2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ATVERTOS DURYS žODžIUI, KURIS DAINUOJA
PoetÄ— Palma StanÄikaitÄ—. Nuotrauka iÅ¡ knygelÄ—s „SaulÄ—s ratas“ Apsisuka metai – kaip ant žiedo Palma StanÄikaitÄ— gimÄ— 1933 metų sausio 10 dienÄ… KuosÄ—nų kaime. ÄŒia baigÄ— pradžios mokyklÄ…, o vÄ—liau KupiÅ¡kio vidurinÄ™. JaunystÄ—s svajonÄ—ms – studijuoti lietuvių kalbÄ… ir literatÅ«rÄ… arba istorijÄ… neiÅ¡sipildžius, baigÄ— buhalterių kursus ir dvideÅ¡imt su virÅ¡um metų dirbo buhaltere, vÄ—liau beveik aÅ¡tuonerius metus –„DailÄ—s“ kombinato mezgÄ—ja. Daugiau kaip 30 gyvenimo ir darbo metų prabÄ—go Å iauliuose, Äia įsijungÄ— į tenykÅ¡Äių literatų, kraÅ¡totyrininkų ir tautodailininkų veiklÄ…. „Vilniaus leidykla „Tautodailė“ 1996 m. iÅ¡leido Felikso Marcinko redaguotÄ… knygelÄ™ „Originalios staltiesÄ—lÄ—s“. Buvome dvi autorÄ—s – Aniceta KrajinienÄ— ir aÅ¡. KnygelÄ—je – vienuolika mano kÅ«rybos virbalais megztų staltiesÄ—lių. F. Marcinko redaguojamas mÄ—nesinis leidinys „Rankdarbiai“ taip pat yra iÅ¡spausdinÄ™s keletÄ… mano sukurtų staltiesÄ—lių ir kitokių mezginių pavyzdžių. IÅ¡ viso susidaro dvideÅ¡imt staltiesÄ—lių. Megztos jos iÅ¡ lininių siÅ«lų“, – raÅ¡Ä— pati P. StanÄikaitÄ—. Po keletÄ… staltiesÄ—lių padovanota KupiÅ¡kio etnografijos muziejui ir Å iaulių „AuÅ¡ros“ muziejui. TautodailininkÄ— dalyvavo parodose Å iauliuose, Vilniuje, Murmanske, JÅ«rmaloje. 1999 metais P. StanÄikaitÄ— grįžo gyventi į KupiÅ¡kį, tapo literatų klubo „LÄ—vens balsai“ nare, jos kÅ«rybÄ… spausdino „KupiÅ¡kio žinios“. KupiÅ¡kyje baigÄ— rengti ir 2001 m. iÅ¡leido savo gimtojo kaimo istorijos knygÄ… „KuosÄ—nai“ (beveik 200 p.). O pradÄ—jo savojo kaimo istorijÄ… raÅ¡yti 1993 metais. „Smagu buvo dirbti šį nelengvÄ… darbą“, – yra raÅ¡iusi knygelÄ—s autorÄ—. Smagu gal todÄ—l, kad apraÅ¡yti gimtojo kaimo praeitį paskatino tÄ—vuko Jono StanÄiko (1893–1957), nuo pat kÅ«dikystÄ—s visÄ… amžių pragyvenusio KuosÄ—nuose, užsiraÅ¡yti atsiminimai. Smagu ir todÄ—l, kad daug papasakojo ne vienas Å¡io kaimo žmogus, kad savo atsiminimais KuosÄ—nų istorijÄ… papildÄ— Povilas Zulonas (1912–1996), kilÄ™s iÅ¡ gretimo ÄŒiovydžių kaimo, kad apie KuosÄ—nų kaimo senovÄ™ labai vertingų ir įdomių žinių, paremtų istoriniais faktais, atsiuntÄ— artimame ÄŒivų kaime gimÄ™s profesorius Vytautas Merkys. „VieÅ¡kelis, iÅ¡sprukÄ™s iÅ¡ KupiÅ¡kio, neria į rytus. PrasilenkÄ™s su ramiai pliuÅ¡kenanÄia Kupa, nusiraitÄ™s per Pyragių ir Plundakų kaimų laukus, pro Mirabelio piliakalnį, patenka tiesiai į senais medžiais apaugusio kaimo vidurį... Sako, senų Å¡akotų kaimo medžių virÅ¡Å«nÄ—se kuosos lizdus sukusios. Daug tų kuosų buvÄ™. DÄ—l to ir kaimas KuosÄ—nų vardÄ… gavÄ™s. Dar pasakojama, kad rytiniame sodžiaus gale, prie upelio, tekanÄio per kaimo laukus Kupos upÄ—n, senas vandens malÅ«nas kitados stovÄ—jÄ™s. GyvenÄ™s malÅ«nininkas, pavarde Kuosa. Nuo to ir kaimÄ… KuosÄ—nais praminę“, – raÅ¡o knygos pradžioje P. StanÄikaitÄ—. ÄŒia apraÅ¡ytas ir senasis sodžius, ir jo gyvenimas vienkiemiuose, ir karo, pokario metai, ir kaimas po Lietuvos nepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo. Kadaise, maždaug prieÅ¡ 500 metų, KuosÄ—nai turÄ—jo kitÄ… vardÄ…. Istorikas profesorius Vytautas Merkys teigia, kad kaimas vadintas Žvalanų (ŽvalÄ—nų) ar ZverbÅ«nų vardu. O gal, pasak kraÅ¡totyrininko Pelikso BugailiÅ¡kio, vadinosi ŽirgÅ«nais? Mat Å¡io kaimo žmonÄ—s auginÄ™ karaliÅ¡kajam dvarui žirgus. ÄŒia ŽirgÅ«nų kaimo raiteliai atjojÄ™ Girdo bÄ—rus žirgus vandeniu Kupos. SmagÅ«s jie nudunda vieÅ¡keliu plaÄiuoju Ä® veÅ¡lius atolus, žalumÄ… lankos. Tokį posmÄ… sueiliavo P. StanÄikaitÄ— 1993 metais. Žodžiui reikia namų „SaulÄ—s ratas“ – tai pirmoji ir vienintelÄ— P. StanÄikaitÄ—s eilÄ—raÅ¡Äių, kelių miniatiÅ«rų knygelÄ—, iÅ¡leista 2002 metais. ÄŒia įdÄ—tos ir dvi dainos „JaunatviÅ¡ka dainelė“ ir „Baltoji pasaka“, kurioms melodijÄ… sukÅ«rÄ— kompozitorius Mykolas ŽalneraviÄius. „KÅ«ryba ne kas kita, kaip bendravimo su savo tauta forma. Tiksliau – viena bendravimo formų. Jeigu turi kÄ… pasakyti savo tautai ir jauti pareigÄ… pasakyti, tai pasakyk ir padaryk tai kÅ«rybiniu žodžiu“, – paklaustas, kas yra kÅ«ryba, yra atsakÄ™s kupiÅ¡kÄ—nas raÅ¡ytojas Juozas BaltuÅ¡is. AÅ¡ mokausi žodį sakyti... Taip užlūžo žodis... Dainuoti ir dainuoti – toks paÅ¡aukimas duotas... Å ie poetÄ—s Palmos StanÄikaitÄ—s paraÅ¡yti sakiniai, iÅ¡sibarstÄ™ jos eilÄ—raÅ¡Äiuose, gal atspindi prisipažinimÄ…, kad jÄ… labai traukÄ— raÅ¡ytinÄ— kÅ«ryba. O kÄ… raÅ¡yti, diktavo gimtoji žemÄ—, metų bÄ—gsmas, kaimo žmogaus gyvenimo filosofija. „Palmai tapus tautodailininke mezgÄ—ja, mama prisimindavusi, kad ir ji jaunystÄ—je vÄ…Å¡elio iÅ¡ rankų neiÅ¡leisdavusi. Ritmo, rimo pajauta – gal paveldÄ—ta iÅ¡ tÄ—velio. Jonas StanÄikas daug dainuÅ¡kų mokÄ—jÄ™s ir su dideliu Å«pu jas diktavo, kai Palmai kilo mintis užraÅ¡yti. Tas polinkis gilintis į kaimo žmogaus gyvenimÄ…, jo dvasinį ryšį su daiktais ir gamta – gal irgi iÅ¡ genų. RaÅ¡ytojas Juozas BaltuÅ¡is ir Palma StanÄikaitÄ— – antros eilÄ—s broliavaikių palikuonys, tik artimiau bendrauti jiems netekę“, – raÅ¡Ä— žurnalistÄ— Eleonora VaiÄeliÅ«nienÄ— 2000 m. „KupiÅ¡kÄ—nų mintyse“. P. StanÄikaitÄ—s eilÄ—raÅ¡Äius, įvairių temų straipsnelius spausdino „Šiaulių naujienos“. Ä® 1996 m. Vilniuje iÅ¡leistÄ… eilÄ—raÅ¡Äių knygÄ… „Eiliavimai“ pateko ir keturi kupiÅ¡kÄ—nÄ—s poetÄ—s eilÄ—raÅ¡Äiai. Yra žinių, kad P. StanÄikaitÄ— svajojo iÅ¡leisti dar vienÄ… knygelÄ™ – iÅ¡ vaikų tarpusavio žodinio bendravimo ir santykių su suaugusiais, bet liga nebeleido jai parengti spaudai savo rankraÅ¡Äių... Su gandrais atskridom į saulÄ—tÄ… krantÄ…. IÅ¡skrendam su gervÄ—m į dausas Dangaus. Lieka ir po mÅ«sų žemÄ—je gyventi LÅ«kesÄiai, svajonÄ—s ir darbai žmogaus. Å iauliai, 1997 m. Lieka ir Palmos StanÄikaitÄ—s sukurti gražieji posakiai – „dagilis patvorio aÅ¡trus – aÅ¡, Å¡velnus – aÅ¡ pienÄ—s pÅ«kas“, „saulÄ—je įšilus bitÄ— neÅ¡a avilin sau pirmÄ… duoną“, „linų žydÄ—jimÄ… gerai menu – suknelÄ™ lino aÅ¡ esu turÄ—jus“, „naktį nuriedÄ—jo mÄ—nuo į palaukÄ™, o svajonÄ— mano vyÅ¡nios žiedo laukia“, „linko, lūžo žalios Å¡akos nuo žilviÄių, po namų slenksÄiu akmuo pražilo“, „jis, ji iÅ¡Ä—jo..., o SaulÄ—s ratas sukasi!“ Poezija ...Tu atskridai tyli, vos juntama. Jautriai suvirpinai mane, – Ir pasiliejo žodžių greita upÄ—. Pradžia tavoji rados kur staiga? AÅ¡ nežinau, kur tavo pabaiga. Tik bÄ—ga žodžių greita upÄ—. KuosÄ—nai, 1953 m. BiÄių vasara VynÄ… vasaros žaliÄ… IÅ¡ žiedų renka bitÄ—, Mažame jos laÅ¡ely BiÄių vasara Å¡vyti. Geria liepžiedžių rasÄ…, Dobilų saldų vynÄ…... Avilin kai mums neÅ¡a, Medumi jos svaigina. Tas medus – laÅ¡as saulÄ—s, Spindulys josios Å¡iltas. Visas biÄių pasaulis Medumi apipiltas. Žeme saulÄ— nurieda, Prisilietusi lÅ«pom – Kaip tos bitÄ—s ant žiedo – Tik minutei nutÅ«pÄ™. Å iauliai, 1998 m. Ilgesys PasilikusiÄ… savo vaikystÄ™ prie gimtinÄ—s beržų sutinku: žalios versmÄ—s pro tošį pavasarį trykÅ¡ta ir subÄ—ga Å¡irdin atminimų srautu. Tu lyg drobÄ— balta, iÅ¡tiesta žalioj pievoj, pasitinki mane Äia, vieÅ¡keli senas. Nuvesk, vieÅ¡keli, ilgesį mano laukais ten, kur Å¡vilpauja volungÄ—s medžiuos aukÅ¡tuos prie gimtųjų namų. O tų volungių. o gimtųjų namų jau seniai nebÄ—ra... Tik tu, vieÅ¡keli, tu – pažįstamas geras – iÅ¡likai dar. AtÄ—jau ir sustojau, berželiu pavirtau... Virstu ilgesiu aÅ¡. Ilgesys ir esu aÅ¡ pati, aÅ¡ pati. Å iauliai–KupiÅ¡kis, 1996–2001 m. Audimai Tie vasaros prisiminimai – Linų žieduos – dangus bekraÅ¡tis, – SudÄ—ti jie į kraiÄių skryniÄ… SkaisÄiais baltųjų drobių raÅ¡tais. Tai sesių iÅ¡austi audimai IÅ¡ rÅ«tų, iÅ¡ žiedų lelijų Ir žodžių, kai Å¡irdy užgimÄ™, Dainoj skambiausioje prigijo. Dainavo staklÄ—se audÄ—ja, Belaukdama bernelio savo. Danguj linai atsispindÄ—jo, – Tenai žydÄ—jo, mÄ—lynavo. KupiÅ¡kis, 2002 m. Sekmadienio varpai Vejuosi per kiemÄ… margÄ… peteliÅ¡kÄ™. Å it, ji nutÅ«pÄ— ant gÄ—lÄ—s žiedo, Å¡it, ji nulÄ—kÄ— tolyn... Nepavysi, nepagausi. SuklÅ«stu, ir, rodos, tik dabar iÅ¡girstu – gaudžia varpai. Å iandien – sekmadienis: skamba bažnyÄioje varpai. Å tai, ir jos aukÅ¡ti bokÅ¡tai, iÅ¡ tolo vos įžiÅ«rimi: pro sodo Å¡akas, pro girios kraÅ¡tÄ…... Klausausi. Skamba, gaudžia, aidi, ritasi kaip nematomos vilnys per laukų lygumas, per vienkiemių sodybas, per aukÅ¡tas giraitÄ—s virÅ¡Å«nes plaukia varpų garsai. UžmirÅ¡au tÄ… peteliÅ¡kÄ™. Stoviu. Taip ramu, tylu. Nenusakoma saulÄ—ta ramuma. Tik skamba iÅ¡ tolo bažnyÄios varpai. ...Daug metų praÄ—jo. O manyje dar tebegaudžia jie ir Å¡iandien – tie tolimi sekmadienio varpai. Palma STANÄŒIKAITÄ– „Rankdarbiai“, 1998, vasaris
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 085 646 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |