Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

TOBULUMUI RIBų NÄ—RA €” O GAILA

Dainius VANAGAS

2006−12−16

Komentarai8    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

„Aš niekad neleidau, kad mokyklos lankymas trukdytų mano išsilavinimui“ (M. Tvenas)

„Jo Ekscelencija, Lietuvos Respublikos prezidentas — Valdas Adamkus“, — nuskambėjo gruodžio 6 - ąją dieną Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijos aktų salėje ir tuoj pat visų žvilgsniai nukrypo durų link. Už jų pasirodė pagyvenęs, žilas senukas: neturėjo šis nei žalių antenų ant galvos, nei trijų rankų, nei dar daugiau kojų. Žodžiu, paprastas žmogus kaip ir mes. Visgi paprastam žmogui įeinant pro duris, tuo labiau į mokyklą, niekas nesistoja ir nepradeda ploti, o šįkart buvo būtent taip. Taip prasidėjo daugelio mokinių pirmoji kelionė į nepaprastą Lietuvos Prezidento pažinimo kelionę. Na ką gi: pasėdėjom, pasiklausėm, akimis pamirksėjom ir tiek tos kelionės. Ši, matyt, patyrė akivaizdų fiasko, nes nemaža dalis mokinių pasibaigus susitikimui taip ir nesuprato, kokia proga Prezidento buvo sulaukę. O ir tie, kurie nepagailėjo jėgų įsigilinti į šį maskaradą bei suprasti, koks vis dėl to buvo Prezidento ir jį lydinčių svarbių valstybės asmenų tikslas, paklausti apie tai dabar, turėtų keletą akimirkų gerai galvoje pasikapstyti ir, matyt, sugebėtų išspausti tik tiek: „Na... Ten kažkas dėl sporto buvo... Taip, rodos, dėl sporto...“. Tad visgi kas nutiko šį paslaptingą 2006 – ųjų gruodžio trečiadienį?
Jau nuo pat ryto mokykloje klejojo metamorfozės nuotaikos: švietimo įstaigos koridoriuose kone visi moksleiviai šmirinėjo su mokyklinėmis uniformomis, kas eilinę dieną yra daugiau nei retas dalykas. Pasirodo, mokytojų primygtiniai prašymai, o gal ir įsakymai, sklidę iš jų lūpų dieną prieš atvykstant Prezidentui, nepraslydo mokiniams pro ausis. Pagarba svarbiausiam Lietuvos žmogui? O gal baimė sulaukti ne itin malonių sankcijų iš mokyklos? Visgi tokia pavyzdinga tvarka mokykloje turėtų būti kasdien, mat mokyklos vadovybė traktuoja švarką kaip privalomą mokinio atributą, bet realiai uniformos nenešiojimo klausimas sprendžiamas principu „53 kartus įspėk, o 54 kviesk pokalbiui dėl taisyklių laužymo“. Ypatingas griežtumas šiuo klausimu pabunda tik ypatingomis progomis. Ak, na žinoma, kaipgi Prezidento akyse nesistengsime atrodyti geresni nei esam?
Artėjant lemtingai valandai, kai V. Adamkus turėjo įžengti į Kupiškio gimnaziją, mokykla pradėjo kitą akciją: mokiniai, rankose laikydami Lietuvos vėliavos imitacijas, išsirikiavo vorele nuo pat paradinių laiptų iki mokytojų kambario, kuriame turėjo vykti svarbiausių mokyklos vadovų, mokytojų bei keletos mokinių uždaras pokalbis su Jo Ekscelencija bei kitais aukštais šalies pareigūnais. Prezidentas, eidamas pro gyvąją sieną, noriai spaudė mokiniams rankas. Gan keista tai, kad V. Adamkui lankantis mokykloje, kurios pagrindą, rodos, sudaro mokiniai, tai buvo kone vienintelė galimybė su juo pabendrauti, pasikalbėti. Negana to, reikia dar gerai įsigilint į tokį „bendravimą“, mat koks gali būt pokalbis, kai yra tik paspaudžiama ranka ir einama toliau? „Kaip sekasi, kaip jautiesi? Kaip tau patinka toks oras?“ Atsiprašau, bet visgi koks mokiniui skirtumas: pasikalbėti apie orą su bendraklasiu ar su Prezidentu? Galimybę pabendrauti su Valstybės vadovu šiek tiek plačiau turėjo tik keletas mokinių, dalyvavusių uždarame susitikime. Kiti, pasirodo, buvo blizgantis mokyklos įvaizdis ir nenatūralus šou garbingam mokyklos svečiui. Visi mokiniai šypsojosi. Ir jie puikiai žino, kokios tos šypsenos buvo. Situacija vis tik spalvinga, kas ir priklauso tikram šou, taigi turime puikią „Stalino — vaikų“ propagandos parodiją mūsų šalelėje. „Visi aplinkiniai mane myli ir viskas, ką darau, man sekasi puikiai“. Žavinga. Paspauskime rankas ir nusišypsokime — puiki nuotrauka laikraščiui, o bendravimas — kada nors vėliau. Tarp kitko, keista, kad nebuvo sugalvota mokinius sustatyti vorele iki pat Šepetos pensionato, kurį pirmiausia aplankė Valstybės galva. Gal tokiu atveju Kupiškį būtų parodę ne tik per „Panoramą“, bet ir per BBC?
„Matei Prezidentą?“ — klustelėjau pažįstamos. „Žinoma. Aš juk buvau viena iš tų, kuri jam atvažiavus turėjau mojuoti pro langus“, — sulaukiau atsakymo. O taip, buvo ir tokias pareigas atlikusių mokinių. Juk, žinoma, vien tik mokyklinių švarkų ir gyvosios mokinių sienos sukurti tobulos mokyklos įvaizdį nepakanka. Taigi buvo stengiamasi toliau, nors kai kurios priemonės tiesiog glumino, priversdamos sudvejoti: verkti ar vis tik juoktis reikia. Taip ir liko paslaptis, kodėl vizito metu buvo užrakinti keli tualetai. Rodos, po mokyklos renovacijos lyg ir neturėtų būti kažko, ką dar reikia slėpti. Bet kas ten žino... Tiesa slypi anapus... Bet vis tiek keista klausytis, kaip moksleiviai krizena kalbėdami apie tai, kad tądien valgykloje pirmą kartą matė žmogų, valantį langus... Juk tai turėtų būti įprasta ir natūralu. Gal taip ir yra?
Pamokų bei pertraukų trukmės koregavimas — taip pat dviprasmiškas. Viena vertus, galbūt tai buvo daroma tik tam, kad mokiniai turėtų laiko pasiruošti Prezidento vizitui — rasti jėgų nepaliaujamai šypsotis nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kita vertus, galbūt taip buvo norima iš mokyklos kuo greičiau išleisti mokinius, kurių mokyklos vadovybė greičiausiai nenorėjo „supažindinti“ su jo Ekscelencija. Vienas iš mokyklos mokytojų pasamprotavo, jog gal kaip tik reikėjo parodyti tikrą mokyklos gyvenimą su visais jos mokiniais, jų elgesiu ir aplinka. Tada Prezidentas pamatytų tikrą, gyvenimišką ir realų vaizdą. Tai, kas vyko tą nepaprastą trečiadienį Kupiškio gimnazijoje, tebuvo tuščia, sausa utopija, kuri tiek pat tikra, kiek kandidatų pažadai prieš rinkimus. Negana to, pats idealios mokyklos pateikimas yra mažų mažiausiai nelogiškas. Visgi, jei jau mūsų aplankyti atvažiuoja šalies galva, tai reikia jam parodyti kuo realesnį, tikresnį vaizdą, kad jis matytų, kokie yra jo valdymo rezultatai, ko dar trūksta, kas yra negerai ir netvarkingai. Hiperbolizuojant tai dar būtų galima ir kokią sieną išgriauti ar sporto salės stogą pradurti, o tada jau ir sakyt: „Na va, jau turim puikiai rekonstruotą pagrindinį mokyklos pastatą, atnaujinom kompiuterių kabinetą bei didžiąją dalį baldų. Deja, mokyklos priestatas vis dar tokios pačios būklės, kaip ir buvo. Su sporto sale — tas pats“. Tada toks požiūris bent jau kryptų į tobulėjimą, kilimą aukštyn. O ką duoda įsivaizduojamas, dirbtinai kuriamas tobulumas?.. Juo, matyt, sutartinai buvo užsikrėtusi ir gimnazijos vadovybė, ir Kupiškio meras Leonas Apšega. Pastarasis susitikimo su Prezidentu rajono Savivaldybėje metu taip pat šviesino spalvas: pasak jo, Kupiškio ligoninė ir sveikatos sritis visai puikiai tvarkosi. Paklauskite bet kurio kupiškėno, kuriam yra tekę turėti rimtesnių reikalų mūsų miesto ligoninėje ir tada susidarysite daug realesnį vaizdą. Su tokia mero nuomone nesutiko ir vienas iš tTarybos narių, teigdamas, jog sveikatingumas šiuo metu Kupiškyje išgyvena tikrai ne pačius geriausius laukus, tad kur gi staiga dingo tas tobulumas?.. Vienoje knygoje radau mintį: „Nesistenk būti nepakeičiamas. Jei Tavo vietos tinkamai nesugeba užimti niekas kitas, vadinasi niekada nebūsi paaukštintas“.
Prezidentas vizito metu kalbėjo, jog iš laikraščių sužinoti apie provincijos problemas neužtenka, mat tokiu atveju prisiskaitęs gerų ar blogų dalykų pradedi prarasti realybės jausmą. Telieka tik kreivai šyptelti: Mielas Prezidente, tam, kad pamatytum realybę, neužtenka nei skaityti laikraščius, nei čia atvažiuoti. Tam reikia būti mokiniu ir čia mokytis. Kiekvieną mielą dieną.
Ir visgi reikia grįžti prie šio nepaprasto ir tiesiog tobulo trečiadienio kulminacijos — mokinių ir Prezidento susitikimo gimnazijos aktų salėje. Pasirodo, šio vizito tema buvo „Sveikas žmogus — tvirta valstybė“. Susidarė įspūdis, kad su šia misija V. Adamkus susijęs tik tuo, kad jam tenka garbė uždegti fakelą, kuris duoda simbolinį startą Lietuvos mokinių olimpiniam festivaliui. Kažkodėl buvo akcentuota tik sportuojančios, sveikos visuomenės būklė. Tik kyla klausimas: ar šiuolaikinė visuomenė tikrai labiau serga fiziškai nei dvasiškai? Ir kodėl būtinai tik sportas?.. Ar kad ateities visuomenė būtų sveika, užtenka tik jo?.. Žinoma, svečių padovanoti nauji sportinių žaidimų kamuoliai yra maloni dovana, bet visgi gal reiktų užsiminti ir apie dar opesnę problemą — maitinimąsi? Pažiūrėjus į šių dienų jaunuolio valgiaraštį gali akys ant kaktos iššokti. Negana to — ¾ produktų atgabenti iš užsienio valstybių. Tam, kad keliaujant tokį kelią nesugestų, naudojama daugybė cheminių medžiagų. Tad apie kokią sveiką visuomenę galima kalbėti?..
Bet kokiu atveju malonu matyti mūsų šalies Prezidentą savo mieste. Tiesiog kartais iškyla klausimai, kurie verčia susimąstyti: kaip gali rūpintis toks prezidentas visa visuomene, jos sveikata, jei nesugeba pasirūpinti net savo antrųjų namų, prezidentūros, tualetų tvarkymo darbais ir jiems skiriamomis lėšomis. Na, paradoksai būdingi šių laikų pasauliui. Užsimerkiame ir rioglinam toliau.
Valandą trukęs susitikimas buvo gan kuklus: pusę šio laiko teko ploti tą patį per tą patį kartojusiems įvairaus rango pareigūnams. Likusią susitikimo dalį teko stebėti mūsų mokyklos įvairių sportinių sričių atstovų pasirodymus. Žodis mokiniams taip ir nebuvo suteiktas. Po to sekė pakilus Jo Ekscelencijos atsisveikinimo žodis, teikiantis vilties net ir sielą velniui pardavusiam. Keletui akimirkų prabėgus — vėlgi procedūrinis visų pakilimas nuo kėdžių ir: „Vaikučiai, pasakykite Prezidentui „iki“ “. Viskas, kas tobula, ankščiau ar vėliau baigiasi. Vadinasi, maskaradai taip pat. Dėl to ir reikia pasidžiaugti.


Skaityti komentarus (8)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 899

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]