 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KALÄ—Dų PUOÅ¡MENA €“ GYVA EGLUTÄ— VAZONE
Ar teko kada susimÄ…styti, iÅ¡ kur atkeliavo tradicija žiemos Å¡ventÄ—ms puoÅ¡ti bÅ«tent eglÄ™? Valio Staburo nuotrauka EglutÄ—s kelias Ar teko kada susimÄ…styti, iÅ¡ kur atkeliavo tokia tradicija, kodÄ—l mes žiemos Å¡ventÄ—ms puoÅ¡iame bÅ«tent eglÄ™? Anot legendos apie Å¡v. Bonifacijų, neÅ¡usį krikÅ¡ÄionybÄ™ germanams, atvykÄ™s pas germanus (dabartinÄ—s Vokietijos žemÄ—s) KalÄ—dų iÅ¡vakarÄ—se jis nukirto ąžuolÄ…, po kuriuo buvo aukojamos pagonių dievams aukos. Vos tik ąžuolas nugriuvo, jo vietoje stebuklingai iÅ¡augo eglÄ—, kuriÄ… misionierius pasiÅ«lÄ— laikyti naujojo tikÄ—jimo simboliu. NaujÄ… tikÄ—jimÄ… priimantys žmonÄ—s pradÄ—jo garbinti eglÄ™ kaip Dievo medį. Tad amžinai žaliuojanti eglÄ— virto senovÄ—s pagonių krikÅ¡Äioninimo idÄ—ja, simbolizuojanÄia atsinaujinanÄio gyvenimo Å¡ventÄ™. O Vokietija ilgainiui tapo eglÄ—s puoÅ¡imo lopÅ¡iu. XVI a. pr. Martynas Liuteris norÄ—damas parodyti vaikams, kaip žvaigždÄ—s mirkÄioja tamsiÄ… naktį, papuoÅ¡Ä— mažą eglutÄ™ žvakutÄ—mis. Vaikai iki KalÄ—dų kauptus saldumynus mielai pakabino ant eglÄ—s Å¡akų. O jau XVI a. vid. Vokietijoje buvo atidaryti kalÄ—diniai turgÅ«s, aprÅ«pinÄ™ viskuo, kas reikalinga Å¡ventÄ—ms. Å iose mugÄ—se kepÄ—jai kepdavo imbierinius meduolius ir ant jų vaÅ¡ku iÅ¡pieÅ¡davo ornamentus. Tokie skanumynai buvo ne tik mugÄ—s suvenyrai, juos dalyviai neÅ¡Ä—si namo ir dabino kalÄ—dines egles. VÄ—liau, apie 1610 m., Vokietijoje KalÄ—dų eglei puoÅ¡ti buvo sugalvoti blizguÄiai. Juos tuo metu gamino iÅ¡ tikro sidabro, kuris buvo naudojamas iki pat XX a. vidurio. EglÄ—s puoÅ¡imo KalÄ—doms tradicija, kilusi Vokietijoje, pasiekÄ— net RusijÄ… ir driekÄ—si vis toliau. VokieÄių princesÄ— nutekÄ—dama į PrancÅ«zijÄ… iÅ¡platino Å¡iÄ… tradicijÄ… PrancÅ«zijoje. Kai kurie Å¡altiniai teigia, kad bÅ«tent Elzase buvo papuoÅ¡ta pirmoji KalÄ—dų eglÄ—. Legenda pasakoja, kad vokieÄių princesÄ—, iÅ¡tekinta už anglų sosto paveldÄ—tojo, Å¡iÄ… tradicijÄ… XVII a. atneÅ¡Ä— į AnglijÄ…. Britai nekopijavo vokieÄių, kalÄ—dines egles puoÅ¡Ä— sidabriniais siÅ«lais ir karoliukais. EgluÄių buvo puoÅ¡iama tiek, kiek yra Å¡eimos narių. Jaunos merginos valandų valandas praleisdavo karpydamos snaiges ir žvaigždes, siÅ«damos mažyÄius maiÅ¡elius paslaptingoms dovanÄ—lÄ—ms ir darydamos popierinius maiÅ¡elius, į kuriuos dÄ—davo cukruotus migdolus. Populiariausios eglÄ—s puoÅ¡imo detalÄ—s buvo žvakÄ—s mediniuose lankeliuose ir medžio virÅ¡Å«nÄ—je nusileidÄ™ angelai. Manoma, kad Anglijoje Å¡i tradicija įsigalÄ—jo karalienÄ—s Viktorijos laikais. Lietuvoje KalÄ—dų eglutÄ—s puoÅ¡imo tradicija siekia XIX Å¡imtmeÄio pabaigÄ…. Paprotys puoÅ¡ti eglutÄ™ Lietuvoje atÄ—jo per dvarų ir bažnyÄių kultÅ«rÄ…, įsigalÄ—jo rengiant eglutÄ—s Å¡ventes mokyklose. Mokyklose pirmosios KalÄ—dų eglutÄ—s buvo papuoÅ¡tos laukiant 1897-ųjų (Salake, UkmergÄ—je, SkaudvilÄ—je). Å is paprotys per gana trumpÄ… laikÄ… įsitvirtino, o palaipsniui atsirado ir eglutÄ—s tapatinimas su KalÄ—domis. IÅ¡ mokyklų KalÄ—dų eglutÄ— atkeliavo į miestieÄių ir į kaimo gyventojų namus. TuometinÄ— miestų inteligentija iÅ¡ pradžių prieÅ¡inosi Å¡iam naujam paproÄiui, laikydami jį vokiÅ¡ku. Lietuviai eglutes puoÅ¡davo obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierÄ—lius, buvo puoÅ¡iama ir teÅ¡liniais kepiniais. Lietuvių kultÅ«roje eglÄ— kaip amžinos gyvybÄ—s simbolis buvo gerbiamas ir anksÄiau, galbÅ«t todÄ—l ir galÄ—jo nesunkiai iÅ¡stumti iki tol buvusiÄ… savotiÅ¡kÄ… „eglutę“ – rugių pÄ—dÄ…, kuris buvo statomas po KÅ«Äių stalu arba garbingiausioje namo vietoje – krikÅ¡tasuolÄ—je. EglutÄ—s puoÅ¡imo tradicija skatino ir naujos tautodailÄ—s Å¡akos atsiradimÄ… – Å¡iaudinių papuoÅ¡alų kÅ«rimÄ…. Pagal tradicijas eglÄ— neturÄ—tų bÅ«ti puoÅ¡iama iki KÅ«Äių, gruodžio dvideÅ¡imt ketvirtosios, ir nupuoÅ¡iama iki sausio Å¡eÅ¡tosios. IÅ¡puoÅ¡ta eglÄ— turÄ—tų džiuginti dvylika parų. Tikima, kad nusižengus tradicijoms namuose pasirodys bloga lemianÄių ženklų. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 083 661 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
