|
|
|
Amatų gijos SENOSIOS DURPININKų KARTOS VASAROS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2005−07−26 |
UAB “Durpeta†buvusieji darbuotojai ir pastarojo laikmeÄio kolektyvo žmonÄ—s vis suÅ¡nenka, jog Å¡iemet turÄ—tų bÅ«ti paminÄ—tos Å¡ios bendrovÄ—s vienos iÅ¡ iÅ¡takų - Å epetos durpyno gamybinÄ—s veiklos 65-osios metinÄ—s. Å ia dingstimi vertingÄ… dovanÄ… savajam kolektyvui parengÄ— jo ilgametÄ— darbuotoja Almina JonuÅ¡ytÄ—-KisielienÄ—, - metraÅ¡tį “Šepeta gyvenimo tekmÄ—je†ir šį tekstÄ… iliustruojanÄių nuotraukų albumÄ….
Iš šios medžiagos sužinome, jog durpininkų verslui reikėjo atitinkamos specializacijos darbininkų ir patys stropiausi, ištvermingiausi iš jų, kaip ir bet kuris amatininkas, nusipelnydavo meistro vardą. Senųjų durpininkų, kurių mūsų rajone dabar gyvena per aštuoniasdešimt, rankoms teko labai sunkus ir, - be jokios perkeltinės prasmės, - juodas darbas.
IÅ¡ fabrikÄ—lio istorijos
LietuviÅ¡koje TarybinÄ—je enciklopedijoje paaiÅ¡kinama, jog KupiÅ¡kio durpių įmonÄ— Å epetoje įkurta 1940 metais. TaÄiau jos gamybai paruoÅ¡iamieji darbai, kaip raÅ¡oma mokslininkų tais metais parengtoje Å epetos aukÅ¡tapelkio monografijoje, prieÅ¡ tai vyko ne vienerius metus. BÅ«ta net dvejopo požiÅ«rio dÄ—l Å epetos pelkÄ—s panaudojimo. Tadas Ivanauskas puoselÄ—jÄ™s mintį, jog Å epetos aukÅ¡tapelkis liktų gamtos rezervatu vien dÄ—l ten aptiktų retenybių - beržų keružių ir Å¡iÄ… pelkÄ™ pamilusių baltųjų tetervinų. TaÄiau ekonominÄ—s minties Å¡alininkai su savo sprendimais buvo greitesni. IÅ¡ dokumentų sužinome, jog kooperatinÄ— sÄ…junga “Pienocentras†1938 m. jau organizuoja durpių kraiko fabrikÄ—lio Å epetoje statybÄ…. LygiagreÄiai vyksta ŽemÄ—s Å«kio ministerijos Durpynų skyriaus specialistų Å epetos aukÅ¡tapelkio tyriamieji darbai. Jų dÄ—ka nuo 1940 m. jau žinomi reikalingiausi duomenys: tinkamo eksploatuoti Å epetos durpyno - 1398,9 ha, iÅ¡ Å¡io ploto 1105,7 ha vidutinis durpÄ—s sluoksnis - 4,3 m, o giliausias - 7,0 metrai. IÅ¡ viso Å epetos pelkÄ—je tÅ«no apie 47,5 mln. kub. metrų durpÄ—s.
Å io durpyno iÅ¡teklių tyrinÄ—tojai 1940 metų vasarÄ… konstatuoja, jog penktadalis pelkÄ—s ploto jau iÅ¡raižytas siaurais staÄiasieniais grioveliais vandeniui nutraukti, o darbininkai dideliais keturkampiais raiko pelkÄ—s kÅ«nÄ…...
O daug anksÄiau - žmonÄ—s atvažiuodavo į Å¡iÄ… pelkÄ™ tik samanų, kurių reikÄ—davo tarp sienojų susidariusiems plyÅ¡iams užkaiÅ¡ioti. Raudavo jas klimpdami į Å¡altÄ… samanų liÅ«nÄ…, iÅ¡neÅ¡davo jas susiriÅ¡Ä™ į marÅ¡kas.
PastaÄius durpių kraiko fabrikÄ—lį, prireikÄ— ir trijų lentinių sandÄ—lių žaliavai laikyti. PelkÄ—je buvo nutiesta 40 km geležinkeliuko, iÅ¡kilo stebÄ—jimo bokÅ¡tas. DurpÄ—ms presuoti į kipus fabrike buvo įrengti du vokieÄių gamybos presai. Juose buvo daug medinių detalių.
Reklama nepadÄ—jo
Visa gamyba vyko sunkiu fiziniu darbu, todÄ—l ir produkcija buvo brangi, o Å«kininkai pramonininkų sumanymu padÄ—ti jiems sukaupti daugiau organinių trąšų mažai domÄ—josi. Tad reklamos tikslais pro Å¡alį važiuojantiems kaimieÄiams į ratus įmesdavo kipÄ… durpių. TaÄiau tokia reklama mažai kÄ… keitÄ—, naujovÄ— neturÄ—jo paklausos ir “Pienocentroâ€valdybai teko nutraukti fabriko veiklÄ…. Mat jo pastatas panaudotas kitam verslui - lentpjÅ«vei, malÅ«nui. Tuo laikmeÄiu KupiÅ¡kio kraÅ¡to daug Å«kininkų kÅ«rÄ—si vienkiemiuose ir lentpjÅ«vÄ—s paslaugos jiems buvo itin reikalingos, o malÅ«no - kaip visuomet.
Vietoj kraiko kalÄ— tarÄ…
1944 metais Å epetoje vÄ—l bandyta atkurti durpių kraiko gamybÄ…, taÄiau pasikartojo ankstesnÄ— nesÄ—kmÄ— - karo metų iÅ¡varginti Å«kininkai Å¡ios produkcijos nepirko, be to, baigÄ—si ir kooperatinių įmonių veikla.
Nuo 1948 metų Å epetos durpių kraiko fabrikas, tuo metu jau priklausantis MÄ—sos ir pieno pramonÄ—s ministerijai, tampa medžio apdirbimo dirbtuvÄ—mis. Jose penkerius metus triÅ«sia tik keliolika darbininkų, gaminanÄių tarÄ… kiauÅ¡iniams, konservams, statinaites sviestui, padarinÄ™ miÅ¡ko medžiagÄ… ir net malkas. Nuo 1953 metų Å¡i įmonÄ— perduodama Durpių pramonÄ—s trestui ir vadinasi Å epetos durpių kraiko fabriku.
Vergiška gamyba - sunkiai beįsivaizduojama
TaÄiau ir tada jame, kaip ir tarpukario metais, visi darbai atliekami rankomis. MÅ«sų dienomis visa tai nelengva ir įsivaizduoti. TaÄiau kaip siÅ«loma metraÅ¡tininkÄ—s A. KisielienÄ—s, pabandykime: rytiniame pelkÄ—s pakraÅ¡tyje dar iÅ¡likÄ™s 1936 m. nutiestas geležinkelis su 18 atÅ¡akų. Tarp jų - 100 metrų ploÄio gamybos laukai - karjerai. Juose kas dvylika metrų darbuojasi vyrai su specialiais 50 cm ilgio ir 15 cm ploÄio kastuvais. NorÄ—dami daugiau uždirbti žmonÄ—s triÅ«sdavo nuo auÅ¡ros iki sutemos ir iÅ¡kasdavo net po 100 kubinių metrų durpių.
Šiek tiek apsausėjusius tuos gabalus toliau tvarkydavo produkcijos džiovintojos. Paprastai tai būdavo vien moterų brigados. Darbininkės kraudavo iš lakštų neaukštus šulinius, kad geriau jie išdžiūtų, - perkilnodavo. Išdžiūvusios durpės būdavo štabeliuojamos arba iš karto kraunamos į vagonėlius ir gabenamos į presavimo cechą.
Dvi darbininkės sutempdavo apie 16 kub. m į vagonėlį ir dar turėdavo jį iki cecho nustumti. Kelio susidarydavo 2-3 kilometrai. Per dieną porininkės atgabendavo durpių 4-5 vagonėlius.
PradÄ—jo gauti technikos
Tik 1958 m. gamykla įsigijo drezinÄ…, kuri sutempdavo durpių pakrautus vagonÄ—lius. TaÄiau rankų darbo dar bÅ«davo užtektinai. IÅ¡ vagonÄ—lių durpes reikÄ—davo supilti į duobÄ™, iÅ¡ kurios bÅ«davo perkraunamos į draskytuvÄ…. Jame transporteriu susmulkintos durpÄ—s bÅ«davo keliamos į viršų ir presuojamos į kipus, sutvirtinamus luotelÄ—mis ir viela. Tame procese jau talkindavo lokomotyvas, kÅ«renamas mediena.
Daug rankinio darbo buvo ir tuo laikmeÄiu Å epetos durpių kraiko fabriko eksploatuotuose LaiÄių, Naivių ir Juodyno durpynuose. Juose buvo ruoÅ¡iamos kuro durpÄ—s. ÄŒia pažangos buvo tiek, jog durpių masÄ™ sumaiÅ¡ydavo ir suspausdavo elevatorius.
Dirbo šimtai žmonių
1954-1963 metais kraiko žaliavos ruoÅ¡imo mÄ—nesiais Å epetos gamyklai reikÄ—davo kone iki septynių Å¡imtų darbininkų. Tad žiemÄ… vykdavo jų verbavimas ir iÅ¡ aplinkinių rajonų. Pasak tuo metu dirbusių žaliavos gamybos meistrų, prikviesti darbininkų nebÅ«davo sunku. KaimieÄius viliojo galimybÄ— per mÄ—nesį uždirbti 250-350 rublių, nes tuo metu kolÅ«kiuose tik per metus po tiek teuždirbdavo.
Sezoniniai darbininkai džiaugdavosi Å epetoje nusisamdÄ™ kampÄ… nakvynei, o svarbiausiai jÄ—gai - durpių kasÄ—jams - bÅ«davo įrengiamas bendrabutis fabriko garaže. Å eÅ¡tojo deÅ¡imtmeÄio pabaigoje į savo gimtuosius kraÅ¡tus pradÄ—jo grįžti iÅ¡ Sibiro tremtiniai. Ne vienai deÅ¡imÄiai jų pavyko įsidarbinti Å epetos durpyne ir jo gyvenvietÄ—je visam laikui įsikurti.
Daug žmonių dirbti į Šepetą važinėjo iš Kupiškio. Įmonė vežiojo juos nedengtu sunkvežimiu. Tad vėsesniu metų laiku visi keleiviai ir rengdavosi vienodai - vatinukas ir tamsus apsiaustas ant jo. Yra pasitaikę grįžti namo ir traktorinėse rogėse.
Naujas etapas Å epetos durpyno istorijoje - nuo 1960-ųjų metų. VÄ—l pradeda veikti 1959 m. gruodžio pradžioje sudegÄ™s durpių presavimo cechas, gamybai paruoÅ¡iami nauji pelkÄ—s laukai, vis priduriama siaurojo geležinkelio, pradeda veikti ir naujos produkcijos - izoliacinių plokÅ¡Äių - cechas.
MetraÅ¡tyje “Šepeta gyvenimo tekmÄ—je†mÅ«sų rajono durpininkų kolektyvo darbai ir socialiniai gyvenimo pokyÄiai apžvelgiami iki Å¡ių dienų. MetraÅ¡Äio autorei leidus, šį kartÄ… spaudai paruoÅ¡Ä—me pasakojimÄ… apie laikmetį, kuris nuo dabarties visais atžvilgiais toliausia, bet iÅ¡lieka reikalingas kaip žmonių pÄ—dų iÅ¡vingiuotas saugiausias takas per kemsynus.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
