Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 23 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

NEKENTÄ—K TYLOJE

2014−01−23

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Lėtinio skausmo įtaka ir pasekmės visuomenei didžiulės.
Simono Dariaus asociatyvi nuotrauka
Europos valstybių iniciatyvų skausmui malšinti ištakos siekia 1993 m., kai Paryžiuje vykusiame VII Pasaulio skausmo kongrese susivienijo senojo žemyno skausmo draugijos ir buvo įkurta Europos skausmo draugijų federacija (EFIC). Po dvejų metų Veronoje (Italija) vykusiame I Europos skausmo draugijų kongrese buvo iškelta bendros skausmo politikos Europoje idėja, o pirmasis realus jos įgyvendinimas – 1998 metais Briuselyje įvykusi sveikatos politikams skirta skausmo konferencija. Bet ypatingai ši iniciatyva sustiprėjo pastaraisiais metais. Šios iniciatyvos pagrindiniai tikslai yra visuomenės švietimas, medikų bei sveikatos politikų mokymas. Siekiama lėtinio skausmo problemą pripažinti labai svarbiu šiuolaikinės visuomenės sveikatos raidos klausimu ir suteikti jam prioritetą.

2001 metais spalio 18 dieną Europos Parlamentas patvirtino EFIC ,,Skausmo deklaraciją“, kuri lėtinį skausmą pripažįsta didžiule sveikatos priežiūros problema, liga, turinčia savo teises. Šią deklaraciją palaiko daugelis Europos vyriausybių. Kiekvienais metais Europos Parlamentas skelbia ,,kovos su skausmu“ metus. Antai 2009–2010 metai buvo paskelbti ,,kovos su griaučių raumenų skausmu“, o 2012 metai – ,,kovos su ūminiu skausmu“ metais. 2013-ieji – „kovos su galvos skausmu“ metais.
Skausmo įtaka visuomenei yra milžiniška. Lėtinis skausmas diagnozuojamas tuomet, kai trunka daugiau kaip 3 mėnesius ir yra varginantis, trukdantis dirbti ir gyventi.
Antai statistika skelbia, kad Europoje kas penktas žmogus, arba 20 proc., kenčia lėtinius skausmus, o tai jau yra milijonai Europos gyventojų. Iš šio skaičiaus vyrauja sąnarių ligų sukeltas skausmas – 40 procentų. Nugaros skausmai sudaro 20 proc. visų kenčiančių žmonių.

Lietuvoje skausmus kenčiančių žmonių statistika taip pat panaši. Lėtinio pobūdžio skausmus Lietuvoje kenčia kas 5 gyventojas, apie 20 proc. Tuo tarpu stiprų vėžinių ligų – onkologinį skausmą Lietuvoje kasdien kenčia apie 4 tūkstančius žmonių.
Lėtinio skausmo įtaka ir pasekmės visuomenei didžiulės. Jungtinėje Karalystėje lėtinį skausmą kenčia 5 milijonai pacientų, tai atneša 45 milijonus nedarbo dienų ir nuostolių valstybės biudžetui – 193 milijonus svarų sterlingų per metus. Lėtinis skausmas griauna normalų socialinį asmeninį gyvenimą, sutrikdo darbuotojo darbo produktyvumą ir kenkia metiniam BVP.

25 proc. atvejų trikdo šeimos santykius, o tai dažnai būna tiesioginė skyrybų priežastis, 20 proc. sukelia depresiją, tai sunkina asmens socialinę adaptaciją visuomenėje, o 15 proc. skatina žudytis.
Lietuva garsėja kaip savižudžių kraštas. Manau, jei sumažėtų žmonių, kenčiančių lėtinius skausmus, tai sumažėtų ir savižudybių Lietuvoje.
Mūsų respublikoje atliktas tyrimas parodė, kad dėl skausmo 10 proc. ligonių prarado savo darbą, 13 proc. ligonių pakeitė savo pareigas ir 14 proc. ligonių pakeitė savo darbą iš esmės.

Pastaraisiais metais Lietuvoje taip pat jau įvyko permainų. Dar 1993 metais Vilniuje, Santariškėse, buvo įkurta Skausmo klinika. Jos įkūrėja buvo gydytoja anesteziologė Janė Baublienė. Pamažu skausmo klinikos kūrėsi ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje ir Utenoje.
Antai Utenoje nuo 2010 metų pradžios taip pat veikia skausmo gydymo dienos stacionaras, kurio įkūrėjas yra šio straipsnio autorius. Utenos skausmo gydymo dienos stacionare atliekamos intervencinės skausmo gydymo procedūros. Adatomis pasiekiamas skausmo židinys ir skausmas tiesiogiai malšinamas, veikiant skausmo priežastį, drauge atliekamas ir gydymas, leidžiant vaistus tiesiogiai į skausmo židinį.

Dažnai tenka atlikti sudėtingas procedūras, kai vaistai leidžiami, atliekant intervencijas į stuburą. Sudėtingiausios intervencijos į stuburą, kurios yra prilyginamos minimaliai invazyvioms neurochirurginėms operacijoms be pjūvio, jos atliekamos operacinėje. Tuomet skausmo židinys pasiekiamas, naudojant rentgeno aparatą. Jei pavyksta pasiekti ilgalaikę skausmo ligos remisiją, trunkančią mėnesį ar metus, tai būna džiugi naujiena tiek gydytojui, tiek jo pacientui.

Gyd. Jurijus Blakunovas,
VÄ® Utenos ligoninÄ—, Skausmo gydymo dienos stacionaras


Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 082 721

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]