Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

FARAONų šALIES KASDIENYBė IR SPINDESYS

Ovidijus PETKEVIÄŒIUS

2007−01−13

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kai mūsų krašte tokia dargana ir niūri šviesa (regis, niekad taip ir nebeišauš) daugelis stengiasi išvykti į pietus, į kurią nors iš egzotiškų šalių. Tiesa, grįžus iš saulėtos šalies dar labiau pradeda kankinti niūri pilkuma.

Tie, kas ryžtasi atostogas pasiimti žiemos metu, gali vykti į savo gamta ir ypatingais istorijos bei žmonijos architektūros stebuklais turtingą Egiptą. Nenoriu skaitytojams įkyrėti pasakojimais apie pasaulio stebuklais laikomas Gizos piramides, didįjį sfinksą, senąją Egipto sostinę - Tebus, ne tik faraono Tutanchamono kapo lobiais garsų Egipto nacionalinį muziejų ar keliolika milijonų gyventojų turinčią dabartinę šalies sostinę Kairą. Ne mažiau įdomu stebėti turistų bei vietinių gyventojų elgseną, jų bendravimą, pomėgius.
Pastaruoju metu Egiptą ypač pamėgo kelionių mėgėjai iš Rusijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos ir, žinoma, mūsų šalies.

Apsukrūs pardavėjai

Per amžius egiptiečiai garsėjo ir kaip apsukrūs prekybininkai. Šiandien prekyba taip pat yra vos ne pagrindinė šios šalies piliečio veiklos sritis. Svetimšalį, praeinantį pro bet kurią parduotuvėlę, vietiniai yra pasiruošę vos ne už skvernų įtempti vidun. Kad tik įtiktų pirkėjams, prekijai yra pasišovę vaišinti ir egiptietiška – raudonąja arbata ir visais įmanomais ar neįmanomais būdais girti savo prekę. Nesiryžtantys derėtis bus kaip reikiant apmauti ir, pavyzdžiui, visai menkavertę didžiojo sfinkso kopiją įsigis net keliolika kartų brangiau. Dar įdomiau stebėti ir klausyti, kaip virtuoziškai pardavėjai giria savo prekes. Jie meistriškai gali įtikinti, kad tokią gali nusipirkti tik pas jį vienintelį, nors, kaip po to paaiškėja, tokių suvenyrų ar egiptietiškais raštais išmargintų skarų prikimštos visos aplinkinės krautuvės.
Paklausiausia prekė, kurią namo gabenasi visi atvykėliai – kaljanas, lietuviškai – vandens pypkė. Didžioji dalis vietinių vyrų jos iš burnos nepaleidžia vos ne visą parą. Aišku, pakankamai įdomu stebėti kaip šią pypkę rūko itin garbaus amžiaus europietės. Tie patys poilsiautojai drąsiai teiraujasi vietinių, kur galėtų gauti hašišo. Beje, jo, nors islamo religija vartoti tokias medžiagas kategoriškai draudžia, galima nusipirkti beveik pas kiekvieną gatvės prekeivį. Kainuoja jis nei daug, nei mažai: vienas gramas – trisdešimt JAV dolerių.
Kaljano kaina skiriasi nuo to, iš kokio metalo pagaminta jo pagrindinė dalis. Pakankamai gerą vandens pypkę, po ilgų derybų, galima nusipirkti už dvidešimt JAV dolerių, nors jo pradinė kaina pradžioje būna beveik dešimtį kartų didesnė.
Kiekvienas pardavėjas, su kuriuo leidiesi į kalbas, pasakoja, kad geriausi pirkėjai yra rusai, jie turi daugiausiai pinigų ir juos gan lengvabūdiškai švaisto. Ir išties vakarais gali matyti juos iš parduotuvių grįžtančius su didžiuliais nešuliais. Perka viską: pradedant auksu, medvilniniais rankšluosčiais ir baigiant prieskoniais ar papirusais. Beje, surasti kokią nors išties originalių dirbinių, suvenyrų parduotuvėlę itin sunku.

Sausas įstatymas

Egiptiečiai beveik visai nevartoja alkoholio. Sunkoka jo čia įsigyti ir turistams. Tiesa, pirmą atvykimo parą jie turi teisę alkoholinių gėrimų įsigyti “Tiuti fri” parduotuvėse. Daugelis žmonių labai nustemba, kai yra pareikalaujama paso ir, beje, visai ne tam, kad sužinotų pirkėjo amžių. Į pasą, prie Egipto vizos yra pažymima apie vienokio ar kitokio alkoholinio gėrimo pirkimą.

Mėgautis saulės voniomis ar ieškoti nuotykių?

Nors dienos metu Hurgadoje (Egipto kurortas) labai malonu lepintis mums neįprasta saule, šiluma ar jūros dvelksmu, tačiau dalis poilsiautojų, ypač rusų turistai, jūrą ir saulę yra linkę iškeisti į naktinius klubus ir barus. Naktinis gyvenimas čia daug aktyvesnis už šviesųjį paros laiką.
Tad gal ir neturėtų stebinti gatvės prekeivių pasiūlymai būtinai įsigyti “Viagros”. Ji šioje šalyje, pasirodo, parduodama tradicinių kvapniųjų aliejų pavidalu. Vyriškoji “Viagra” skaidri, o moteriškoji – kaštoninė. Šį produktą pardavėjai, vienodai įkyriai siūlo ir vyrams, ir moterims, ir jauniems, ir pagyvenusiems žmonėms. Daugelis ima smagiai kvatotis, kai sužino, kad šiuo aliejumi pasitepus erogenines zonas, priešingos lyties atstovai lips it musės prie medaus, o seksas truks net tris valandas ir trisdešimt minučių! Į klausimą: “Kodėl būtent tiek: ne daugiau ir ne mažiau?” - nieko neatsako. Tik paaiškina, kad rusų turistai, teisingiau pasakius, dailiosios lyties atstovės, į Egipto kurortus atvyksta ieškoti sekso nuotykių. Neretai tai būna turtingos rusės, kurios už sekso paslaugas yra pasišovusios mokėti.
Nederėtų pamiršti, kad daugiau nei devyniasdešimt procentų Egipto gyventojų išpažįsta islamo religiją, kurioje begalė įvairiausių tabu.

Meilė už pinigus: kas kam moka?

Ir visgi, kaip paaiškino viename viešbutyje kartu apsistojusios respublikinio dienraščio žurnalistės, čia viską gali nusipirkti... Vieną vakarą, vedinos smalsumo, jos nutarė “nusišauti” joms patikusius arabus. Tai pavyko labai greitai ir nesudėtingai. Šviesiaplaukės lietuvaitės, be abejo, tikėjosi, jog bus dosniai pavaišintos ir diskotekoje maloniai pašokdintos. Atomazga buvo žymiai proziškesnė. Pasirodo, jog egzotiškame bare sočiai prisiragavus jūros gėrybių ir “Campari” kokteilių (juos dosniai užsakinėjo jų palydovai. –Aut. past.) už visas vaišes teko mokėti joms pačioms. Dar stipriau merginos buvo šokiruotos, kai vietiniai gražuoliai pasakė kainą, kokią jos turėtų sumokėti, jei norėtų meilės… Žigolo paslaugas Hurgadoje teikia beveik visi suvenyrų ir “Viagros” pardavėjai. Vietiniais tikina, kad tokiu būdu užsidirbti juos įpratinusios visada dosnios rusės…

Kontrastų pasaulis

Nors daugelis išpuoselėtų Hurgados viešbučių kiemelių ir terasų skęsta pačiuose nuostabiausiuose žieduose, visai netoli centro gali aptikti šiukšlynus ir čia pat vietoje nakvojančius tipus. Sakysite ir pas mus tokių nestinga? Galbūt!
Paklajojęs po vienaaukščių statinių kvartalą net nepagalvotum, kad čia - gyvenamieji būstai. Jaunas gatvės prekeivis pasišovė mus pakviesti į svečius pas savo motiną. Aišku, mūsų krašte į tokius namus svečių niekas nė nekviestų. Septynių asmenų šeima gyvena trijuose mažyčiuose, troškiuose kambarėliuose. Patalpoje, kuri atstoja ir virtuvę stovi masyvus, maždaug keturiasdešimties litrų talpos vandens ąsotis. Šio vandens, kuris naudojamas ir maistui ir prausimuisi šeimai turi pakakti visą savaitę.
Mustafa, toks svetingo arabo vardas, išdidžiai parodė vienintelį civilizuoto gyvenimo atributą – televizorių. Pagrindinės šeimos maitintojo pareigos atitekusios taip pat Mustafui. Jo motina visą laiką skiria žymiai mažesniems jo broliukams ir sesutėms. Kur yra tėvas, mums išsiaiškinti taip ir nepavyko, galbūt kaip ir daugelis vietinių vyrų, kokioje nors iš dykynių traukia kaljaną.
Šokiruoti tokio vaizdo ir apsupti vos ne viso kvartalo vaikų paskubėjome palikti šią vietą. Atsidūrę kurorto centre vėl sugrįžome į popsiškai prabangių parduotuvių, viešbučių, marmuru klotų šaligatvių pasaulį.

Žvilgsnis nuo kupranugario nugaros

Sakoma, kad Egipto nepažinsi, jei neapsilankysi dykumoje. Gamtos ir egzotikos mėgėjai nepraleidžia progos vykti į dykumą smėlio motociklais. Keistai ir kiek nerealiai atrodo beveik šimto keturračių motociklų kolona, skendinti smėlio dulkėse.
Kaip paaiškėja, dykumos gyventojai – beduinai - savo gyvenimą taip pat yra “orientavę” į turizmo rinką.
Atvykusiuosius į kaimelį išsyk pasitinka jo gyventojai, vedini kupranugariais. Visi norintys susipažinti su šiuo egzotišku keliavimo būdu gali tai ir padaryti. Daugelis ir išmėgina šią dykumų “transporto” priemonę. Ne taip jau paprasta užsiropšti ant šio gyvūno nugaros. Kai kam, po įspūdingos kelionės kyla keblumų nulipti žemyn. Kol neduodi “bakšišo” (mokestis už paslaugas), kupranugario savininkas neliepia gyvūnui atsiklaupti ant priekinių galūnių. Kaulinti “bakšišo” įpratinti ir mažamečiai vietinių gyventojų vaikai. Nori juos nufotografuoti – privalai sumokėti. To reikalauja net dviejų metų amžiaus bamblys. Aišku, beduinų moterys savo veidus slepia po čadromis. Tokios griežtos normos netaikomos vaikams, kurie lyg gyvi dykumos kaimelio eksponatai siaučia aplink turistus, siūlo pirkti vaistažoles, smulkius rankdarbius ar tiesiog kaulydami “bakšišo”. Daugelis turistų neatsispiria jų prašymams.
Įspūdingas saulėlydis, kurį keliautojai stebi nuo kalvos viršūnės ir lėkimas motociklais per dykumą tamsoje – verti žymiai didesnio “bakšišo”.
Kelionė per dykumą ar nardymas Raudonojoje jūroje daugeliui suteikia daugiau malonumo nei turistų ir prekeivių apgultos garsiųjų faraonų kapavietės.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 998

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]