Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gyvenimo ratas

BENJAMINUI ALEKNAI €“ 90

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2015−03−19

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Benjaminas Alekna, Vilniaus konservatorijos studentas, 1961 m. liepos 29 d.
Nuotrauka iš Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės knygos „Lietuviai ir muzika Sibire,
V., 2013

Pedagogas, kompozitorius Benjaminas Alekna gimė 1925 m. kovo 31 d. Bikonyse. Mokslų kelią pradėjo Panevėžyje: 1935 m. čia baigė pradžios mokyklą, 1943 metais – Panevėžio berniukų gimnaziją, lankė Mykolo Karkos muzikos kursus.

Ryškiausio prieškario Panevėžio kultūros veikėjo, mokytojo Vlado Paulausko sėjamas grūdas įkrito ir į būsimojo muziko Benjamino širdį, nes „pašaukimas muzikai akivaizdžiai tekėjo žemdirbių Aleknų gyslomis“, „išleido tėvynės mylėtojo daigus, tik augti jiems jau nebebuvo kur – tai bėgo už jūrių marių ir ten ant svetimo kranto išmestas į graudų ilgesį pavirto, tai lankstėsi lig žemės, kad audros nenulaužtų, tai skurdo, nyko belangėn uždarytas“, – rašoma Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės knygoje „Lietuviai ir muzika Sibire“.

1943 metų rudenį B. Alekna įstojo į Vilniaus muzikos mokyklą. Ne kiekvienas tada susigaudė, kad naciai karą jau pralaimėjo ir jų viešpatystė baigiasi. „Nepolitikuojantis, o tik muzikuojantis Benjaminas mąstė: jeigu ir išsiųs į Rytų frontą, tikrai žūsiu, gal verčiau užsirašyti į darbo batalioną, išvežtas Vokietijon gal net muzikos pasimokyčiau pas garsius jų profesorius...“ („Lietuviai ir muzika Sibire“)

Ir B. Alekna pasirinko darbo tarnybą Pomeranijoje 1943–1945 metais. Pabėgęs ir grįžęs į Lietuvą tęsė mokslus Panevėžio muzikos mokykloje, 1946 m. rudenį išlaikė egzaminus į Vilniaus valstybinės konservatorijos teorijos kompozicijos fakultetą. Mokslas sekėsi, pirmaisiais opusais fortepijonui pelnė perspektyviausio kompozitoriaus vardą.

1948 m. apkaltintas tėvynės išdavimu, 7 metus kalėjo Kolymos lageryje ir už Magadano, vėliau – 3 tremties metai Buriatijoje. Pirmuosius trejetą metų Benjaminas kasė volframo (vilko putos) rūdą kalnuose, dirbo anglių šachtose – „atrodė, kad įgrūdo į patį pasiučiausią pragarą, žmogaus kaip asmenybės nebėra – tik specialaus režimo lagerio numeris...“ Bet ir lageryje parašęs apie penkiasdešimt kūrinėlių, tačiau išsaugojęs vos keletą: „kai būdavo krata, pirmiausia atima natas, net buvau apkaltintas, kad natomis perduodu politines žinias, tačiau atima – vėl rašau, atima – vėl...“ („Lietuviai ir muzika Sibire“)
Grįžęs į Lietuvą, tęsė mokslus Lietuvos konservatorijoje, 1963 m. baigė Eduardo Balsio kompozicijos klasę.

B. Alekna nuo 1958 m. dirbo Panevėžio muzikos technikumo akompaniatoriumi, Klaipėdos muzikos technikumo dėstytoju, Vilniaus „Inturist“ restorano pianistu, Panevėžio aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytoju, Rietavo, Plungės, Anykščių vaikų muzikos mokyklų fortepijono mokytoju, ilgiausiai – Panevėžio pedagoginės muzikos mokyklos (konservatorijos) privalomojo dalyko dėstytoju (1978–1994).

Kupiškėnų enciklopedijoje rašoma, kad B. Alekna sukūrė apie 1000 įvairių muzikos žanrų kūrinių. Išskirtiniai yra šie kūriniai: simfoninis paveikslas „Requiem“, 3-oji simfonija „Ieškančiojo pėdsakai“ chorui ir orkestrui, kantata mišriam chorui ir orkestrui „Medininkų ir sausio 13 d. aukoms“, vokalinis ciklas „Tėviškė poeto širdyje“, siuitos „Jaunimui“ ir „Lietuvis Amerikoje“ simfoniniam orkestrui, baletas „Margučiai“, operetė „Vaikis ne iš kelmo spirtas“.
Kompozitorius B. Alekna yra parašęs ir religinės muzikos kūrinių, ir pjesių estradiniam ansambliui, pučiamųjų orkestrui, ir dainų, giesmių vaikams, ir harmonizavęs liaudies melodijų. Savo gimtajam kaimui sukūrė „Bikonių maršą“.

Benjaminas Alekna mirÄ— 2003 metais.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 081 058

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]