|
|
|
Vėrinys LAIMINGA SUPRATUSI SAVO PAÅ¡AUKIMÄ… - TARNAUTI KITIEMS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−01−20 |
 Po susitikimo su Marijona MonkeviÄiÅ«te - Å¡viesesnÄ— diena. Tikriausiai taip bÅ«na ir kitiems, bent kiek artimiau jÄ… pažįstantiems žmonÄ—ms. Ar mažai jų užsukdavo pas Å¡viesaus atminimo dvasininkÄ… KlemensÄ… GutauskÄ… ir labai dažnai pirmiausia bÅ«davo jos pasitikti.
Prie senovinÄ—s viryklÄ—s
Jeigu kas eidavo pas dekanÄ… ne per gonkelį, o iÅ¡ kiemo pusÄ—s, tai tas paprastÄ…sias duris atidarydavo jo Å¡eimininkÄ— ir tuoj pat nuskubÄ—davo praneÅ¡ti, kad kažkas atÄ—jo, bei grįždavo su atsakymu, jog yra laukiamas. Monsinjoras K. Gutauskas visada priimdavo sveÄiÄ…, jei tik tuokart sunkiau nesirgo.
DaugybÄ— parapijieÄių yra praÄ—jusių per tÄ… klebono Å¡eimininkÄ—s trepsÄ—jimo kambarį. Jaunesnio amžiaus vieÅ¡nios gal kiek ir nusistebÄ—davo, kad Äia viskas taip paprasta, net ir senovinÄ— viryklÄ—, - pamÅ«ryta iÅ¡ plytų, su ketaus lankainiais puodams įleisti, - tebekÅ«renama.
Užsiminus apie jos ilgus darbo metus pas mons. K. Gutauską, buvusi jo šeimininkė Marytė paaiškino, jog ir duonkepė krosnis toje virtuvėje buvo, ir kad ankstesnės šeimininkės kepdavo duoną, pyragus, o labai iškilmingoms vaišėms prieš kaitrią krosnies liepsną sukdavo ir šakotį.
M. MonkeviÄiÅ«tÄ—, viena pati dvideÅ¡imt metų ruoÅ¡usi maistÄ… KupiÅ¡kio bažnyÄios kunigams, mÅ«sų paÅ¡nekesio apie ekonomÄ—s pareigas metu tvirtino, jog toji senovinÄ— viryklÄ— buvo garantas, kad maistas bus gardus, sveikas ir ilgokai Å¡iltas, nes minuÄių tikslumu kunigų prie stalo tikrai ne visada sulaukdavo. Tai zakristijoje kas reikalÄ… turi, tai iÅ¡vykÄ™ pas ligonį užtrunka. Jai svarbiausia buvo taip darbuotis, kad labai užimtų kunigų netrukdytų su savo virtuvinÄ—mis bÄ—domis.
IÅ¡sikviesdavo ir dekano dukterÄ—ÄiÄ…
MarytÄ— pasakojo, jog niekada nesistengÄ— ruoÅ¡ti valgių pagal patarimus iÅ¡ knygų. NeturÄ—jo įproÄio prie jos paruoÅ¡to stalo kasdien sÄ—danÄių žmonių stebinti naujais patiekalais. IÅ¡ kokybiÅ¡kų produktų Å¡variai paruoÅ¡tas neriebus maistas, -tokius reikalavimus ji sužinojo iÅ¡ ankstesnÄ—s kunigo Å¡eimininkÄ—s Vincentos StyraitÄ—s ir jų labai paisÄ—. Pasak M. MonkeviÄiÅ«tÄ—s, tais atvejais, kai matydavo, kad viena gali nesuspÄ—ti paruoÅ¡ti stalo sveÄiams, kviesdavosi patalkininkauti jai pažįstamÄ… moterį, o kai reikÄ—davo Å¡ventiÅ¡kesnio stalo, tai su “pagelbÄ—k†kreipdavosi į dekano dukterÄ—ÄiÄ… GražinÄ… LavickienÄ™, gyvenanÄiÄ… Panevėžyje. Kunigo giminaitÄ— niekada neatsisakydavo jai padÄ—ti, nes labai gerbÄ— ir mylÄ—jo savo dÄ—dÄ™ KlemensÄ…. Ponia Gražina turinti didelį patraukimÄ… Å¡eimininkauti, nes kulinarijos ir konditerijos naujovių yra iÅ¡mokusi iÅ¡ savo mamos Julijos GutauskienÄ—s.
“Tie virtuvÄ—s bendri rÅ«pesÄiai GražinutÄ™ ir mane labai suartino, nelig giminaitÄ—s likome iki Å¡iol, kasmet mane aplanko ir kiti dekano Klemenso Gutausko giminaiÄiaiâ€, -džiaugÄ—si gerumu ir atlaidumu spinduliuojanti, rodos, niekada nepavargstanti MarytÄ—.
KalbÄ—dama apie Å¡eimininkavimÄ…, kuris, pasak jos, vien tik iÅ¡ prisižiÅ«rÄ—jimo iÅ¡ kitų darbÅ¡tuolių, prisiminÄ— laikus, kai Å¡eimininkei labai svarbu bÅ«davo saugiai iÅ¡laikyti maisto atsargas. Klebono Å«kiniame pastate buvo įrengta gera rÅ«kykla, o Å¡viežiÄ… mÄ—sÄ… vasarÄ… dienÄ… kitÄ… palaikyti Å¡eimininkÄ— MarytÄ— turÄ—davo keletÄ… žemÄ—je užkastų ledo luitų. Toks “šaldiklis†jai labiau patikdavo už Å¡aldytuvo kamerÄ…. “Tos maisto atsargos bÅ«davo priverstinÄ—s, juk pamenam, kokios žmonių spÅ«stys bÅ«davo mÄ—sos parduotuvÄ—je. PusÄ™ paros reikÄ—davo ten iÅ¡stovÄ—ti. Bet visada atsirasdavo gerų žmonių, kurie padÄ—davo man apsipirktiâ€, - prisiminÄ— ji anksteniuosius savo rÅ«pesÄius.
M. MonkeviÄiÅ«tÄ— pasakojo stengdavusis, kad kieme esanÄiame daržiuke bÅ«tų prieskoninių žalumynų, braÅ¡kių lysvelÄ—. “Tiek tų atsiminimų iÅ¡ mano paprastos gaspadinystÄ—s pas klebonÄ…â€, - jau kelintÄ… sykį kartojo Marijona.
Jei monsinjoras leisdavo, įpildavo
O Å¡is pastebÄ—jimas jau ne iÅ¡ jo buvusios Å¡eimininkÄ—s lÅ«pų, o korespondentÄ—s iÅ¡ apsilankymų pas dekanÄ…: vienÄ… kitÄ… netikÄ—tai užsukusį sveÄiÄ… dekanas kartais papraÅ¡ydavo Å¡eimininkÄ™ pavaiÅ¡inti vynu ar konjaku, taÄiau tai bÅ«davo vienintelÄ— taurelÄ—. MarytÄ— tuoj pat padÄ—davo butelį atgal.
M. MonkeviÄiÅ«tÄ— sakÄ—, kad labai sutriko iÅ¡ mokslininkÄ—s Aldonos VasiliauskienÄ—s, ruoÅ¡usios knygÄ… apie monsinjorÄ… KlemensÄ… GutauskÄ…, iÅ¡girdusi, kad teks ir jai pasipasakoti apie savo gyvenimÄ…, apie tuos metus, kai tarnavo pas dekanÄ…. Ji kiek įmanydama gynÄ—si nuo garbÄ—s bÅ«ti paminÄ—tai tokioje knygoje, taÄiau autorÄ— vis aiÅ¡kinusi jai, kad norinti pateikti visapusiÅ¡kÄ… pasakojimÄ… apie monsinjoro K. Gutausko gyvenimÄ…. Pagaliau vienÄ… naktį jos abi taip ir praleidusios be miego - MarytÄ— vis kÄ… atsimindama pasakodama apie savo gyvenimÄ… nuo vaikystÄ—s, o ponia Aldona kuo smulkiausiai viskÄ… užraÅ¡inÄ—dama, tikslindamasi.
Gal tai pirmas atvejis, kai knygoje “Monsingoras Klemensas Gutauskas†taip gyvenimiškai pažvelgta ir į dvasininko buitį - papasakojant apie ją tvarkiusias moteris - klebono šeimininkes.
IÅ¡ pradžių buvo kvieÄiama tik patalkininkauti
Pasak M. MonkeviÄiÅ«tÄ—s, KupiÅ¡kio parapijos klebono Å¡eimininke tapusi palengva ir jai paÄiai kiek netikÄ—tai. Atvykusi į KupiÅ¡kį gyventi, ieÅ¡kojo pastogÄ—s ir bent menko uždarbio. Teko padirbÄ—ti pas kelis miestelÄ—nus. Bet sovietinÄ— valdžia draudÄ— privaÄiai samdyti, todÄ—l ir MarytÄ— pradÄ—jo ieÅ¡koti valdiÅ¡ko darbo. TaÄiau reikÄ—jo turÄ—ti ir kur guventi. PradÄ—jusi teirautis laisvo kampo, sužinojo, kad nuomininkÄ™ gali priimti pamaldi kupiÅ¡kÄ—nÄ— AnelÄ— TviskutÄ—. VÄ—liau jai prireikÄ— ir gyvenusių pas jÄ… MarytÄ—s bei ZosytÄ—s globos. RÅ«pestingosioms nuomininkÄ—ms ji atsilygino dovanodama turÄ—tÄ… namuko dalį.
MarytÄ— tarnavo kitiems nuo paauglystÄ—s, taÄiau darbo stažas pradÄ—tas skaiÄiuoti tik pradÄ—jus dirbti KupiÅ¡kyje - ligoninÄ—s gimdymo skyriuje skalbÄ—ja, valytoja mokykloje, sanitare veterinarijos vaistinÄ—je, valytoja poliklinikoje. Pastarojoje darbovietÄ—je MarytÄ— triÅ«sdavo vakarais, tad jÄ… susirasdavo žmonÄ—s, turÄ—jÄ™ namuose sunkų ligonį prižiÅ«rÄ—ti. “Kiek galÄ—jau, tiek padÄ—jauâ€, - prisiminÄ— ji valandas, praleistas prie bejÄ—gių žmonių.
Mums kalbantis MarytÄ— ir neakcentavo, kieno tarpininkavimas lÄ—mÄ—, kad buvo pakviesta jau nebe stiprios sveikatos klebono Å¡eimininkei Vincentai padÄ—ti ruoÅ¡oje. Gal deÅ¡imt metų ji vis buvo ten kvietinÄ—jama. Po Å¡eimininkÄ—s mirties pasilikti Å¡eimininkauti MarijonÄ… papraÅ¡Ä— pats dekanas. Toks pasiÅ«lymas jai buvÄ™s netikÄ—tas, taÄiau sutiko, nes talkindma ankstesnÄ—ms Å¡eimininkÄ—ms jau buvo daug iÅ¡mokusi. Už įgytÄ… patirtį buvo dÄ—kinga savo gerosioms mokytojoms.
Å viesybÄ—s metai
MarytÄ— prisiminÄ—, kad iÅ¡ pradžių darbuojantis virtuvÄ—je ne viskas jai pasisekdavo, taÄiau garbiosios Å¡eimininkÄ—s niekada jai nepriekaiÅ¡tavo, nepaÅ¡iepÄ—. Vien tik geranoriÅ¡kÄ… pamokymÄ… girdÄ—dama, įgijusi drÄ…sos, savarankiÅ¡kumo. Jau bÅ«nant paÄiai už viskÄ… atsakingai, patiko taupiai Å¡eimininkauti, suplanuoti darbus iÅ¡ anksto ir viskÄ… suspÄ—ti laiku padaryti.
M. MonkeviÄiÅ«tÄ— savo Å¡eimininkavimo pas klebonÄ… metus pavadino didžiuoju universitetu. Tiek garbingų žmonių Äia jai teko priimti, matyti, kaip jie prie stalo, pokalbiuose bendrauja, kaip vienas kitÄ… gerbia. “Tos Å¡viesos sÄ—miausi iÅ¡ tikÄ—jimo, iÅ¡ dvasingojo monsinjoro Klemenso Gutausko, iÅ¡ jį supusių žmonių ir aplinkos. IÅ¡ ten visas mano iÅ¡silavinimasâ€, - atvÄ—rÄ— Å¡irdį mano paÅ¡nekovÄ—.
MarytÄ— skaityti ir Å¡iek tiek raÅ¡yti iÅ¡moko savarankiÅ¡kai, paauglystÄ—je į kitus pasižiÅ«rÄ—dama. Jai, 1932 metais gimusiai, ne kiek neteko lankyti mokyklos. Mama, mirusi nuo plauÄių uždegimo, paliko keturis naÅ¡laiÄius, o MarytÄ— buvo pati mažiausia, vos dvejų metukų, todÄ—l ir liko gyventi tÄ—vo naujai sukurtoje Å¡eimoje, kurioje vienas po kito gimÄ— Å¡eÅ¡i vaikai. Vos keturiolikos metų sulaukus iÅ¡Ä—jo pelnytis duonos.
Nebuvo darbo, kurio nemokėtų
ApmÄ…stydma savo 75-erius gyvenimo metus, MarytÄ— sakÄ— mananti, kad jos paÅ¡aukimas buvÄ™s tarnauti kitiems. Labai įsirėžė jai į atmintį penkeri metai, praleisti jau toliau nuo jai brangių vaikystÄ—s vietovių GiedraiÄių, BijutiÅ¡kio MolÄ—tų rajone. Pokario metais darbo ieÅ¡kodama atsidÅ«rÄ— ji pas Å«kininkÄ™ OnÄ… BasackienÄ™ VilviÅ¡kių kaime, KupiÅ¡kio rajone. Moteris neseniai buvo netekusi vyro, todÄ—l samdinei su Å¡eimininke teko visi Å«kio darbai. Tik artojÄ…, javų kirtÄ—jÄ… naÅ¡lÄ— teįstengdavo pasisamdyti. Tad, pasak MarytÄ—s, nuo auÅ¡ros iki sutemos eidavo jos abi pakniubstomis. Negana sunkių darbų, Å¡iÄ… Å¡eimÄ… užklupo ir grÄ—smÄ— bÅ«ti iÅ¡tremtai į SibirÄ…. ŪkininkÄ— su sÅ«numis gimnazistais slapstÄ—si, o Marijonai teko prižiÅ«rÄ—ti jų namus, klaidinti atvažiavusius stribus, kad nesurastų Basackų. TaÄiau vienÄ… kartÄ… trÄ—mÄ—jai, neradÄ™ sodyboje žmonių, visÄ… turtÄ… iÅ¡grobÄ—. Tad nebeliko ir ko saugoti.
ŪkininkÄ—s sÅ«nus padrÄ…sino MarytÄ™ ieÅ¡koti darbo sostinÄ—je, nes apie 1952 metus kaime, sudarkytame kolektyvizacijos, buvo labai sunku gyventi. TaÄiau Vilniuje merginai gyventi nepatiko, dar kiek užkliuvusi kaimuose, ji pasirinko KupiÅ¡kį.
Sugrįžo į savo namuÄius
Kol M. MonkeviÄiÅ«tÄ— tarnavo pas dekanÄ…, ten turÄ—jo ir jai skirtÄ… kambarÄ—lį. Po dekano mirties buvo papraÅ¡yta ir toliau prižiÅ«rÄ—ti K. Gutauskui priklausiusiÄ… valdÄ…. O kai jau buvo kam tuo turtu rÅ«pintis, MarytÄ— sugrįžo gyventi į savo kambarÄ—lius, kuriems Å¡ildyti Å¡iemeÄiÄ… žiemÄ… atskirai krosnies kÅ«renti ir nereikia. Å ilumos užtenka tiek, kiek jos pasklinda nuo kÅ«renamos plytos gaminant valgį.
PaÅ¡nekovÄ— sakÄ—, kad nÄ—ra labai uždaro bÅ«do, taÄiau labiau vertina ramybÄ™, su kuria labiausiai derinasi malda. Su malda, tarsi su prigimtimi, ji nuo paauglystÄ—s. Ir pas kaimieÄius, ir pas miestieÄius tarnaudama su Å¡eimininkais tardavosi pirmiausia dÄ—lto, kad sekmadieniais galÄ—tų lankyti bažnyÄiÄ….
Ji iÅ¡vardijo kelis jos gyvenime buvusius reikÅ¡mingus dalykus. Pirmajai Komunijai MarytÄ— ruoÅ¡Ä—si pamokoma BijutiÅ¡kio Å v. Onos bažnyÄios pamaldžiųjų moterÄ—lių. O iÅ¡pažinÄių klausyti atvyko jaunas kunigas. Kaip vÄ—liau sužinojo, tai buvo vikaras Klemensas Gutauskas. “Negi galÄ—jau pagalvoti, kad po daugelio metų man bus lemta Å¡eimininkauti Jo namuose, slaugyti ligos patale, bÅ«ti prie Jo paskutinÄ—mis gyvenimo minutÄ—mis.
M. MonkeviÄiÅ«tÄ™ labai sujaudino dabartinio dekano Vlado RabaÅ¡ausko padÄ—ka jai, iÅ¡tarta prie monsinjoro K. Gutausko kapo, už velionio rÅ«pestingÄ… priežiÅ«rÄ… ligos metu.
M. MonkeviÄiÅ«tÄ— sakÄ—, kad daug metų ji priklauso tretininkų katalikiÅ¡kai brolijai ir kasmet iÅ¡ naujo priima iÅ¡kilmigÄ… pasižadÄ—jimÄ…. Ji sakÄ—, kad pasaulieÄių pranciÅ¡konų kongregacija labai sustiprina jos pasiaukojimÄ… be jokio iÅ¡skaiÄiavimo tarnauti kitam. M. MonkeviÄiÅ«tÄ— KupiÅ¡kio bažnyÄioje yra priÄ—musi ir SkaistybÄ—s įžadÄ….
Mano paÅ¡nekovÄ— pasidžiaugÄ—, kad gyvenime jai buvo lemta sutikti daug Å¡irdingų, vien gera jai linkinÄių žmonių. Tuo paÄiu ji stengdavusis ir kitiems atsilyginti. TodÄ—l ir gyvena be dvasinių trikdžių ir didesnių materialinių rÅ«pesÄių, iÅ¡ sąžiningai užsidirbtos vidutinÄ—s pensijos.
M. MonkeviÄiÅ«tÄ— neturi artimesnių giminaiÄių, taÄiau jÄ… ir toliau pagloboja monsinjoro giminÄ—s iÅ¡ AnykÅ¡Äių ir Panevėžio, nusiveža pas save pasisveÄiuoti, pakvieÄia Å¡ventų vietų aplankyti. KupiÅ¡kÄ—nai Aldona ir Kazimieras PranskÅ«nai jai irgi kaip savi. Daug kas jÄ… pasveikina gatvÄ—je, pasiteirauja apie sveikatÄ….
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
