palada buvo ir Å¡vinta, iÅ¡mintinga, sprenda svarbius žmogaus gyvÄ—nimo raikalus. Graikijoj jinai laikyta iÅ¡mintÄ—s ir mirtÄ—s deivas AtÄ—nas paukÅ¡ti. Kad tÄ—p yr buvį, rodžia ir įvairios LÄ—tuvos vietos arkeologų rostos paladinas sogÄ—s iÅ¡ VI–VII omžiaus. Giltanai artimos moro deivas. Baltai apsivilkį unt baltų arklių jos lunkį kaimus: kur negerai jas prijimdavo, ti jos pasiųsdavo morų. LÄ—tuviai žinojo moro deivį Diedievaitį, katro atoneÅ¡Ä— 1571 matų morų. Moro deivas vaizduotos kÄ—p Å¡lykÅ¡Äios moterys ar pamaklas – boltos panos. Jos voikÅ¡Äiodavo po kaimus, praÅ¡ydavos, kad įsilaist. Jos prinaÅ¡davusios unt aukÅ¡to kolno kaukolių, plaukų, ragų ir uždagdavusios. Katron pusan aidavį dÅ«mai – ti kildavįs moras. Par morų tos panos suduodavusios nomo sienon iÅ¡ lauko pusas – kiek kartų suduodavo, tiek žmonių numirdavį. Kartais posmarktus mirtÄ—n paÅ¡aukdavusios ir vardais. Mirt tai negisinori, alia kų padarysi. KatrÄ— prÄ—Å¡ Dievų urÅ¡kia, jauni mirÅ¡ta. Soko, maži mirÅ¡ta, tai jÄ— visi dungun aina, o kai sugriÄ—Å¡ijįs, tai vieni ÄiÅ¡Äiun (skaistyklon), kiti paklon. VÄ—Å¡patÄ—, pasgailak mÅ«sų grieÅ¡nikų (nusidÄ—jÄ—lių). ApÄ— mirusį arba gerai, arba nieko. Ir mirsi – ir do darbų bus. KÄ— apsirgsiu – pasilsasiu, kÄ— numirsiu – pamÄ—gosiu. Mirtys žmogų kerta. Pats gi nepasimsi nei gyvÄ—nimo, nei mirtÄ—s. PranÄ— DundulienÄ—, SenovÄ—s lietuvių mitologija ir religija, V., 1990 Klementina VosylytÄ—, KupiÅ¡kÄ—nų žodynas
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 685 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
