Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

ALGIRDUI ŠEMETAI NAKTIMIS KOŠMARAI NESISAPNUOJA

Nida ŠULCIENĖ

2009−11−19 3

Vienam iš Lietuvos mokesčių naktinės pertvarkos projekto autorių, Algirdui Šemetai, beveik prieš pusmetį Lietuvos finansų ministro kėdę pakeitus į Europos Komisijos (EK) komisaro, atsakingo už Europos Sąjungos (ES) biudžetą ir finansinį programavimą, vėl neramios dienos. Greitai turėtų paaiškėti, kas taps naujos kadencijos EK įvairių sričių komisarais.
Lietuvos deleguotas A. Šemeta taip pat turi galimybę naujos kadencijos EK išlaikyti už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingo komisaro pareigas arba gauti taip pat svarbų - ekonomikos ir finansų komisaro portfelį.
Apie ES biudžetą, apie Lietuvos perspektyvas, apie įsisavinti siūlomą paramą Briuselyje pakalbinome Algirdą ŠEMETč„.

Kaip vertinate savo darbą EK?

Su dauguma šio komiteto narių teko ir seniau bendrauti, todėl nesijaučiu šioje aplinkoje naujokas. Šiuo metu intensyviai tenka dirbti prie 2010-ųjų metų ES biudžeto. Darbai jau daugmaž baigiami, nes lapkričio viduryje turi vykti paskutinis svarstymas taryboje, o vėliau Suderinimo komiteto posėdyje. Kol kas svarstymų procedūros vyksta sklandžiai.
Man šios pareigos buvo didelis išbandymas, tačiau jį pavyko pakankamai gerai išlaikyti. Mano atžvilgiu komiteto išvada buvo teigiama, kad esu tinkamas dirbti šiose pareigose.
Ar Lietuvai pavyks išlaikyti biudžeto ir finansinio programavimo komisaro portfelį?
Komisarų portfelius skirsto EK pirmininkas - tai yra jo prerogatyva. Reikia palaukti, nes liko nedaug laiko ir sužinosime jo pasirinkimą. Paskyrus aukštąjį įgaliotinį, prasidės ir kitų portfelių dalybos. Dėl biudžeto ir finansinio programavimo komisaro portfelio tiek Latvijos atstovo, tiek mūsų šansai yra vienodi.

Kuo skiriasi ES biudžetas nuo nacionalinių biudžetų?

Jis neatlieka fiskalinės politikos funkcijos. ES biudžetą sudaro kiek daugiau nei 140 milijardų eurų. Nors suma iš pirmo žvilgsnio įspūdinga, tačiau tai nėra dideli pinigai. Tokia suma sudaro tik daugiau nei vieną procentą ES bendrojo vidaus produkto. Svarbu, kad tos lėšos būtų kryptingai paskirstytos. Skirstant lėšas kitiems metams, prioritetas skiriamas darbo vietų didinimui, ekonominio augimo skatinimui, mokslinių tyrimų finansavimui, energetikai.
ES biudžete nėra eilučių, kuriose matytųsi skiriamos lėšos konkrečiai šaliai, nes jis sudaromas socialiniu principu iš visų programų. Lietuvai numatomos lėšos kitiems metams auga 9,5 procento. Svarbiausia jas efektyviai panaudoti.

Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė tikinti, jog kitų metų gale Lietuva bus panaudojusi visą ES skiriamą paramą Lietuvai. Ar sutinkate su tokiu jos teiginiu?

Labai norėčiau, kad taip būtų, nes ES parama yra pagrindinis ekonomikos skatinimo šaltinis. Toks Lietuvos finansų ministrės siekis yra realus, tačiau reikės didelių pastangų jam įgyvendinti. Kuo daugiau paramos lėšų įsisavinsime, tuo bus didesnis postūmis Lietuvos ekonomikos atsigavimui.

Kurios mūsų šalies sritys reikalauja daugiausiai ES paramos?

Tai būtų regioninė plėtra, būsto renovavimo projektai. Kai kurie aplinkosaugos projektai nėra pakankamai sparčiai vykdomi, todėl taip pat reikalauja naujų investicijų.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"