Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

DANGIRDUI MIKŠIUI REIKIA IR KOMPIUTERIO, IR PINIGŲ

Gintaras JURGĖLAS

2009−11−10 24

Jau seniai viena pagrindinių Lietuvos gyventojų tyrinėjimų sričių yra nustatinėti, kas kiek ir kodėl uždirba.
Skaitytojai domėjosi, o mes rašėme, kokie yra rajono vadovų atlyginimai, kiek uždirba atskirų sričių specialistai, kaip naudojamos biudžeto lėšos automobilių nuomai ir įvairioms kitoms reikmėms.

Atrodė, kad jau viskas papasakota, bet, pasirodo, užmiršome pasidomėti, kokias pajamas gauna vienas pagrindinių rajono visuomenės interesų gynėjų, Savivaldybės tarybos narys Dangirdas Mikšys.
Gavome žinių, kad D. Mikšys yra vienintelis Tarybos narys, kuris gauna atlyginimą tik būtent už tas politines pareigas. Visi kiti Tarybos nariai atlyginimo už veiklą Taryboje yra atsisakę.
Paklaustas, ar tai tiesa, politikas sakė, kad pagal Lietuvos Respublikos Savivaldos įstatymą žmonių išrinkti Tarybos nariai gali gauti atlyginimą už atliekamas Tarybos nario funkcijas.
D. Mikšys pasakojo, kad jis neturi jokio kito atlyginimo. Politikas augina net keturis vaikus, iš kurių vieniems reikia tik padėti, o kitus ir prižiūrėti, todėl jis negali atsisakyti vienintelio savo pajamų šaltinio.

D. Mikšio nuomone, į vietos Tarybas išrinkti politikai turėtų atsisakyti visų savo iki tol turėtų pareigų ir verslų. Tada būtų viskas kaip Seime. Skaidru. Politikai nebeturėtų jokių kitų reikalų ir dirbtų tik vieną Tarybos nario darbą. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų automatiškai nebeliktų. Ir rinkėjai būtų patenkinti, ir Lietuvai būtų geriau.
Pasak D. Mikšio, jo gaunamas atlyginimas nėra pastovus. Alga priklauso nuo to, kiek per mėnesį buvo Tarybos ir komitetų posėdžių. Politikas sakė, kad jis gauna ir šešiasdešimt litų, ir truputį daugiau nei šimtą litų.
Iš tokio atlyginimo ne tik vaikų negali išlaikyti, bet ir pats išgyventi, o D. Mikšys gali. Žinoma, pinigėlių nėra per daug.
Pasak politiko, Tarybos nariams reikėtų skirti tokį pastovų atlyginimą, kad jiems neberūpėtų dirbti kitose pareigose, o šeimas išlaikyti būtų bent jau įmanoma.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"