Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

VELYKŲ STALAS IŠ LABDAROS

Ingrida STAKYTĖ

2010−04−03 1

Spėjama, kad velykinis stalas daugeliui gyventojų šiemet bus skurdesnis - dalis gyventojų ne tik skanesnio mėsos gabaliuko ant jo neberas, bet ir pačios šventės simbolio - kiaušinio. Tokias bėdas nujaučiančios labdaros organizacijos pastarosiomis savaitėmis rengia įvairias akcijas varguoliams paremti. Tačiau ir jos pripažįsta, kad padėti bus dar sunkiau nei per praėjusias Kalėdas.

Džiugino kupiškėnus

Šią savaitę Kupiškyje viešėjo labdaros ir paramos fondo iš Kėdainių "Viltis Vikonda" atstovės Aušra Pačtauskienė ir Elena Skarupskienė. Moterys aplankė 14 rajono šeimų, kurioms įteikė "Velykinius" maisto paketus. Jų čia išdalinta už 784 litus.
"Kupiškėnų mintys" viešnias palydėjo į dviejų mieste gyvenančių šeimų namus ir į Kupiškio vaikų į dienos centrą.
"Velykinę akciją mūsų fondas organizuoja 14 -ąjį kartą. Maisto produktais šventinį gyventojų stalą stengiamės bent truputį praturtinti savam krašte, Ukmergėje, Švenčionyse bei Kauno rajone. O su Kupiškiu draugaujame jau seniai ir nepaprastai gerbiame šio krašto žmones. Todėl tokiu metu, kai nedarbas jūsų rajone - milžiniškas, gyventojai vos galą su galu besuduria, norim jiems truputį padėti", - apie savo atvykimo tikslą sakė fondo visuomeninė patarėja E. Skarupskienė.

Pirmiausia užsukta į Tomo Leko Salomėjos Nėries gatvėje nuomojamą būstą. Jauna šeima, auginanti 4 mėnesių kūdikį, glaudžiasi mažyčiame, kukliai atrodančiame sodo namelyje. Už jį per mėnesį moka po 100 litų.
Šios Šeimos galva gyvenimui užsidirba triūsdamas miške. Todėl akcijos metu labdaros dalintojoms pavyko susitikti tik su jaunąja šeimininke. Moteris tą dieną net ir vargingoje savo būsto aplinkoje atrodė laiminga ir mielai priėmė kėdainiečių paramą.
Šiltas priėmimas A. Pačtauskienės ir E. Skarupskienės laukė ir kitose aplankytose Kupiškio rajono šeimose.

Fondą užgulė prašytojai

Tačiau, pasak moterų, šiandien mūsų tautiečiai jų teikiamą paramą kartais suprantą, kaip privalomą: "Kai ekonominė situacija šalyje tokia sunki, savo elektroniniuose paštuose kasdieną randame krūvas paramos prašytojų laiškų. Prašymai atplaukia - įvairiausi: tai paminklą ant tėvo kapo pastatyti, tai finansuoti kelionę į užsienio šalį… Bet dauguma besikreipiančiųjų netgi nebesivargina rašyti savo nelaimės aplinkybių, nereikia jiems net mūsų pokalbių - atsiunčia vardą, pavardę bei banko sąskaitos numerį ir siųsk jiems pinigus".
Tačiau į nuoširdžius prašymus E. Skarupskienė teigė visuomet atsakanti. Jei finansiškai padėti neįmanoma, moteris bent moraliai stengiasi palaikyti likimo nuskriaustus žmones.
Nors kartais labdaros ir paramos fondo atstovių pastangos bei geranoriški tikslai būna ir nesuprasti. E. Skarupskienė pasakojo, kartą siūliusi vienai Kupiškio mokyklų įsijungti į jų vykdomą projektą, kuris remia talentingus ir gabius kaimo mokinius. Tačiau mūsiškiai kėdainiečių pagalbos griežtai atsisakė.
"Reitingų sąrašuose pastebėjau šią mokyklą ir prisiminiau savo simpatijas Kupiškiui. Tačiau mano pasiūlyta pagalba čia buvo labai nemandagiai priimta ir galiausiai atmesta", - stebėjosi pašnekovė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"