|
|
|
Aktualijos BRANGIOS PASKOLOS - NE IŠEITIS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2010−02−09 |
 Sakoma, jog ketvirtadienis - geriausios nuotaikos diena. Atrodo, dalelė tokios teisybės buvo ir praėjusios savaitės ketvirtadienio vakarą rajono darbdavių klubo narių surengtame susitikime su ekonomikos mokslų daktare, praėjusios kadencijos europarlamentare, europinio lygmens projektų konsultante Margarita Starkevičiūte.
Viešnia, dalydamasi mintimis apie Lietuvos ūkio situaciją ir naujausias prognozes, tvirtino, jog mūsų valstybė turi galimybių greičiau išbristi iš ekonominės krizės, ir tai yra toji geroji žinia, tačiau šiam procesui labai trukdo valdančiųjų užsispyrimas nekreipti dėmesio į reikalą išmanančių savų specialistų ar užsieniečių konsultantų geranoriškus patarimus. Būtini pokyčiai šalies valdymo sistemoje, - akcentavo dabar jau ir Europos Sąjungoje žinoma ekonomistė. Jos turimais duomenimis, pastaruoju metu jau į gera keičiasi Vokietijos, Prancūzijos finansinė ir ekonominė situacija, nes šios valstybės turi kuo prekiauti. Ne be išeities ir Lietuva, bet mūsų valstybei šiuo metu labai trūksta pinigų ir nėra kito kelio kaip jų skolintis. Tad didžiausias galvos skausmas - kokiomis sąlygomis. Imti keliolikos milijardų dolerių paskolą su 7,5 proc. palūkanų yra per daug rizikinga, - komentavo ponia M. Starkevičiūtė pastarąsias Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus skolinimosi galimybių paieškas. Būtinai reikia ieškoti dviem ar net keturiais procentais pigesnių kreditų, nes vien tokiu būdu galėtume šalies išlaidas palūkanoms dengti sumažinti iki 800 milijonų litų. Ekonomikos teoretikės ir praktikės žiniomis, daugelio ES šalių vyriausybių labiausiai rūpi, kad verslininkai gautąjį pelną įsuktų į gamybą, Lietuvoje priimtiniausias kelias - pinigų leidimas vien pirkimams.
Lektorės nuomone, tik vadybos neišmanymas privedė prie to, jog Lietuvos Vyriausybė neturėjo kitos išeities, kaip mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas. Ji pabrėžė, jog ir kaimyninėje Latvijoje sudėtinga finansinė ir ekonominė situacija, tačiau jai taisyti yra sudaryta ilgalaikė strategija ir gyventojai gali orientuotis, kaip keisis jų situacija, gi mūsų valstybėje išeities ieškoma nuolat kaitaliojant pajamų mokesčius.
Prognozuodama šalies ekonominius pokyčius mūsų Vyriausybė sieja juos su būsimomis didelių investicijų statybomis, tarkim, atominės elektrinės, bet tokios kalbos tebėra labai aptakios - nežinoma, nei kas bus pagrindinis investuotojas, nei kokia perspektyva Lietuvai būti dalininke šiame projekte.
Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Geskanta, Geskantas, GeskantÄ—, Gestautas, GestautÄ—, Gesvina, Gesvinas, GesvinÄ—, Honorata, Honorijus, Tomas.
|
