|
|
|
Vėrinys Å VENTÄ—S, žMOGAU, Å¡VENTÄ—S...
Dainius VANAGAS |
2006−12−23 |
„Kai nereiški gyvenimui jokių pretenzijų, tai viskas, ką gauni, yra dovana“.
(E. M. Remarkas)
Žiemai tebeieÅ¡kant tikrojo savo pavidalo, nejuÄia virÅ¡ mÅ«sų galvų, kaip ir kiekvienais metais, vÄ—l baigia susitvenkti Å¡ventinis stebuklas. Nei rudeniÅ¡kos balos, nei įžūlus faktas, jog daugelis žmonių dar nespÄ—jo nÄ— žieminių paltų iÅ¡ spintų iÅ¡sitraukti, nenukels KalÄ—dų savaite ar mÄ—nesiu vÄ—liau, tad belieka pasidžiaugti tuo, kÄ… turim, o to, pasirodo, yra ne taip jau ir mažai. Miestas, ypaÄ jo centras, Å¡ventÄ—mis mÄ—gaujasi jau visÄ… mÄ—nesį. VaikÅ¡Äioti po iÅ¡ visų pusių mirksinÄiomis lemputÄ—mis apsuptÄ… L. Stuokos GuceviÄiaus aikÅ¡tÄ™ — iÅ¡ties malonu. Tokiu atveju galbÅ«t net galima užmirÅ¡ti tai, jog per visÄ… mÄ—nesį ir lemputÄ—s, ir eglutÄ— galį įgrįsti ir pabosti: juolab kad kalÄ—diniai žaisliukai ir vis dar žalia veja nenori derintis tarpusavyje, bet visgi Å¡ventÄ—s džiugina žmogaus sielÄ…, tad ir Å¡vÄ™sti norisi pradÄ—ti kuo greiÄiau...
Beklajojant KupiÅ¡kio gatvÄ—mis ketvirtadienį užklydau į muzikos mokyklÄ…. PasidarÄ— aiÅ¡ku — tie, kurie dar nespÄ—jo pajusti Å¡ventinÄ—s nuotaikos, Äia jos galÄ—jo prisikrauti pilnas kiÅ¡enes ir dar namiÅ¡kiams rieÅ¡kuÄiose parneÅ¡ti. Vos įrioglinus pro duris, ausis pasitiko vaikiÅ¡kas Å¡urmulys: mokiniai ruoÅ¡Ä—si netrukus prasidÄ—sianÄiam kalÄ—diniam koncertui, į salÄ™ po truputį rinkosi jų tÄ—veliai ir mokytojai. Jau pati muzikos mokyklos koncertų salÄ— bylojo apie artÄ—jantį džiaugsmÄ…: patalpoje sklandÄ— lengva muzika su džiazo atspalviais, scenoje koncerto iÅ¡kilmingai laukÄ— fortepijonas, palanges Å¡ildÄ— savo liepsna plevÄ—suojanÄios žvakutÄ—s po jaukia eglute tupÄ—jo kalnas dovanų. Visgi tikrÄ…jÄ… Å¡ventÄ™ į dienos Å¡viesÄ… už ausų iÅ¡tempÄ— prasidÄ—jÄ™s koncertas. Kiekvienas į scenÄ… įžengÄ™s mokinys padovanojo susirinkusiems salÄ—je vis kitokias emocijas: vieni žavÄ—jo savo meistriÅ¡kumu, kiti — linksmu elgesiu, tretieji savo sumiÅ¡usiomis veido iÅ¡raiÅ¡komis tiesiog kÅ«rÄ— jaukias Å¡ypsenas tarp žiÅ«rovų. Mokykla, kaip ir visada, nuÄ—jo Å¡ventiÅ¡kiausiu keliu, apleisdama žodinius sveikinimus. Mokyklos direktorÄ— E. MackelienÄ— tik koncerto pabaigoje trumpai pasveikino Äia susirinkusius žmones, taÄiau viso koncerto metu sveikinimai skambÄ—jo tik muzikos ir mokinių balsais. Tiesa, bene didžiausių publikos ovacijų sulaukÄ— mokytojų chorinis ansamblis, perdainavÄ™s vienÄ… dainÄ… iÅ¡ kadaise labai populiaraus filmo „LiÅ«tas karalius“. Daina buvo pavadinta paprastai — „KalÄ—dos“, bet atlikimas toli gražu nepaprastas. Tai puikiausiai rodÄ— ilgi plojimai ir salÄ—je aidÄ—jÄ™ žodžiai: „Pakartot, pakartot“. Taigi neverta stebÄ—tis, kodÄ—l muzikos mokyklos mokytojai yra nemaži autoritetai savo mokiniams. KalÄ—dos į muzikos mokyklÄ… jau atÄ—jo. Ir padarÄ— tai įspÅ«dingai. Kokia situacija kitur?
Gimnazija paskutines dienas prieÅ¡ Å¡ventes bei mokinių atostogas leido gan ramiai, kadangi jokių masinių renginių nebuvo organizuojama, taÄiau kaip įprasta klasÄ—se buvo rengiami keitimaisi dovanÄ—lÄ—mis, Å¡ventiniai vakarÄ—liai ir kitokios pramogos. Mokytojai, matyt, taip pat pavargÄ™ nuo mokinių, kaip ir mokiniai nuo mokytojų, mokslo vadeles kiek atleido ir savaitÄ—s pabaigoje suteikÄ— moksleiviams progÄ… truputį patinginiauti. To dÄ—ka, žinoma, buvo apdovanoti dÄ—kingomis Å¡ypsenomis, tad Å¡venÄių nuotaikos gimnazijos sienomis laipiojo jau nebenustygdamos vietoje, o mokiniai vis skaiÄiavo paskutines pamokas Å¡iais metais... Ech, Å¡ventÄ—s...
Vargas tam, kuris Å¡iomis dienomis sumÄ…sto nueiti į parduotuvÄ™ nusipirkti duonos, mat eilÄ—s — ilgesnÄ—s, negu jÅ«s dabar pagalvojote. Dar baisiau yra užsukti į paÅ¡tÄ…. Jei pasiseks, — bÅ«site aptarnauti per penkias minutes, jei ne, — galite pradÄ—ti rikiuot keiksmažodžius pagal stiprÄ—jantį nepasitenkinimo laipsnį. Tai, be abejo, nesunkiai suprantama. Marijonas MikutaviÄius kadaise sudainavo labai nuoÅ¡irdžiÄ… ir jaukiÄ… KalÄ—dų dainÄ…, kurioje skambÄ—jo tikrÄ…jÄ… realybÄ™ spalvinantys žodžiai: „Nuo sunkių neÅ¡ulių moterys pavargo, paÅ¡tininkai niurzgia jie vÄ—l apsikrovÄ™ darbais“. Kita vertus, nuolatinis skubÄ—jimas, prieÅ¡kalÄ—dinÄ—s depresijos, didelÄ—s iÅ¡laidos yra neatsiejama Å¡venÄių dalis. Gerai tai ar blogai — jau kitas klausimas, bet visgi sugebÄ—jimas pusvalandį iÅ¡stovÄ—ti eilÄ—je ir po to paÅ¡tininkÄ—s ar pardavÄ—jos adresu nepasiųsti nÄ— vienos aÅ¡trios strÄ—lÄ—s yra gerbtinas dalykas. GalbÅ«t tai ir yra mažytis stebuklas, dÄ—l kurio taip laukiam Å¡venÄių?..
Na... Ir, žinoma, dovanos. Be jų, matyt, neįsivaizduojam KalÄ—dų. Juk ir gauti, ir dovanoti — be galo malonu. Juk ir ta pati dovana — tik įrankis nupieÅ¡ti mÅ«sų jausmus vieni kitiems. Apmaudu, bet kartais prioritetai tiesiog neiÅ¡siaiÅ¡kina, kas svarbiau: kaip prisimena ar kad prisimena. Va tada ir galim suprasti kiekvienas savo vertÄ™. Keista, bet bÅ«tent Å¡ventÄ—s labai padeda tai padaryti. Kiekviena Å¡ypsena — mÅ«sų nuoÅ¡irdumo įvertinimas, o kartu ir paprasta, bet reikÅ¡minga dovana. GalbÅ«t dÄ—l to stebuklų kÅ«rimas ir neturÄ—tų apsiriboti vien paÄiais artimiausiais žmonÄ—mis, už langų, kitose erdvÄ—se, juk klajoja daugybÄ— pažįstamų ir mums malonių žmonių. Nereikia brangių dėžuÄių, skambių, bet ne mÅ«sų sugalvotų sveikinimo žodžių... Gal užtektų užkrÄ—sti kitus Å¡ypsenos virusu?..
Kita vertus, Å¡ventÄ—s dažnai tampa ne tik stebuklų, bet ir nelaimių laikotarpiu. Tad Å¡vÄ™skim lietuviÅ¡kai — jei gerti, tai gerti tiek, kad po to jau nebebÅ«tų įmanoma nuÅ¡liaužti iki automobilio durelių ir iÅ¡Äiuožti į greitkelius. Taip pat tikrai pagirtinas dalykas yra tada, kai atsibundi ten, kur ir užmigai. Ir, tarp kitko, jei KalÄ—dų rytÄ… pabudÄ™ nerasit piniginÄ—s ar mobilaus telefono — nusiÅ¡ypsokit, nes jÅ«s tapot iÅ¡rinktuoju, kurį KalÄ—dų senelis pasirinko kalÄ—dinÄ—ms iÅ¡laidoms padengti.
Tegu lemputÄ—s mirkÄioja ne tik ant eglutÄ—s, bet ir jÅ«sų Å¡irdyse. Jaukių Å¡venÄių...
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
