Neseniai vykusiame Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos suvažiavime buvo svarstomos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pataisos, kurios Seime yra jau ruošiamos.
Nors įstatymo pataisų bus ir žvejams, taÄiau daugiausiai diskusijų sukÄ—lÄ— siÅ«lomos pataisos, susijusios su medžiokle.
Mintimis apie įstatymo pataisas pasidalino Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Bronislovas Domža, draugijos narys Albinas Vaižmužis, medžioklės žinovas Bronislovas Juodviršis.
Numatomos įstatymo pataisos
Pasak B. Domžos, suvažiavime nagrinėjant medžioklės įstatymo pataisas buvo daug diskutuota, kaip numatomos pataisos pakeis medžiotojų ir žemės savininkų santykius. Įstatyme siūloma privatiems medžioklės plotams sudaryti minimalų medžioklės plotų vienetą sumažinti iki 300 hektarų - dabar buvo 1 000 hektarų.
Pataisoje numatoma, kad privaÄių medžioklÄ—s plotų vienetus galÄ—tų sudaryti žemių, miÅ¡kų bei vandenų savininkas, turintis medžiojimo teisÄ™. MažiausiÄ… medžioklÄ—s plotų vieneto plotÄ… (300 ha) privalÄ—tų turÄ—ti vienas žemių, miÅ¡kų bei vandenų savininkas (valdytojas) arba privalÄ—tų sudaryti sutartis su gretimų žemių, miÅ¡kų bei vandenų savininkais (valdytojais) taip, kad nebÅ«tų pažeistas medžioklÄ—s plotų vientisumo principas.
"Mano nuomone, toks medžioklÄ—s plotų susmulkinimas naudos neduotų - tai atsilieptų gyvÅ«nijos populiacijai, ypaÄ kanopinių žvÄ—rių, - sakÄ— B. Domža. - Kai kuriose Å¡alyse medžioklÄ—s plotų vienetai siekia 2 000-5 000 hektarų. Kita problema - sutarÄių su žemÄ—s savininkais sudarymas, nes pas mus labai nedaug stambių žemÄ—s plotų savininkų, todÄ—l bus sudÄ—tinga surasti tuos savininkus, kurie turi vos kelis hektarus žemÄ—s. Yra savininkų, kurie žemÄ™ turi mÅ«sų rajone, o gyvena kitur".
Anot B. Domžos, sutartys ir dabar buvo sudaromos su kai kuriais žemės savininkais, o tie žemės savininkai, kurie nenorėjo, kad būtų medžiojama jų nuosavybėje, turėdavo rašyti pareiškimus.
Priekaištai medžiotojams ne visada pagrįsti
Pasak B. Juodviršio, tenka išgirsti žemės savininkų priekaištų, kad medžiotojai vykdami į medžioklės plotus išvažinėja jų pasėlius, neprižiūri kelių. "Tai nėra visiškai teisingi kaltinimai, nes kartais savininkai savo laukus suaria lygi pat pagriovių, nepalikdami pravažiavimų, nesilaikydami numatytų reikalavimų, todėl tenka važiuoti per dirvonus, - sakė B. Juodviršis. - Nereikia pamiršti, kad pamiškėmis važinėja ne tik medžiotojai, bet ir miško kirtėjai, todėl kartais sulaukiame ir nepelnyto savininkų pasipiktinimo".
IÅ¡eitis - bendradarbiavimas
Didelį medžiotojo stažą turinÄio Albino Vaižmužio nuomone, kad ir koks bÅ«tų priimtas įstatymas, pirmiausiai reikia abiem pusÄ—ms tartis, bendrauti. "Jeigu žemÄ—s savininkai ir medžiotojai ras bendrÄ… kalbÄ… - nesusipratimų nekils. Kartais, kad padaryta žala, praneÅ¡ama tik po kelių mÄ—nesių, o pagrindinis tikslas - gauti kompensacijÄ… dÄ—l padarytų nuostolių, - sakÄ— A. Vaižmužis. - Å ernas nelauks, kol atvyks medžiotojai, todÄ—l žemÄ—s savininkai turi nuolat bendrauti su medžiotojais ir informacija keistis operatyviai".
Lietuvos medžiotojų ir žvejų vardu iÅ¡platintame kreipimesi į Seimo narius sakoma, kad sÄ—kminga tolimesnÄ— veikla bus tada, kai glaudžiai bendradarbiaus žemių, miÅ¡kų savininkai, medžiotojai, žvejai, valstybinÄ—s institucijos, priimti įstatymai neturÄ—tų sukelti konflikto tarp suinteresuotų pusių. Medžiotojai pripažįsta nuosavybÄ—s teisÄ™, taÄiau medžioklÄ—s, kaip įgimtos teisÄ—s, realizavimo problema sprendžiama suteikiant miÅ¡kų ir žemÄ—s savininkams galimybÄ™ iÅ¡sakyti jų pasirinkimÄ… - leisti ar ne jų nuosavybÄ—je medžioti.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.