 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KėP OšEI BADų PRISKALBAJAU
BanguolÄ—s AleknienÄ—s nuotrauka Mas gyvanom Å«lyÄioj, kur visi susiedai ba didalas lockos vieni kitiem ataidavo talkon, padadavo sunkÄ—snios darbuos. Atsitikus kokiai badai ba praÅ¡ymo, nieko nelaukį, pirmutiniai atlakdavo padatų. JÄ—gu koks klopatas kom iÅ¡lįsdavo, žėdnas patordavo, kÄ—p geriau, razumniau iÅ¡lįstÄ—n iÅ¡ bados. Didžiausių badų sau unt galvos par didelį rozumų oÅ¡en priskalbÄ—jau. Tadu gol ketvirtan skyriun ajau. Atomanu, mokytoja kalbajo apÄ— sanobinius pamokinimus – priežodžius ir patarlas, apÄ— visokiausius palyginimus, gražius pasokymus. OÅ¡ei pirmas pakÄ—liau runkÄ—lį, bo mono bobuta baisiai iÅ¡kalbinga ir mani tos iÅ¡kalbos buvo gerokai iÅ¡mokinus. Mokytoja mon liepa atait prÄ—Å¡ visų klasį ir parogino kalbat, do mon ir golvų paglosta. Mon to tik ir teraikÄ—, nu ir pradÄ—jau: – PoniÅ¡kai aptaisyta ir palada graži. To pati panala, tik kita suknala. Stovi kÄ—p nogina iÅ¡siviepus. Mokytoja pabolo, alia nieko nesokÄ—, tik golvų linguot pradÄ—jo. PamisÄiau, kad mon pritaria, tai oÅ¡ei pralinksmÄ—jau ir variau toliau, kų atominiau iÅ¡ bobutas kalbų: – Linguoja golvų kÄ—p Å¡ulnio svirtis. ŽiÅ«ri kÄ—p ovinas unt naujus vartus. PasipÅ«tus kÄ—p viÅ¡ta parakÅ¡la. Mokytoja paraudonijo ir pradÄ—jo lÄ—tai voikÅ¡ÄiotÄ—n po klasį, o oÅ¡ei kalbajau toliau: – VoikÅ¡to iÅ¡ kampo kampan kÄ—p omžinas žydas. Sukas kÄ—p apatina girnopusa. Raudonas kÄ—p biždžionas pasturgalis. Mokytoja pradÄ—jo daug graiÄiau, tunkiais žingsnÄ—liais vaikÅ¡Äiot po klasį visa iÅ¡raudonijus, o jų tokių novatnų pamotįs oÅ¡ei atsiminiau do bant kelius gražius pasokymus ir poÅ¡kinau toliau: – Lakia kÄ—p Å¡Ä—tonas dÅ«Å¡ių nutvÄ—rįs. Ir rogana graita, kÄ— unt Å¡luotos raita. Mokytoja kažko papyko, visa pÄ—rsimaina, tik jos koklas baltais plÄ—mais nuvÄ—jo. Jinoj tunkiai kažkų sumala, alia oÅ¡ei nesuprotįs stovÄ—jau ramiausiai prÄ—Å¡ visus. Mon visa tÄ—p patiko, kad visi vaikai manį klauso nÄ—t prasižiojį, galvon lindo do ne vienas sparnuotas ar vodegiuotas pasokymas: – Burbuliuoja kÄ—p bulbiena virdama. Raudonas kÄ—p burkÅ¡tinas. Mokytoja kažkų Å¡nypÅ¡dama tylom pasokÄ— ir jau visa buvo iÅ¡bolus. Vaikai kÄ—p suÅ¡olį sÄ—dÄ—jo ir klausa, akis iÅ¡pÅ«tį žiÅ«rÄ—jo tai unt mokytojų, tai unt mani. OÅ¡ei aiÅ¡kiai supratau, kad jÄ— laukia, kų do razumno jiem pasakysiu. Alia mon pasdora tÄ—p rodu visa, kų žinau, pasakytÄ—, tai ir vÄ—l prakalbajau: – Å nypÅ¡Äia kÄ—p gyvota iÅ¡ kÄ—lmo. Turat kiaula ragus – visų svietų iÅ¡badyt. Mažu galajo žirgu užaugtÄ—n, jei nebÅ«t osilu gimįs. Ä®traukiau oro, žiojaus do kažkų sakytÄ—n, alia nutilau, bo to ÄÄ—su mokytoja unt manį kad surÄ—kÄ—: – Gana! MarÅ¡ iÅ¡ klasÄ—s! Tavo atsivastų! Mon viÅ¡kum buvo nebaaiÅ¡ku, ko jinoj papyko, už kų liepa ait iÅ¡ mokyklos, kom jai mono tatas prisiraikÄ—. Nesuprosdamas do paklausiau: – Ar tomstom motuta negerai? Ar raikia tatas? O kad buvau do ne vienų grožų pasokymų atsiminįs, kad neažmirÅ¡Äia, tai ažubaigiau: – VagÄ—, vagÄ—, kepura daga. Å aipos puodas, kad kotilas juodas. Bliauna kÄ—p avala vodagon įkirpta. O tadu oÅ¡en ramjausiai pasijÄ—miau savo skrynalį ir iÅ¡Ä—jau namo tatas atsivastų. Savo tÄ—veliukų radau malÅ«ni, buvo vos tik pabaigįs gyvulaliam miÅ¡inį molt. KÄ—p visadu pasilabinau, pabuÄiovįs tatai runkų, žiÅ«rÄ—damas jom tiesiai akys, visa iÅ¡ ailios pasakiau: kų ir kÄ—p mokytoja liepa kalbat, pasakiau, kų oÅ¡ei kalbajau, ir do pasakiau, kad nežinau, užu kų mani iÅ¡ pamokų iÅ¡vora, bo visi vaikai mani labai klausa nÄ—t iÅ¡sižiojį, ir buvo par pamokų tÄ—p tyku, kÄ—p par MiÅ¡ias, tik labai jau navatnai mokytoja mainas. Tata nieko nebalaukÄ—, nusipurta miltuotas žipono runkovas, nukrota skvarnus, nusijÄ—ma miltuotų kvartÅ«kų, pakabino unt koblio, uždora skrynių su miÅ¡iniu, užudingÄ— pilnų miltų kubilų, užuriÅ¡Ä— paskutinį maišų ir tylom uždora vazaunalas duris. TapasokÄ—: „Ainam.“ PojÄ—ma mani už runkos ir visų kÄ—lių aidamas tylajo. NuvÄ—jus mokyklon, mani paliko ažu durų ir liepa palaukt. Tata su mokytoju kalbajo ilgai, visų laikų klausiau ausis pastotįs, alia girdÄ—jau tik mokytojos bant kelius tunkius žodelius. Kadu tata iÅ¡Ä—jo, buvo viÅ¡kum nepiktas, tik tykus... Mani pojÄ—ma ramiai už runkos ir tylom ajom namo. Pusį kÄ—lio tÄ—veliukas tylajo, o poskum labai iÅ¡ rato pradÄ—jo mon kalbat: – SÅ«nÄ—l, yra unt svieto žmonių, katrÄ— unt kito ir krislalį pamoto, o unt savį ir kÄ—lmo nejauÄia. TurÄ—k kuntrybas, gerai pamislyk, kų ir kom sakai. Žodis – ne žvirblis, pasakei ir atgalio nebasugausi. Nigdi neskubyk ir bÅ«si pirmas. Ir žodžiu gali žmogų užgautÄ—n. BÅ«na unt svieto tokių sargių žmonių, katrÄ— ir savo Å¡eÅ¡Ä—lio prodada saugotis. Rytoj ir visadu bÅ«k mandagus, klusnus, visadu savo mokytojų ir žėdnų suaugusį žmogų sustikįs pasisveikyk, pralaisk pirmų, visadu ažu bat kokį padÄ—jimų, pamokinimų, palinkÄ—jimų neužmirÅ¡k kožnom padakavot. VaikÄ—l, runkos tau nenutrÅ«ks, jÄ—gu kom padÄ—si kų panÄ—Å¡tÄ—n, kokį dorbų padÄ—si padirbtÄ—n. Nedaug mokÄ—si, alia daugel nupirksi. Ar atomeni, kÄ—p unksÄiau yr senÄ—lis pasokįs: „Potys geriausi žmogaus dantys tÄ—, katrÄ— laiku liežuvį prikunda.“ Nu, ar atomeni? AiÅ¡ku, kad atominiau ir tadu, ir Å¡indÄ—n atomanu Å¡itų senÄ—lio pasokymų, o to tatas pamokinimo laikaus. Ratai kadu, alia pastaiko, vis tiek lÄ—pteliu kai kų ne laiku ir ne vietoj. KÄ— supruntu, tai papraÅ¡au praboÄyt, o kÄ— nesupruntu, tai tÄ—p ir palieku. Tai va, kokios bados buvau priskalbajįs, kÄ— sakiau viskų, kų žinau, kų misliu, kÄ—p buvo mani možų bobuta mokinus. Visako gyvÄ—nimi bÅ«na, alia visako ir raikia. TÄ—kstų paroÅ¡Ä— DanutÄ— PETRUÅ AUSKIENÄ–, Rudilių Jono Laužiko pagrindinÄ—s mokyklos socialinÄ— pedagogÄ— 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 337 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
