Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KIEKVIENO SIELAI – PO MAŽĄ TYRO ILGESIO LAŠELĮ

Gaila Matulytė

2004−06−08 0

Nuvilnijo, nuaidėjo trečioji sakralinio meno šventė “Sielos ilgesys„, pirmąjį birželio savaitgalį į Palėvenę sukvietusi teatralus, muzikantus ir poetinio žodžio mylėtojus iš visos Lietuvos.
Į Palėvenę – lyg į Mekos miestą
Iškilminga festivalio dalyvių eisena pasuko į dominkonų vienuolyno kiemą, kur, tardama įžanginį žodį, renginio sumanytoja ir režisierė Nijole Ratkienė bei šeštadieninę programą vesti jai padėjęs Radviliškio dekanas Gintaras Jonikas į sceną pakvietė garbingus šventės svečius. Šventės globėjas seimo narys Viktoras Rinkevičius, jo kolega Jonas Korenka, Kupiškio kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Vidas Vilimas, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis, Noriūnų seniūnas Audronijus Zulonas džiaugėsi galėdami dalyvauti tradiciniu tapusiame renginyje, pasigrožėti teatrų pjesėmis, kitais meno žanrais.
Viešnia iš tolimosios Kinijos Huang LingYu, Pekino akademijos sociologijos mokslų profesorė, vylėsi, kad šventės metu galės iš arčiau pažinti lietuvių religinę pasaulėjautą ir šią patirtį perteikti rengiamoje knygoje apie Marijos žemę.
Klaipėdos universiteto docentas P. Bielskis Palėvenę prilygino Mekos miestui, į kurį iš toli atkeliauja dvasios piligrimai. Svečias akcentavo bendruomenės jausmo svarbą dabartinėje susvetimėjimo ir vartotojiškų tarpusavio santykių epochoje. “Kultūros paveldas neateina alyvų žydėjimu, - kalbėjo docentas. – Jis prasiveržia netektimis ir skriaudomis, kurios suartina, duoda patirties ir žinojimo, kaip išlikti.„
Kad stiprybės suteiktų nenutrūkstamas ryšys su Dievu, o tuo pačiu šventėje dalyvaujantiems muzikantams neužsikimštų dūdos ir gražiai skambėtų dainos linkėjo Kupiškio dekanas Vladas Rabašauskas ir, gaudžiant bažnyčios varpams, paskelbė festivalio pradžią.
Žodžiu pašaukti klausantį
Apie pusšimčio knygnešių bei tiek pat jų talkininkų švietėjišką darbą bylojo šventinę programą pradėjęs kupiškėnų teatralizuotas pasakojimas iš slaptųjų lietuviškų vakarų istorijos, režisuotas Vilijos Morkūnaitės. Šeimininkus scenoje netruko pakeisti Utenos kultūros centro suaugusiųjų teatras “Žaliaduoniai„ su žymiuoju “Daumantu„, sugrąžinusiu į Lietuvos kunigaikščių kovų laikotarpį. Ne kiekvienam žiūrovui pažįstami istorijos vingiai, karaimų pasaulėjauta, nekliudė suvokti Lietuvos karžygių puoselėtas vertybes: meilę Tėvynei, duoto žodžio tesėjimą, tikėjimą Aukščiausiuoju.
Meilė Dievui ir Jo kūrinijai dvelkė iš Kretingos atvykusio brolio pranciškono Bernardo Belicko eilės. “Reikia paleisti žodį, - savo kūrybinę jauseną išsakė vienuolis, - kad jis pašauktų klausantį.„ Tarsi akmenys nugludinti posmai apie bendravimo ir maldos patirtį, bičiulystę, pagarbą Motinai, gimtinei, mažais kūrybinės raiškos lašeliais biro į klausančiųjų širdis.
Literatūriniam žodžiui duoklę atidavė ir humanitarinių mokslų daktarė docentė Aldona Vasiliauskienė, pristačiusi knygas apie monsinjorą Klemensą Gutauską bei arkivyskupą Mečislovą Reinį.
Palėvenės Šv. Dominyko bažnytėlė vos talpino norinčius paklausyti docento Petro Bielskio monospektaklio “Motiejus Didysis„, prasmingai priminusio vyskupo Motiejaus Valančiaus pamokslus iš šios šventovės sakyklos.