Å iuo metu vis plaÄiau prabylama ir tampa netgi savotiÅ¡ka mada mums tolimo kraÅ¡to – Rytų – gyvenimo filosofija. Maždaug penkis tÅ«kstanÄius metų gyvuojantį mokslÄ… apie gyvenimÄ… ir sveikatÄ… – ajurvedÄ… – praÄ—jusį penktadienį KupiÅ¡kyje kalbÄ—jo VÅ¡Ä® „Ajurvedos akademija“ vadovai Lina LukoÅ¡ienÄ— ir Aurelijus PieÅ¡inas seminare „Ajurveda – mano gyvenimo instrukcija. AÅ¡ – tai kÅ«nas, protas, ego, intelektas, siela“.
TÅ«kstantmeÄio tradicijos
Fizinė ir dvasinė žmogaus prigimtis nepriklauso nuo to, kuriame žemyne jis gyvena. Mūsų protėviai, nė patys to nežinodami, taip pat gyveno pagal ajurvedą. Tai gyvenimo būdas, prieinamas kiekvienam, juk sveikata - be tautybės ir religijos. Tuo tolimos šalies Indijos savitos kultūros tradicijos patrauklios bei lengvai suprantamos ir mums.
Vedos – prieÅ¡ 5 tÅ«kstanÄius metų užraÅ¡yti pirmieji žmonijai žinomi mokslo Å¡altiniai, fundamentalus visų mokslų, taip pat ir medicinos, pagrindas. TÅ«kstantmeÄių tradicijas puoselÄ—janÄio indų mokslo apie gyvenimo menÄ… sekÄ—jai Lietuvoje A. PieÅ¡inas ir L. LukoÅ¡ienÄ— teigia, kad bÅ«ties pilnatvÄ™ dabartiniais įsigalÄ—jusio materializmo laikais pajusime tik harmoningai gyvendami su gamta, savo kÅ«nu, protu ir siela. Pagal ajurvedÄ…, jei žmogus, nesergantis jokiomis ligomis, nebadaujantis, turintis namus, darbÄ…, nesijauÄia laimingas, - vadinasi, jis yra ligonis. Tokios savijautos priežastis yra kÅ«no, proto ir sielos disharmonija. Ajurveda – viena iÅ¡ keturių vedų, sanskrito kalba užraÅ¡ytų prieÅ¡ penkis tÅ«kstanÄius metų. Tai holistinis mokslas apie žmogų, kaip apie visumÄ…, padedantis pažinti fizinį, dvasinį ir intelektualinį žmogaus lygius, mokanti, kaip iÅ¡likti sveikam.
Žmogus – dalelė gamtos
Ajurveda teigia, kad visi gyvi ir negyvi šio pasaulio objektai yra sudaryti iš penkių materialios gamtos elementų – žemės, vandens, ugnies, oro ir eterio. Žmogaus kūne šie penki elementai taip pat pasireiškia trijų došų (biologinių energijų) forma. Remiantis indų filosofija, yra trys psichosomatiniai konstituciniai žmogaus tipai, kuriuos atitinka trys došos – vata (oras, eteris), pita (ugnis) ir kapha (žemė). Kiekvienas žmogus yra visų trijų prigimties tipų mišinys. Dažniausiai vienas iš jų yra dominuojantis, o kiti papildo mūsų prigimtį. Žinodamas savo prigimtį – prakrutį, žmogus turi pasirinkti tinkamą dietą, gyvenimo būdą, sportavimo ir atsipalaidavimo programas ir palaikyti sveikatą natūraliais būdais. Įvairūs užsiėmimai, gyvensena, mityba ir emocijos gali skatinti kurios nors došos ar došų didėjimą. Jas apsunkina faktoriai, savo savybėmis atitinkantys jų prigimtį. Pvz., karšti, aštrūs patiekalai, pyktis, vasara didina pitą, sunkus ar šaltas maistas, neveiklumas ir šalta, drėgna žiema didina kaphą, sausas ir lengvas maistas, persidirbimas ir vėjuotas ruduo didina vatą.
KÄ…, kaip ir kada valgyti?
Ajurveda didelÄ™ reikÅ¡mÄ™ skiria tinkamai gyvensenai, ypaÄ mitybai. Daugeliui žinomas prancÅ«zų posakis, kad esame tai, kÄ… valgome. Ajurvedos pasekÄ—jai linkÄ™ šį posakį perfrazuoti: esame tai, kÄ… suvirÅ¡kiname. Ko nesuvirÅ¡kiname virsta ama – nuodais. „Ama – visų ligų mama“, - seminaro metu ne vienÄ… sykį kartojo lektoriai. PrieÅ¡ maistÄ… dÄ—damiesi į burnÄ… turÄ—tume susimÄ…styti: skanu ar sveika? Mes mylime liežuvį, kuris jauÄia skonį. L. LukoÅ¡ienÄ— valgant siÅ«lÄ— sakyti ne „kaip skanu“, o „kaip mano liežuviui skanu“.
Ajurvedoje išskiriami šeši maisto skoniai: saldus, sūrus, rūgštus, kartus, aštrus ir aitrus. Svarbu, kad mūsų racione būtų jie visi. Mityba, sudaryta remiantis šešių skonių proporcijomis, užtikrina būtinas maistines medžiagas visoms organizmo sistemoms. Vartodami per daug vieno skonio produktų, sargdiname save.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.