|
|
|
Vėrinys JÅ«RATÄ—S DIDžIAUSIA KONKURENTÄ— - VYTAUTO BIÄIULÄ— POLITIKA
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2006−12−23 |
 Žinomo rajono politiko, buvusio mero Vytauto Mockaus ir žurnalistÄ—s JÅ«ratÄ—s NedveckaitÄ—s ilgametÄ— draugystÄ—, santuoka, jų vaikelio gimimas kupiÅ¡kÄ—nams lyg ir neturÄ—jo bÅ«ti didelÄ— paslaptis ar staigmena. Taip pat ar panaÅ¡ia seka rutuliojasi kiekvieno iÅ¡ mÅ«sų gyvenimo istorijos. TaÄiau Å¡i pora visgi neiÅ¡vengÄ— perdÄ—to aplinkinių smalsumo ir dÄ—mesio, kuriuo yra apgaubiami visi daugiau ar mažiau vieÅ¡ajame gyvenime besireiÅ¡kiantys žmonÄ—s – nuo Å¡oumenų, sportininkų, menininkų, garsių verslininkų iki politikų. Kartais Å¡ių žmonių noras apsaugoti savo asmeninÄ™ erdvÄ™, kad į jÄ… brutaliai nesikiÅ¡tų paÅ¡aliniai smalsuoliai, yra vertinamas (tai patyrÄ— ir JÅ«ratÄ— su Vytautu) lyg koks didžiulis nukrypimas nuo, rodos, visiems priimtinų elgesio normų...TÅ«las pilietis Å¡ioje vietoje tikrai paprieÅ¡taraus: „O kaip kitaip! Jei jau esi vieÅ¡as asmuo, tai džiaukis kartu su visa tauta savo meile, savo Å¡eima, savo vaikais, savo darbais, o jeigu, Å¡iukÅ¡tu, kas nors tau nutiks nedoro, negero, tai bÅ«k mielas, ir vÄ—l nepamirÅ¡k tautos informuoti. Gal sulauksi iÅ¡ jos , geriausiu atveju, ir kokio užuojautos žodelyÄio...“
Deja, tokia populiarumo, noro bÅ«ti aukÅ¡Äiau minios kaina. PasidomÄ—jome, kaip Å¡ioje situacijoje jauÄiasi JÅ«ratÄ— ir Vytautas Mockai.
Apie privatumÄ…
Pasikalbėti su Mockais, taip sakant, „apie ūkį ir bites“ sutarėm Puože, Jūratės tėvų namuose, kur šiuo metu gyvena jaunoji šeima su savo pirmagimiu Pauliuku.
Pokalbį pradÄ—jome diskusija apie privatumÄ…. Nusijuokusi JÅ«ratÄ— retoriÅ¡kai klausÄ—: „Negi mes turÄ—jome paraÅ¡yti skelbimÄ… į laikraÅ¡tį apie savo vestuves ar kÅ«dikio gimimÄ…? Nepaisant to, kad Vytautas yra vieÅ¡as asmuo, manau, kad taip elgtis neprivalÄ—jome. MÅ«sų vestuvÄ—s, vaikelio gimimas buvo didžiulis džiaugsmas, kuriuo pirmiausia pasidalijome su savo namiÅ¡kiais ir paÄiais artimiausiais draugais“. Žmonos nuomonei pritarÄ— ir Vytautas.
JÅ«ratei apskritai keista, kad Å¡iais laikais dar yra žmonių, besistebinÄių tuo, kad sutuoktiniai gyvena ne viename mieste. Juk yra gyvenanÄių ir skirtingose Å¡alyse, net žemynuose. Dabar daug specialistų keliauja paskui darbo vietÄ…. Tai kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas. Tame ji neįžvelgianti nieko blogo. Juolab kad Å¡iuolaikinÄ—s susisiekimo priemonÄ—s leidžia tuos atstumus greitai įveikti.
Ji pati tvirtino negalinti šiuo metu tiksliai prognozuoti, kur gyvens ateityje, ar tai bus Vilnius, ar Kupiškis, ar dar kokia kita vieta.
Visgi žodis po žodžio abstraktoką mūsų pašnekesį pasukom vėl į to paties privatumo lankas, tik jau konkretesniu pavidalu...
Į akį krito pas tėvą Stanislovą
JÅ«ratÄ— ir Vytautas susipažino 1997-aisiais, kai grupelÄ— kupiÅ¡kÄ—nų važiavo į RaguvÄ…, berods, kazimierinių proga sveikinti kunigo Kazimiero Barono, anksÄiau klebonavusio KupiÅ¡kyje, aktyvaus SÄ…jÅ«džio laikų dalyvio. JÅ«ratÄ— prisimena, kad Å¡is dvasininkas jai tuomet palinkÄ—jÄ™s surasti gerÄ… vyrÄ…. (VÄ—liau K. Baronas palaimino ir jų santuokÄ…. Å io kunigo, kurį labai gerbia ir laiko savo dvasios tÄ—vu, praÅ¡ys ir vaikelį pakrikÅ¡tyti).
Labiau vienas į kitÄ… jiedu įsižiÅ«rÄ—jo vÄ—l su bÅ«reliu kupiÅ¡kÄ—nų tų paÄių metų rudenį važiuodami į spektaklį Kaune. Pakeliui buvo nutarta pasižiÅ«rÄ—ti, kaip dirba KÄ—dainių televizija, aplankyti tame rajone gyvenusį tÄ—vÄ… StanislovÄ…. JÅ«ratÄ— tuomet važiavusi kaip žurnalistÄ—.
„Iš bendravimo su tėvu Stanislovu Vytautas man pasirodė labai protingas ir išmintingas žmogus. Su tokia neeiline asmenybe, kaip šis kunigas, jis kalbėjo kaip lygus su lygiu“, - dalijosi prisiminimais pašnekovė.
Jūratė tvirtina, kad per aštuonerius draugystės metus įsitikinusi, jog jos pirmasis įspūdis apie Vytautą tikrai buvęs teisingas. Daug iš jo išmokusi, daug sužinojusi. Ko gero, be Vytauto tikrai nebūtų išmaišiusi įdomiausių Lietuvos kampelių, nebūtų aplankiusi tiek spektaklių ir koncertų.
Paklaustas, kuo jį sužavÄ—jusi JÅ«ratÄ—, Vytautas atsako santÅ«riai vyriÅ¡kai: “Mus sieja charakterio, vertinimų, supratimo panaÅ¡umas tiek iÅ¡orine, tiek vidine prasme. Ilgai bendravom. Mes ne kokie Å¡oumenai, kuriems veiksmas vyksta greitai – susitiko, susituokÄ—, iÅ¡siskyrÄ—, apie viskÄ… visai Lietuvai iÅ¡trimitavo“. Vytautas prisipažino jauÄiÄ…s diskomfortÄ… vieÅ¡ai kalbÄ—damas apie savo asmeninį gyvenimÄ…. Grįždamas prie JÅ«ratÄ—s iÅ¡sakytų minÄių jis pridÅ«rÄ—, kad Å¡viesaus atminimo tÄ—vÄ… StanislovÄ… kaip dvasininkÄ… labiausiai vertinÄ™s už tai, kad jis buvo nepasidavÄ™s turto, pinigų vilionÄ—ms. Kaip dvasininkas buvo asketiÅ¡kumo ir dvasingumo pavyzdys.
Paklausus, ar nebaugina didelis jų amžiaus skirtumas (JÅ«ratei – 31 m., Vytautui – 49 m.), Å¡eimos galva atsakÄ— filosofiÅ¡kai: “Kol kas nejauÄiu to skirtumo. Kol pas Å v. PetrÄ… nereikia eiti, o kai reikÄ—s, nežinau, gal tuomet paaiÅ¡kÄ—s...“ Žmona paÅ¡maikÅ¡tavo: „Mes neskaiÄiuojam metų. Esam jauni ir gražūs!“ Negalim nepasmalsauti ir apie sutuoktuvių žiedÄ…, kurio ant Vytauto rankos nematyti. „Bais brungus doiktas. Dėželaj saugomas,“ - atremia jis klausimÄ… kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kai. Žmona prideda: „Buteliukus plauti trukdo...“
Apie karjerÄ…
„Sukurti šeimą, pagimdyti ir užauginti vaikų – tai tikroji moters karjera“, - įsitikinusi Jūratė. Žinoma, pasiilgstanti ir buvusio darbo, kuris dabar atrodo lyg kokios atostogos, palyginti su vaikelio priežiūra ištisą parą.
Jūratės darbas savaitraštyje „Laikas“, kuris yra laikomas Viktoro Uspaskicho ir jo partijos tribūna, taip pat užkliuvo oponentams, žinantiems, kad jos vyras yra konservatorius.
Jūratė sakė nemananti, kad jos straipsniai ekonomikos temomis buvęs kažkoks politikavimas. Ekonomikos srityje ji žadanti specializuotis ir ateityje.
PaÅ¡nekovÄ— papasakojo, kad, palikusi „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ redakcijÄ…, Vilniuje pirmiausia įsidarbino vienoje reklamos ir viešųjų ryÅ¡ių agentÅ«roje. Greitai paaiÅ¡kÄ—jo, jog Å¡ios agentÅ«ros laukia nekokios perspektyvos. ÄŒia iÅ¡ kolegų sužinojusi ir apie naujÄ… laikraÅ¡tį, kuriam reikia raÅ¡anÄių žmonių. Supratusi, kad gerai pažįstamas spaudos žurnalistÄ—s darbas jai labiau prie Å¡irdies ir pasiryžo pabandyti. Kartu su ja „Laike“ pradÄ—jo dirbti ir keletas buvusių bendradarbių.
Šiuo metu Jūratė yra nusiteikusi bent metus užsiimti vien sūnaus auginimu ir apie tolimesnes darbo perspektyvas negalvoja.
Vytautas neslepia, kad dabar manÄ…s, jog praktine prasme padarÄ™s didelÄ™ klaidÄ…, kad, baigÄ™s studijas, pasirinko ne Vilnių ar kitÄ… didesnį miestÄ…, bet AnykÅ¡Äius, nors galÄ—jo darbovietÄ™ rinktis kaip labai gerai baigÄ™s studijas, kokioje tik nori vietovÄ—je. Tokia iÅ¡vada perÅ¡asi, kai mato, jog kiti buvÄ™ bendrakursiai ir draugai, kurie liko sostinÄ—je, dabar yra pasiekÄ™ neblogų karjeros aukÅ¡tumų. O jis gyvenime nežiÅ«rÄ—jÄ™s į perspektyvas, naudÄ…. Pavyzdžiui, AnykÅ¡Äių kraÅ¡tas jam atrodÄ™s dÄ—l savo literatÅ«rinių vietų tarsi pripildytas Å¡ventos auros, netoli gimtinÄ—s ideali vieta gyventi ir dirbti. Jam visÄ… laikÄ… norÄ—josi kažkÄ… provincijoje pakeisti į gerÄ… pusÄ™. Deja...
Anot Vytauto, gyvenimas ne didmiestyje – tai ėjimas į tikslą aplinkiniais keliais, šokinėjant per barjerus. O įveikti kliūtis jis tiesiog mėgsta. Pavyzdžiui, svajojęs studijuoti arba fiziką, arba mediciną, bet pasirinkęs prekybos ekonomiką. Ne todėl, kad labai ši sritis jį traukusi, o todėl, kad norėjosi mesti iššūkį ir stoti ten, kur sunkiau, nes buvęs didžiausias konkursas. Vėliau buvo galimybių grįžti į Vilnių dirbti universitete. Atsisakęs pasiūlymo. Dabar šiek tiek gaila tokių neišnaudotų progų.
Šiuo metu Vytautas - brolio Gintauto autotransporto įmonės direktoriaus pavaduotojas. Jam tenka pasirūpinti tiekimo ir vizų reikalais, tartis su broliu ekonominiais klausimais. „Darbe stengiuosi išnaudoti gyvenimo „viena koja“ Vilniuje privalumus. Teisybė, kad dirbu ten nedideliu krūviu. Tad gaunu ir atitinkamą atlygį. Materialinė žala sau tikrai didžiulė padaryta“, - prisipažįsta Vytautas. Žmona jam antrina, kad dirbti visuomeniniais pagrindais į politiką ji tikrai niekada neitų. Tai labai nedėkingas užsiėmimas. „Matau, kaip vyras laksto, stengiasi kiekvieną problemėlę išspręsti, o tenka išgirsti visokių nebūtų dalykų – netiesos, šmeižto... Nors suvokiu ir suprantu Vyto siekius ir mes vienas kitam suteikiam erdvės ir laisvės save realizuoti bei pasireikšti, bet jei jau taip vertinamos žmogaus pastangos, tai gal laikas kitaip pasukti savo ir šeimos gyvenimą“, - įsitikinusi moteris.
„Didžiausias mano minusas – nemoku, kai reikia nutylÄ—ti. Rėžiu visiems teisybÄ™ į akis“, - apie charakterio minusus prasitaria Vytautas ir neiÅ¡kenÄia nepridurÄ™s: "PraturtÄ—ti yra geras noras, bet kai jis realizuojamas per politikÄ… – negerai“.
Visų rūpestėlis
Anot JÅ«ratÄ—s, dabar jos gyvenimas teka trijų valandų ritmu. Mat kas tiek laiko maitinanti sÅ«nelį. Jaunoji mama savo vaikystÄ—s namuose jauÄiasi tikrai puikiai. „Labai sunku buvo pirmomis dienomis po gimdymo, kai daug kas buvo neaiÅ¡ku. Juk teorija yra viena, o praktika Å¡iuo atveju – visai kas kita. ÄŒia labai pravertÄ— mamos patarimai.“Dabar ir dienomis, ir naktimis abu savo pirmagimį ÄiÅ«Äiuojam. TÄ—tis moka ir pampersÄ… pakeisti, ir nuraminti mažylį, kai jam pilvuko diegliukai neduoda ramybÄ—s. Žinoma, jei mÅ«sų tÄ—Äio konkurentÄ— politika nepasigrobia“, - Å¡ypsodamasi sakÄ— JÅ«ratÄ—.
Pasak Vytauto, jų vaikas labiausiai nurimsta vežamas automobiliu. Gal todėl, kad beveik iki pat gimdymo su Jūrate jie daug keliavę: daugybę kartų į Šimonių girią grybauti, o vasaros atostogų – ir po Latviją.
Mažylis į šį pasaulį pasibeldė, kaip ir buvo spėję gydytojai, – spalio 27-ąją.
Jūratė prisiminė, kad gydytoja ją tuomet raminusi: „Jūs nebijokit gimdyti. Tai labai įdomi patirtis“. Nors tuomet šie žodžiai atrodę keistoki, bet vėliau pašnekovė įsitikino gydytojos teisumu. Šio įvykio ji niekuomet nepamirš.
„Kol laukiau prasidÄ—sianÄio gimdymo, Vytas su gydytoja sÄ—dÄ—damas prie monitoriaus, kuriame grafiÅ¡kai buvo fiksuojamas mano sÄ…rÄ—mių dažnis ir sekamas vaiko Å¡irdies ritmas, tradiciÅ¡kai dar sugebÄ—jo ir apie politikÄ… pasiÅ¡nekÄ—ti“, - pasakojo JÅ«ratÄ—.
Anot jos, pajusti kÄ… tik gimusiÄ… savo atžalÄ… prigludusiÄ… prie krÅ«tinÄ—s – nepakartojama. Buvo apÄ—mÄ™s ir meilÄ—s, ir nerimo, ir atsakomybÄ—s jausmas, ir begalinis džiaugsmas, kad kojyÄių penki ir rankyÄių penki pirÅ¡tukai...
„JauÄiuosi subrendusi motinystei. Sava naÅ¡ta nesunki“, - dalijosi savo potyriais JÅ«ratÄ—.
Ką tik gimusį sūnų ant rankų laikydamas Vytautas mąstė, kad jo atžalos išgyventas procesas labai panašus į žmogaus išvarymą iš Rojaus į kupiną pavojų, stresų ir dirgiklių pasaulį.
Ar Paulius bus vienintelis jų vaikas, abu sutuoktiniai atsakė, kad kol kas į šį klausimą atsakyti negali. Vaiko auginimas – tai didžiulė atsakomybė.
JÅ«ratÄ— parodÄ— knygÄ… - dienoraÅ¡tį, kuriÄ… gimus sÅ«nui dovanų gavo iÅ¡ Vytauto dukterÄ—Äios EglÄ—s. Jau pradÄ—jo pildyti Å¡io dienoraÅ¡Äio puslapius, net padarÄ— mažylio pÄ—delių ir rankyÄių atspaudus.
O vardą jam rinko sunkiai, gal iš 30 variantų. Paulius buvo labiausiai priimtinas dėl skambumo ir šiais globalizacijos laikais svarbaus trumpumo.
Du uostai
Jūratė tvirtino nė kiek nesigailinti, kad išvažiavo gyventi ir dirbti į didmiestį. Dabar jų šeima turi du uostus – Vilniuje ir tėviškėje. Šiuo metu jie savo būstą sostinėje aplanko kokius du kartus per mėnesį, kai važiuoja su vaikeliu profilaktiškai pasitikrinti pas gydytojus.
Pro Mockų buto langus matyti Å v. JokÅ«bo bažnyÄia, ligoninÄ— ir Neries krantinÄ—. Jo vidus įrengtas Å¡iuolaikiÅ¡kai: maždaug 55 kv. m atvira erdvÄ— suskirstyta į virtuvÄ—s, svetainÄ—s ir miegamojo zonas. Keturių metrų aukÅ¡tumo patalpos leido įrengti ir antresoles. Ten sumontuota didelÄ— spinta su stumdomomis durimis, stovi raÅ¡omasis stalas su kompiuteriu, kuris prijungtas prie interneto. Å eima dar yra iÅ¡sipirkusi ir 40 kv. m palÄ—pÄ—s. Ten turÄ—tų bÅ«ti įrengtas kambarys Pauliukui.
„Šiame bute anksÄiau buvo BronytÄ—s (Mockai butÄ… įsigijo iÅ¡ kraÅ¡tietÄ—s dailininkÄ—s B. JaceviÄiÅ«tÄ—s - JÄ—ÄiÅ«tÄ—s) dailÄ—s dirbtuvÄ—s. Tai Å¡iuo metu primena Äia kabantis jos paveikslas. BronytÄ—, apsilankiusi pas mus ir pamaÄiusi palubÄ—je didžiulius Å¡viestuvus, Å¡Å«ktelÄ—jo: „O, jÄ—tau, kaip bažnyÄioje!“, - pasakojo JÅ«ratÄ—.
Kur Mockų šeima galutinai apsistos, paaiškės po keleto mėnesių. O šiuo metu, pasak Jūratės, jie mėgaujasi kaimiškojo uosto, o gal užutėkio, ramybe jos gimtajame Puože.
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
